Dėl padidėjusio saulės aktyvumo lietuviški palydovai į kosmosą šiandien nekyla (0)

TKS. NASA nuotr.

TKS. NASA nuotr.

Dėl saulės žybsnio ir padidėjusio aktyvumo JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė atšaukianti raketos nešėjos „Antares“ planuotą paleidimą šiandien vakare 20:32 val. Kada planuojamas kitas raketos nešėjos „Antares“ skrydis, kol kas neskelbiama.

„Kosmoso pramonėje gamtos reiškiniai yra labai svarbūs ir jų ignoruoti nevalia. Stengiamasi eliminuoti mažiausius rizikos faktorius. Šis NASA specialistų sprendimas dar kartą patvirtina, kaip kruopščiai yra planuojamos visos misijos. Šiam atvejui apibūdinti tikrai tinka posakis „žmonės planuoja, Dievas juokiasi“, – teigia Misijos „LituanicaSAT-1“ Technikos vadovas Laurynas Mačiulis.

Iš 1,5 tūkst. kilogramų krovinio, kurį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) šiandien turėjęs nugabenti erdvėlaivis „Cygnus“, beveik 400 sudaro mokslinė įranga bei eksperimentai. Tarp jų – gyvos skruzdėlės, įvairios bakterijos ir dar 2 kilogramai Lietuvai brangaus turinio – pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“.

Kitą krovinio dalį sudaro maistas bei buities prekės, reikalingos astronautams gyventi TKS, bei kosminės stočiai prižiūrėti bei atnaujinti reikalinga įranga.

„Krovinyje kiekvienas įgulos astronautas ras ir nedidelį siurprizą sau. Tiesa, Kalėdines dovanas jau reikėtų keisti Valentino dienos atvirutėmis, bet nujaučiu, kad astronautai ir dabar liks siurprizu patenkinti,“ – spaudos konferencijoje juokavo „Orbital“ kompanijos vykdomasis viceprezidentas Frankas Kulbertsonas.

Dovanų astronautai iš tiesų nusipelnė, nes Kalėdas praleido dirbdami atvirame kosmose – taisė stoties aušinimo sistemos gedimus, dėl kurių neįvyko raketos startas pirmą kartą gruodžio pabaigoje.

Šiuo „Cygnus“ reisu taip pat numatoma gabenami 23 vyresniųjų klasių mokinių eksperimentus, kurie atrinkti konkurso būdu. Mokiniai ir studentai su TKS kamera fotografuos žemę, per nuotolį tirs sferos judėjimą, skysčių dinamiką ir kapiliarinius reiškinius nulinės gravitacijos sąlygomis.

Kiti gabenami moksliniai eksperimentai nulinės gravitacijos sąlygomis kurs naujus antibiotikus (jų gabenama net 120 rūšių!), stebės skruzdžių elgesį ir darys išvadas apie smegenų veikimo pokyčius kosminėmis sąlygomis. Nulinėje gravitacijoje ląstelės ir bakterijos dauginasi visomis kryptimis vienodai, nes nėra Žemės traukos, ir tai leidžia mokslininkams kurti gaminius, kurie būtų neįmanomi ant žemės.

Su dviem lietuviškais palydovais į kosmosą turi pakilti ir dar 31 mažasis palydovas – tai yra didžiausia mažųjų palydovų misija istorijoje.

Per 15 veikimo metų Tarptautinėje kosminėje stotyje atlikta per 1,5 tūkst. mikrogravitacijos, biologijos, fizikos, žemės stebėjimo bei edukacinių eksperimentų.

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *