Klaipėdoje 2014-ieji paskelbti Vėtrungių metais (1)

Kurėno vėtrungė su Kopgalio (Smiltynės) ženklu | D.Nikitenkos nuotr.

Kurėno vėtrungė su Kopgalio (Smiltynės) ženklu | D.Nikitenkos nuotr.

Į Klaipėdos miestą sugrįš tradicinės burvalčių (kurėnų) vėtrungės. Gruodžio 18 dieną uostamiesčio Taryba pritarė klaipėdiečio žurnalisto Deniso Nikitenkos idėjai kitus metus Klaipėdoje skelbti Vėtrungių metais ir organizuoti su vėtrungėmis susijusius renginius.

Siūlant skelbti Vėtrungių metus atsižvelgta į tai, kad tradicinės Kuršių marių kurėnų vėtrungės yra unikalus pasaulyje mažosios architektūros ir paveldo simbolis, kuris Klaipėdos mieste dėl nesuprantamų priežasčių yra visai nenaudojamas.

„Klaipėdai verta susigrąžinti vėtrunges, sukurti naują, gražią ir ilgalaikę tradiciją. Įrengti mieste vėtrungių alėjas, naujai sukurti nebeišlikusias vėtrunges su klaipėdietiškais ženklais, kurių galbūt pasaulyje jau nebėra niekur. O 2014-aisiais planuojame rengti seminarus, mokslines ir praktines konferencijas apie vėtrunges, jų istoriją, Kuršių marių vietovių heraldiką, įtraukiant į šią veiklą ir mokinius, darželinukus, visus metus skirti vėtrungių reabilitacijai uostamiestyje ir joms populiarinti. Vėtrungės šalia vandens gali tapti tuo nepamirštamu ir nuotaiką praskaidrinančiu vaizdiniu, kurį pirmiausia ir ilgiausiai įsimins vis gausiau uostamiestį lankantys užsienio turistai“, – teigė idėjos autorius D.Nikitenka.

Burvalčių vėtrungių atsiradimo pagrindas – 1844 metais anuometinio laivybos Kuršių mariose inspektoriaus ir buvusio Klaipėdos burmistro Ernsto Vilhelmo Berbomo išleistas įsakymas visiems Kuršių marių žvejams privaloma tvarka ženklinti savo laivus kukliais stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. 2014-aisiais sukaks 170 metų nuo šio įsako išleidimo.

„Klaipėda negalėjo ir negali būti tradicinių burvalčių vėtrungių užribyje bei ignoruoti šio simbolio, kaip yra iki šiol,“ – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Remiantis istoriografine medžiaga, dabartinei Klaipėdos administruojamai teritorijai buvo priskiriami 5 ženklai: Kopgalio (Smiltynės), Klaipėdos, Bomelsvitės, Valdiškosios Vitės (vok. Amtsvite) ir Smeltės. Šie ženklai yra vienas iš žemiausios pakopos, naudotos ir užmirštos heraldikos Klaipėdoje, vienas iš istorinių paveldo paminklų bei pagrindas, kuris leido atsirasti spalvingosioms burvalčių vėtrungėms.

Kuršių marių žvejai ilgainiui minėtus ženklus ėmė puošti įmantriais medžio raižiniais, pjaustytomis ir degintomis lentutėmis, kurios išsivystė į tradicines burvalčių vėtrunges.

Todėl 2014 metų paskelbimas Vėtrungių metais turi istorinį pagrindą bei gali būti panaudojamas kaip pretekstas grąžinti į Klaipėdos visuomeninį gyvenimą vėtrunges, kurios buvo neatsiejamas Kuršių marių žvejų laivyno atributas XIX a. vid.-XX a. pradžioje.

Šiuo metu Klaipėdoje medinių kurėnų vėtrungių yra vos kelios: dvi kabo prie privačių namų, dvi – ant kurėnų stiebų. Tuo tarpu Kuršių nerijoje vėtrungių alėjose, ekspozicijose po atviru dangumi, prie namų yra per šimtą.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , .
alko-2-proc
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *