A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai? (13)

Anatolijus Lapinskas

Anatolijus Lapinskas

Prieš keletą mėnesių DELFI išspausdino mano straipsnį „Švietimo viceministrė E. Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą“. Toji kova – tai mano išgirstas viceministrės pagąsdinimas per „Znad Wilii“ radiją, kad ji paduos Lietuvos Vyriausybę į Europos Žmogaus teisių teismą.

Už ką? Už tai, kad 2011 metais buvo priimtas Švietimo įstatymas ir nustatytas vienodas lietuvių kalbos egzaminas visiems Lietuvos abiturientams. Viceministrė norėtų tokį egzaminą panaikinti, nes jos nuomone, tautinės mažumos, konkrečiai lenkai, lietuvių kalbos per 12 metų negali išmokti. Kodėl? Todėl, kad atėję į mokyklą šie pirmokėliai dar gerai nemoka ir gimtosios lenkų kalbos.

Mano nuostabai viceministrė E. Tamošiūnaitė pastebėjo mano straipsnį ir netgi parašė atsakymą, tiesa, ne DELFI, bet savaitraščiui „Dialogas“ (Nr. 32): „Nenorėčiau komentuoti tokio provokuojamo A. Lapinsko straipsnio. Tačiau savo požiūrį į suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą noriu išdėstyti“.

Koks tas požiūris? Akivaizdžiai neigiamas, taigi prieštaraujantis Lietuvos švietimo įstatymui ir poįstatyminiams aktams, kuriais turėtų vadovautis viceministrė savo kasdienėje veikloje. Tačiau viceministrė čia pat kažkodėl pripažįsta, kad Lietuvos tautinių mažumų mokyklos „palaiko etnolingvistinį gyvybingumą, puoselėja tautinę ir kultūrinę tapatybę, sėkmingai įsitraukia į Lietuvos gyvenimą“. Taigi atrodytų, kad viskas gerai, žinoma, išskyrus egzaminą.

Pasirodo, kad ne viskas gerai. Viceministrė E. Tamošiūnaitė, „sutinkamai su JT Vaiko teisių konvencijos nuostatomis“ mano, kad „daugiatautėje savivaldybėje būtina užtikrinti tautinių mažumų teisę mokytis gimtąja kalba ir išsaugoti [tokių] mokyklų tinklą“. Iš patrankos į žvirblį, kitaip tokių viceministrės minčių nepavadinsi. Jungtinių Tautų konvencijoje nieko nesakoma nei apie tautinių mažumų teisę mokytis gimtąja kalba, nei apie mažumų mokyklų tinklą, tuo labiau apie daugiatautes savivaldybes. O Lietuvos tautinių mažumų švietimas ir be viceministrės reikalaujamų užtikrinimų Europoje laikomas pakankamai geru, tą patvirtina tarptautiniai ekspertai ir net Lenkijos vadovai.Sunku pasakyti, kodėl viceministrė, pati būdama atsakinga už tautinių mažumų švietimą, kalba apie jį ne su pasididžiavimu, bet tarsi amžinai viskuo nepatenkintų LLRA veikėjų lūpomis, kurie šilto žodžio Lietuvai turbūt yra nepratarę nuo pat savo gimimo.

Žerdama kritiką nežinia kam viceministrė aiškina, kad „dabartinė ugdymo situacija nesudaro palankių sąlygų vienodinti egzamino reikalavimų“. Nepalankiomis sąlygomis E. Tamošiūnaitė vadina skirtingas ugdymo programas, vadovėlius, nevienodą ugdymo laiką pradinėse klasėse. Tačiau kartu pripažįsta, kad nuo 2011-2012 metų lietuvių kalbos pamokų skaičius nuo penktos iki aštuntos klasės yra toks pat kaip lietuviškose mokyklose, o tolimesnėje mokymo eigoje – gimnazijos antroje, trečioje ir ketvirtose klasėse lietuvių kalbos pamokų yra netgi daugiau nei lenkų kalbos.

