Artėja didžiosios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tai ir pabaigos, ir pradžios šventės. Jų metu žmonės palydi, o kartu ir sutinka, susitinka. Dažniausiai būtent dėl susitikimo, sutarimo, dėmesio vieni kitiems, susiklausymo šios šventės patinka žmonėms.
Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, atliko anketinę studentų apklausą, siekdami išsiaiškinti šiuolaikinio jaunimo mėgiamiausią šventę. Tikintis, kad žmogaus pasaulėžiūra, sampratos su amžiumi keičiasi – vaikų jie vienoki, tuo tarpu jaunuolių jau gali būti visai kiti – buvo prašoma parašyti kokia šventė patiko vaikystėje ir kokia patinka šiuo metu. Susumavus 98 studentų duomenis paaiškėjo, kad jaunimui labiausia patinka Kūčios ir Kalėdos. Šias šventes mėgiamiausiomis įvardijo 76% jaunuolių. Nedidelė pirmenybė teikiama Kūčioms. Kartais Kūčios ir Kalėdos suprantamos kaip vientisas šventinis ciklas – Kūčios tai tarsi įžanga į Kalėdas, kai nuo rimties ir susikaupimo pamažu pereinama prie džiaugsmingo šurmulio.
Tuo tarpu vaikystėje daugelio duomenų pateikėjų mėgiamiausia šventė buvo Kalėdos. Jų labiausiai laukė 70% vaikų, tuo tarpu Kūčios patiko tik 16%. Anot vieno pateikėjo „tai buvo pati laukiamiausia šventė metuose, kada išsipildydavo visos mažo vaiko svajonės“. Kalėdos vaikystėje dažniausiai patikdavo dėl „vaikiškų“ priežasčių – puošnios eglutės, Kalėdų senelio ir jo dovanų, kurias rasdavo Kalėdų rytą (tik nedaugelis paminėjo, kad dovanėlėmis keičiasi prie kūčių stalo).
Augant „užauga“ ir šventiniai lūkesčiai, keičiasi šventimo samprata. Tiems jaunuoliams, kuriems vaikystėje mėgiamiausia šventė buvo Kalėdos, šiuo metu tokia švente yra Kūčios. Kūčias ir Kalėdas jaunimas laiko šeimos šventėmis. Paprastai jos švenčiamos namuose arba važiuojama pas senelius, todėl pagrindiniu šių švenčių akcentu tampa šeimos narių artumas, dėmesys, pagarba vieni kitiems. Kūčios, Kalėdos suburia draugėn dažnai ne tik po Lietuvą, bet ir tolimesnius kraštus pasklidusius šeimos narius, jų metu prisimenami brangūs žmonės. Susitikimo džiaugsmas, bendravimas, ramybė, susikaupimas, paslaptinga kalėdinė dvasia, kurią sunku nusakyti žodžiais, tai priežastys, dėl kurių šios šventės laikomos mėgiamiausiomis.
Jos atskleidžia ir kitą labai svarbų dalyką – šeimos, jos vertybių svarbą jaunimui. Šventinės dvasios, šventinės nuotaikos pajautimas paprastai siejamas su kiekvienais metais kartojamais tradiciniais buitiniais bei apeiginiais veiksmais (bendrakultūrine ar atskiros šeimos prasme) ir nedidelėmis, nusistovėjusį šventimo būdą paįvairinančiomis permainomis.
Kūčios, Kalėdos Lietuvoje nuo seno buvo ramybės, susikaupimo, buvimo su šeima metas. Šios tradicijos jaunimui yra priimtinos ir natūraliai tęsiamos šiandienos modernioje kultūroje.