Kalėda pradėjo kelionę po Lietuvą, išvykdamas į Kalėdų sostinę – Trakus (video)

Šeštadienį, gruodžio 7 dieną, lietuviškas senelis Kalėda šokiais ir dainomis su gausia vaikų palyda iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydėtas į Kalėdų sostine pasiskelbusius Trakus.

Traukinyje Kalėda vaikams dalijo saldainius, klausė jų eilėraščių ir žadėjo visus aplankyti per Kalėdas. Seneliui visur suspėti padės gausus būrys padėjėjų.

Trakuose Kalėda sveikino susirinkusius tėvelius su vaikais, pavakare čia sužibo miesto eglė ir prasidėjo Kalėdų mugė. Per šventes Trakuose lankysis ir Lenkijos, Gruzijos, Rusijos bei Baltarusijos seneliai.

Žiūrėkite LRT naujienų tarnybos parengtą reportažą nuo 7 min. 20 s.

Nuo gruodžio 7 dienos iki kitų metų sausio 12 dienos kiekvieną savaitgalį ir šventinėmis dienomis vyks renginių ciklo „Trakai – Kalėdų senelių sostinė“ renginiai visai šeimai.

Etnologai sutaria, kad lietuviškas Kalėda yra niekaip nesusijęs su krikščionišku Šventuoju Mikalojumi, vaikus ir ne tik vaikus aplankančiu Vakarų Europoje, ar komerciniu Santa Klausu. Mūsų Kalėda yra savas folklorinis veikėjas.

Kalėda būdavęs apsirengęs išvirkščiais kailiniais, susijuosęs rankšluosčiu, prisilipinęs linų barzdą, kartais – ant nugaros prisitaisęs kuprą, pasiėmęs lazdą ir krepšį. Atėjęs pabelsdavo lazda į duris. Užrašytas, pavyzdžiui, toks senio Kalėdos prisistatymas: „Aš – Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalnai, medaus upės, alaus ežerai, saldainiais lyja, barankomis sninga, nešu skarbų pilną terbą, laimę, derlių ir kitokį labą. Prašau dureles atidaryti  ir į aną kraštą nevaryti.“

Liaudies dainose Kalėda vaizduojamas  atvažiuojantis iš tolimos šalies per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, auksiniais, geležiniais arba moliniais ratais, diržų ar šilkų botagais, margais čebatais, atvežantis lašinių paltis, dešrų kartis, riešutų maišelius, merginoms aukso puodelius, sidabro žiedus, o bernams – „rašalo“.

Įdomu, kad Lietuvoje Kalėdų senis vaikščiojo ne vienas, o su gausiu persirengėlių būriu. Etnografiniai duomenys rodo, kad seniausi kalėdiniai persirengėliai Lietuvoje buvo zoomorfiniai ir jų buvo 12. Vėlesnėse (XX a. pr.) Kalėdinėse tradicijose iš buvusio persirengėlių būrio belikusi kokia nors viena kaukė, pavyzdžiui gervės, žirgo – šyvio, meškos, ožio, keistokų būtybių – dadulio (dedulio) arba „juodo kudloto“.