D.Grybauskaitė: Negalima monopolizuoti naudojimosi šalies vandens telkiniais (3)

Militarymentalhealth.org nuotr.

Militarymentalhealth.org nuotr.

Sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas ir pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais.

„Gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, todėl ežerais, upėmis ir juose esančiais žuvų ištekliais turi teisę naudotis visi Lietuvos žmonės. Niekam negali būti suteiktos teisės monopolizuoti naudojimosi šalies vandens telkiniais“, – sako Prezidentė.

Pasak Prezidentės, būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų interesų. Todėl verslo naudojimasis ribotais gamtos ištekliais turi būti paremtas sąžininga konkurencija ir gamtos tausojimu.

Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu. Pagal Prezidentės teikiamas pataisas, taip pat siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę į žvejybos kvotų įsigijimą.

Kad žuvų ištekliams nebūtų padaryta nepataisoma žala, Prezidentė siūlo atsisakyti būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija. Limitai turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.

Seimo priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos kvota ūkio subjektui išduodama 15 metų, su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui.

Pasak Prezidentės, tai visiškai paneigia sąžiningos konkurencijos principus ir suteikia teisę verslo grupėms monopolizuoti žvejybą ežeruose ir upėse.

Prezidentė jau yra teikusi įstatymo pataisas, kuriomis buvo užtikrinta galimybė nemokamai žvejoti pensininkams, vaikams ir paaugliams.

Aplinkos ministras džiaugiasi išmintingu prezidentės sprendimu

„Džiaugiuosi dėl tokio išmintingo prezidentės sprendimo. Šalies vadovė išgirdo ministerijos ir žvejų mėgėjų balsą ir argumentus. Tai teikia vilties, kad daugumos Lietuvos gyventojų interesai bus apginti ir prasidėję teigiami poslinkiai vandens telkinių apsaugos srityje nebus sustabdyti“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Aplinkos ministerijos nuomone, Žuvininkystės įstatymo pataisos pakenktų Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai. Seimo priimtos Žuvininkystės įstatymo nuostatos nebuvo suderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.

Vidaus vandens telkinių, kuriuose 2012 m. buvo vykdoma verslinė žvejyba plotas sudarė 48,5 proc. (72,2 tūkst. ha) visų Lietuvos vidaus vandens telkinių ploto (148,7 tūkst. ha). Be Kauno marių, kuriuose nuo 2013 m. verslinė žvejyba uždrausta, atitinkamas plotas sudarytų 45,4 proc. visų vidaus vandenų telkinių ploto.

„Teiginiai apie tariamą nežymų verslinės žvejybos poveikį gėlųjų vandenų telkiniams yra neatitinkantys tikrovės“, – teigia V. Mazuronis.

Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. Lt. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *