Vaikų sužalojimų namuose galima išvengti (1)

UNESCO nuotr.

UNESCO nuotr.

Liaudies išmintis byloja: „Visur gerai, bet namuose geriausia“. Tačiau ar geriausia reiškia saugiausia? Pastaruoju metu visuomenės sveikatos specialistai, medikai ir socialiniai darbuotojai kelia į viešumą ne naują, bet labai menkai nagrinėjamą vaikų saugos namuose problemą.

2012 metais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutiko vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimą. Vaikų iki 14 metų mirtį dažniausiai lemia išorinės mirties priežastys, tarp jų ir buitiniai sužalojimai. Higienos instituto duomenimis, net 46,8 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atvejų priežastis – įvairūs sužalojimai.

Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras skatina tėvelius, globėjus ir visą visuomenę saugoti savo mylimus vaikus ir sudaryti jiems saugią namų aplinką.

Visų pirma derėtų prisiminti, kad vaikai nėra maži suaugusieji, jų fiziologija ir anatomija yra specifinė ir neretai tampa lemiamu veiksniu, dėl kurio įvyksta kai kurie sužalojimai. Daugelis organizmo sistemų vaiko augimo laikotarpiu tik pradeda formuotis. Kūdikių momenėlis yra nesukaulėjęs, todėl jiems itin pavojingos įvairios galvos traumos. Taip pat vaikų regėjimo kampas yra siauresnis negu suaugusiųjų, jie negali aiškiai matyti tolimų objektų, vaikams sunkiau pakeisti tolimą vaizdą artimu. Jie linkę matyti atskiras detales, o ne visą vaizdą, jie nesugeba sekti akimis judančių objektų kaip suaugusieji. Vaikams daug sunkiau įvertinti atstumą ir garso šaltinį. Vaikai linkę užmiršti, ko mokėsi, jeigu nutinka kas įdomaus, jie veikia spontaniškai, daugiau koncentruoja dėmesį į vieną dalyką ir nekreipia į visus kitus. Vaikų raumenų sistema skiriasi nuo suaugusiųjų. Ikimokyklinio amžiaus vaikų raumenyse vyrauja aerobinis energijos gamybos būdas, o tai reiškia mažą raumenų nuovargį ir susitraukimo galingumą, greitą atsigavimą po darbo. Dėl šių priežasčių vaikai blogiau mato aplinką, įvertina pavojus, taip pat yra judresni, mažiau pavargsta ir greičiau pailsi po nuovargio. Visi šie veiksniai lemia kai kurių sužalojimų dažnį ir specifiką vaikystėje.

Apsaugoti vaikus nuo sužalojimų galima pasitelkus įvairias priemones. Saugios aplinkos sukūrimas gali būti efektyvi sužalojimų prevencija. Šiandieninės galimybės ir inovatyvios technologijos leidžia sukurti maksimaliai saugią aplinką vaikams. Deja, dažnai tėveliai nežino apie galimus saugos elementus. Štai keletas pavyzdžių. Durų fiksatoriai apsaugo vaiką nuo pirštų prisivėrimo, laiptus ar židinį izoliuojanti tvorelė – nuo kritimų ir terminių sužalojimų. Specialistai siūlo tokiomis tvorelėmis aptverti visą virtuvės zoną, kol joje gaminama. Taip galima išvengti nudegimo dėl įkaitusių orkaitės durelių ar apsipylimo verdančiu puodų turiniu. Langų fiksatoriai neleis vaikui pačiam atsidaryti lango ir iškristi per jį. Fiksuoti reikėtų ir stalčius bei spinteles, kad vaikas neprisivertų pirštų, taip pat nerastų jam pavojingų daiktų. Baldų kampų apsaugos padės išvengti skaudžių sužalojimų, kurių metu vaikas gali netekti akies ar prasiskelti galvą. Puiki apsauga nuo nusiplikinimų – čiaupuose įrengti termostatai, reguliuojantys, kad iš krano nebėgtų pernelyg karštas vanduo ir vaikas savarankiškai plaudamasis rankas nenusiplikytų. Nuo elektros traumų efektyviai saugo elektros lizdus izoliuojantys kištukai. Vaikams pavojingus įrankius, tokius kaip peiliai ar žirklės, derėtų eliminuoti iš vaikų žaidimo zonų, laikyti taip, kad vaikai jų nepasiektų patys, o vaistus ir buitinę chemiją reikia laikyti užrakintus arba spintelėse, kurios įrengtos aukščiau nei 150 cm nuo žemės. Tėvams derėtų domėtis efektyviais vaikų apsaugos namuose būdais, juolab, kad šiuolaikinės technologijos yra draugiškos visiems.

Dar viena neįtikėtinai efektyvi sužalojimų prevencijos priemonė – vaikų mokymas. Tyrimų duomenimis, žymiai daugiau vaikų linkę elgtis saugiau, jei nuo mažens buvo mokyti saugaus elgesio. Nuo kūdikystės vaikams dera pasakoti apie saugumą, įspėti, kad būtų atsargūs, parodyti pavojingas vietas. Vieno mokslinio tyrimo duomenimis, daug efektyviau vaikus veikia mokymas ir aiškinimas, kas yra nesaugu, negu draudimai ar bausmės dėl netinkamo elgesio. Todėl vaikams būtina aiškinti ir pasakoti, kokie pavojai jų tyko, paklausti, ar jie supranta pavojus, paaiškinti, kokios galimos pasekmės elgiantis neatsargiai. Specialistai skatina mokyti vaikus elgtis saugiai ne tik pasakojimais, bet ir rodant animacinius filmukus, naudojant spalvinimo ir skaitymo knygeles apie saugą namuose.

Sukūrus saugią aplinką ir išmokius vaikus reikia nepamiršti, kad suaugusiųjų priežiūra yra būtina. Suaugęs žmogus gali laiku sulaikyti krintantį vaiką, apsaugoti nuo pavojų žaidimų aikštelėse. Vaikų nederėtų palikti vienų su gyvūnais, kad ir kokie taikūs ir draugiški jie atrodytų, nes neretai pasitaiko, kada išerzintas gyvūnas puola vaiką – tokiu atveju apsaugoti gali tik suaugęs asmuo.

Nederėtų pamiršti, kad efektyviausiai vaikus nuo sužalojimų namuose apsaugo kompleksinis visų priemonių derinys: saugi aplinka, vaiko mokymas ir atidi suaugusiųjų priežiūra.

Kad tėveliai aiškiau įsivaizduotų galimus pavojus ir kaip jų išvengti, išskirsime keletą dažniausių sužalojimų, nutinkančių namuose, ir pateiksime pavyzdžių, kaip apsaugoti vaikus.

• Nukritimas/susitrenkimas
Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje miršta ar yra hospitalizuojama daugiausia vaikų. Tarp visų Europos Sąjungos valstybių Lietuvoje mirtinų kritimų skaičius didžiausias. Pavojaus zonos: vaikams lengvai atidaromi langai, laiptai, aukšti paviršiai, daugybė slenksčių, neatsakingai paliktos kopėčios, aštrūs baldų kampai, nesaugios vaikų žaidimų aikštelės. Mažų vaikų negalima palikti vienų ant aukštų paviršių, vystymo stalų, lovų ir kitų pavojingų zonų. Kaip išvengti nelaimės? Mažus vaikus būtina prižiūrėti, paaugusiems sudaryti saugią aplinką, įrengti langų ir durų į balkoną fiksatorius, kad vaikas vienas negalėtų atidaryti lango, nepalikti inventoriaus, ant kurio vaikas galėtų užlipti vienas (pavyzdžiui, kopėčių), aštrius baldų kampus apsaugoti specialiomis priemonėmis, nepalikti vienų kūdikių ant vystymo stalų nei minutei, laiptus aptverti apsauginėmis tvorelėmis, prižiūrėti kieme ar žaidimų aikštelėje žaidžiančius vaikus.

• Nudegimas/nusiplikinimas
2012 metais Lietuvoje terminius ir cheminius nudegimus patyrė 1244 vaikai iki 17 metų amžiaus. Dauguma tėvų teigia, kad anksčiau ar vėliau vaikas nudegs ir tai jam padės suvokti, kas yra karštis. Deja, kartais pirmas nudegimas gali būti ir paskutinis arba palikti randus visam gyvenimui. Pavojaus zonos: vaikams pasiekiami degtukai, įjungta viryklė ir ant jos pastatyti verdantys puodai, orkaitė, deganti įkaitusi krosnis ar židinys, pernelyg karštas krano vanduo, kava, arbata, verdantis virdulys, per karštas vanduo, paruoštas maudynių vonelėje. Kaip išvengti nelaimės? Bet kokias degias ir pavojingas priemones (degtukus, žiebtuvėlį, viryklės degiklį) laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Viryklę, židinį ar krosnį izoliuoti apsaugine tvorele, įrengti krano vandens karščio reguliatorių, atsakingai ruošti vandenį vaiko maudynėms, nepalikti karštų gėrimų ant stalo ar vietose, kur vaikas gali pasiekti ir užsiversti ant savęs, virduliui namuose surasti vietą, kuri mažam vaikui neprieinama.

• Apsinuodijimas vaistais ir buitine chemija
Atrodo, visi tėvai jau atmintinai moka frazę: „Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje“, tačiau vis tiek daugumoje namų pavojingi produktai yra vaikams lengvai prieinami. Pavojinga: vaistai ir buitinė chemija, sudėta vaikams prieinamoje vietoje, cheminės priemonės, laikomos ne joms skirtuose induose, dažniausiai buteliuose nuo limonado ar kitų vaikų mėgstamų gėrimų. Kaip išvengti nelaimės? Svarbiausia – patraukti bet kokius medicininius preparatus ar buitinę chemiją iš vaikams prieinamų vietų. Rekomenduojama juos laikyti spintelėse, kurios įrengtos ne žemiau nei 140 cm nuo žemės. Jokiu būdu neperpilti cheminių preparatų į jiems neskirtus indus, esant galimybei vaistų ir buitinės chemijos pakuotes pirkti su vaikams neatidaromais dangteliais.

• Užspringimas/dusimas
Neretai laiku suteikta pirmoji pagalba užspringimo ar dusimo atveju gali išgelbėti vaiko gyvybę, tačiau dar svarbiau užkirsti kelią galimai nelaimei. Pavojinga: smulkūs žaislai ar detalės, kiti namų ūkio daiktai, kuriuos vaikas gali įsikišti į nosį, į burną, pernelyg smulkūs maisto kąsniai, leidimas vaikams lakstyti su saldainiu ar kitokio maisto kąsniu burnoje. Kaip išvengti nelaimės? Pirkti saugius, vaikams pagal amžių tinkamus, specialiu ženklu pažymėtus žaislus, atsižvelgti į gamintojo nurodymus, neduoti vaikams žaisti su smulkiais daiktais, prižiūrėti, kad vaikas nelakstytų su maistu ar saldainiais burnoje. Itin mažo amžiaus vaikams neduoti čiulpiamųjų saldainių arba prižiūrėti, kol jie juos čiulpia.

• Įsipjovimas/įsidūrimas
Ne vietoje palikti peiliai ar kiti aštrūs įrankiai gali būti skaudaus susižalojimo priežastis. Vaikas gali susižaloti ne tik rankas, kaip dažniausiai manoma, bet ir aštriu daiktu išsidurti akį, persipjauti gyvybines kaklo arterijas. Pavojinga: vaikams lengvai pasiekiami peiliai, kiti aštrūs įrankiai, garažo reikmenys, adatos ar mezgimo reikmenys. Kaip išvengti nelaimės? Nepalikti pavojingų daiktų vaikams pasiekiamoje vietoje, prižiūrėti vaikus, mokyti juos būti atsargiais su peiliais ir panašiais įrankiais.

Norint apsaugoti vaikus nuo sužalojimų, neužtenka laikytis tik šių patarimų. Vaikai yra labai kūrybingi, dinamiški ir aktyvūs, tad tėveliai kūrybingumu neturėtų atsilikti nuo savo atžalų. Labai svarbu numatyti keletą galimų vaiko veiksmų į priekį ir laiku užkirsti kelią nelaimei. Derinant keletą prevencijos priemonių galima pasiekti geresnių rezultatų. Tinkamai pritaikyta namų aplinka, kurioje yra langų fiksatoriai, durų blokatoriai, priešgaisrinė įranga, apsauginės tvorelės ir kiti elementai, derinami su nuolatine vaiko priežiūra ir mokymu, kas yra saugu ir kas nesaugu, bei nuolatine suaugusiųjų priežiūra, gali būti neįtikėtinai veiksmingos priemonės siekiant išvengti vaikų sužalojimų namuose. Negalima laukti, kol vaikas patirs skaudžius sužalojimus. Tokia patirtis gali kainuoti labai brangiai.
Saugokime tuos, kuriuos mylime.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *