2013-aisiais Aplinkos ministerija aktyviai kovojo su įstatymų ir žvejybos bei medžioklės taisyklių nesilaikančiais ir žalą gamtai darančiais brakonieriais. Jie aplinkosaugininkams įkliuvo reidų metu, apie juos pranešė socialiai atsakingi ir neabejingi piliečiai, kai kuriuos brakonierius išdavė patiklumas realizuojant neteisėtą laimikį.

Brakonieriai rekordininkai

Nuo praėjusių metų sausio 15 d. įsigaliojo padidinti įkainiai dėl padarytos žalos medžiojamajai faunai, o nuo vasario 1 d. – žuvų ištekliams. Pernai įvyko per 3,4 tūkst. aplinkosaugininkų akistatų su brakonieriais. Jiems skirta per 446 tūkst. Lt administracinių baudų. Iš jų per 208 tūkst. Lt jau išieškota.

Per tris praėjusiųjų metų ketvirčius pateiktų civilinių ieškinių už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą suma siekia daugiau kaip 810 tūkst. Lt.

Didžiausią, 103 170 Lt, žalą gamtai padarė brakonierius, gaudykle žvejojęs migruojančius ungurius. Jis neteisėtai sugavo 95 ungurius. Šis Švenčionių r. gyventojas už įvairius žvejybos taisyklių pažeidimus įkliuvo jau penktą kartą.

Kitas stambaus laimikio suviliotas brakonierius žuvų ištekliams padarė daugiau kaip 72 tūkst. Lt žalą. Jis Vilniaus RAAD aplinkos apsaugos pareigūnų buvo sulaikytas pirmąją vykusios akcijos „Lašiša 2013″ dieną. Jis neteisėtai sugavo 35 lašišinių žuvų jauniklius.

Daugiatūkstantinę žalą gamtos ištekliams padarė ir medžioję brakonieriai. Kauno r. pilietis neteisėtai kilpa sugavo vaikingą stirną, pasisavino 1 vnt. stirnos patelės kailį, 1 vnt. stirnino kailį su galva, 3 vnt. stirnų kojų. Jo padaryta žala gamtai siekia per 21 tūkst. Lt.

Dar beveik 12 tūkst. Lt žalą gamtai padarė Biržų rajono brakonierius, sumedžiojęs briedžio jauniklį. Nedaug nuo jo atsiliko Trakų rajone vaikingą šerno patelę sumedžiojęs pilietis, gamtai padaręs per 10 tūkst. Lt žalą.

Gamtos išteklius neteisėtai naudojo ir žvejai verslininkai

2013-ųjų liepą Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai išaiškino pažeidimą, kurį padarė verslinę žvejybą vykdanti UAB „Litbana” Drūkšių ežere. Žvejoję poilsio dienomis, pažeisdami nustatytą tvarką ir sugavę 1 lydeką, 32 karšius, 8 lynus pažeidėjai žuvų ištekliams padarė didesnę kaip 9 tūkst. Lt žalą.

Praėjusių metų spalio pabaigoje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai draudžiamoje 2 km zonoje tarp Klaipėdos ir Skirvytės ties Šturmų gyvenviete aptiko dvi pastatytų verslinių žvejybinių tinklų eiles. Jos driekėsi netoli viena nuo kitos. Abiejose iš viso buvo apie 580 metrų tinklų. Nors ir pastatytos draudžiamoje vietoje, abi eilės buvo pažymėtos vėliavėlėmis. Nustatyto pavyzdžio plombų pareigūnai rado tik vienoje eilėje – ir ne jos gale, o viduryje.

Buvo matyti, kad vienos eilės tinklai netikrinti jau ilgą laiką, užnešti žolėmis. Juose buvo tik kelios sugedusios žuvys. Kitos eilės tinkluose aptikta gerokai daugiau žuvų. Dalis jų, nors ir sužalotos, buvo dar gyvos, kitos – senokai pašvinkusios. Iš viso šios eilės tinkluose aplinkosaugininkai aptiko 5 šlakius, ešerį, 3 žiobrius, starkį, salatį, 2 menkes, eršketą, 2 karšius, taip pat krago jauniklį. Pažeidėjai, žvejoję versliniais žvejybiniais tinklais, turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri siekia 15 tūkst. litų.

Žvejų verslininkų laimikiu 2013-aisiai tapo net į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas ir valstybės veisiamas aštriašnipis eršketas.

Mažėja šiurkščių pažeidimų

„Griežta kontrolė ir padidinti įkainiai dėl padarytos žalos gamtai buvo veiksminga – pasiekėme, kad šiurkščių žvejybos pažeidimų – brakonieriavimo – naudojant tinklus, žeberklus sumažėjo net 3 kartus. Pastebimai, net 20 proc., sumažėjo ir šiurkščių medžioklės pažeidimų”, – sakė ministras Valentinas Mazuronis.

Žvejybos ir medžioklės taisyklių nepaisantys brakonieriai neteko per 1 600 pažeidimo padarymo įrankių. Tarp jų – daugiau kaip 580 tinklinių žvejybos priemonių, beveik 100 vandens transporto priemonių, daugiau kaip 150 draudžiamų medžioklės įrankių, per 15 šautuvų.

Ir toliau tęs griežtą kontrolę

Aktyvi žvejų mėgėjų kontrolė paskatino daugiau žvejų mėgėjų įsigyti žvejybos leidimus. 2013 m. įplaukos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą už leidimų įsigijimą išaugo iki 5,7 mln. Lt (2012 m. buvo 2,6 mln. Lt). Šios lėšos naudojamos tik tiesiogiai su žuvų išteklių apsauga susijusioms priemonėms – vandens telkinių įžuvinimui, žuvų išteklių apsaugai ir moksliniams tyrimams.

„Gyvūnijos apsaugos priemones ir toliau būtina stiprinti. Ministerija yra parengusi ir Seimui pateikusi pasiūlymus dėl atsakomybės už brakonieriavimą padidinimo, numatant ir automobilių, kurie buvo naudojami brakonieriaujant, konfiskavimą. Tai privers dar geriau pagalvoti, ar verta brakonieriauti”, – mano aplinkos ministras V. Mazuronis.