Kodėl tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse paliktas mažesnis lietuvių kalbos pamokų skaičius, lyginant jį su lietuviškomis klasėmis? Ministerijos aiškinimu, todėl, kad tautinių mažumų vaikų startinė lietuvių kalbos mokėjimo pozicija yra gerokai žemesnė nei lietuvių vaikų. Taip pat minimas ministerijos nenoras apkrauti tautinių mažumų vaikus pernelyg sunkiu krūviu. Pamokų skaičiaus skirtumas išties nemažas: lietuviškose mokyklose lietuvių kalbai I klasėje skiriamos 8 val., kai tautinių mažumų – 3, II klasėje – 7 ir 4, III klasėje – 7 ir 4, ketvirtoje klasėje – 7 ir 5. Viceministrės paskaičiavimu per 12 metų susidaro net 732 valandų skirtumas. Pagąsdinimui dar prideda, kad norėdami panaikinti šį skirtumą Lietuvos rusų ir lenkų vaikai turėtų papildomai mokytis 3,5 metų (7 val. per savaitę, 31 mokslo savaitę per metus).

Pakalbėkime be skaičių. Lenkų vaikai į mokyklą ateina silpnai mokėdami lietuviškai (ekspertų nuomone, ne ką geriau ir lenkiškai…), bet vietoje to, kad ją sustiprintų, skirdamos daugiau pamokų, tautinių mažumų mokyklos lietuvių kalbai skiria mažiau pamokų. Pripažinkime, kad jei vaikas kurį nors dalyką moka silpniau, jam skiriamos papildomos ir netgi individualios pamokos. Tačiau tautinių mažumų vaikams, atėjusiems su silpnesnėmis lietuvių kalbos žiniomis, tokių pamokų skaičius sumažinamas…Būtent dėl pradinėse klasėse buvusio skirtumo, kurį abiturientai bus seniai užmiršę, viceministrė aiškina, kad negalima suvienodinti lietuvių kalbos egzamino dvyliktoje klasėje. „Suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, neįvertinant minėtų aplinkybių, nevalia. Viena iš būtinų sąlygų būtų vienodas laikas, skirtas suvienodintos lietuvių kalbos programos įgyvendinimui“. Su tuo galima būtų sutikti. Tačiau kodėl viceministrė dėl to suvienodinimo nepajudina nė piršto?

Turiu mintyje – nesiima iniciatyvos suvienodinti programas, o jei tiksliau – suvienodinti lietuvių ir lenkų kalboms skirtą pamokų skaičių pradinėse klasėse. Tuomet pagaliau atkristų pagrindinė, viceministrės manymu, lietuvių kalbos egzamino tautinėms mažumoms problema – nevienodas jo pasiruošimui skirtas laikas. Kalbos, kad sulyginus pamokų skaičių, t.y. tautinių mažumų pradinukams padidinus pamokų skaičių, juos apims neišgydomas gyvenimo sunkmės stresas tėra viso labo pigus blefas. O reformos rezultatas būtų geras lietuvių kalbos mokėjimas – pirmojo būtinumo sąlyga oriam tautinių mažumų gyvenimui Lietuvoje.

Ne vien padidinus pamokų skaičių galima išspręsti lietuvių kalbos išmokymo problemą. Švietimo ministro patvirtintame Bendrajame ugdymo plane numatytos ir kitos galimybės, pvz., valandų, skirtų gimtajai ir valstybinei kalbai mokyti per savaitę, sumavimas ir dalinimas per pusę. Tokiu atveju lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose priartėtų prie lietuvių kalbos pamokų skaičiaus lietuviškose mokyklose. Kiti variantai: lietuvių kalbos mokymas integruotai, t.y. į dalykus, mokomus tautinės mažumos kalba, integruojant mokymo lietuvių kalba fragmentus; taip pat tėvų pageidavimu viso dalyko mokymas lietuvių kalba.

Kodėl tokių iniciatyvų nesiima švietimo viceministrė? Vienintelė galima priežastis yra politinė. LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis ne kartą viešai ir atvirai deklaravo, kad LLRA „niekada nesutiks, kad būtų suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai visiems šalies abiturientams“. LLRA programoje sakoma, kad švietimo reforma, t.y. naujasis Švietimo įstatymas, „pažeidžia tiek mokytojų, tiek mokinių ir jų tėvų teises“. Todėl Švietimo viceministrė, vykdydama partinę užduotį, daro viską, pvz. agituoja savo tautiečius per „Znad Wilii“ radiją, kad įstatymas nebūtų vykdomas, t.y. nebūtų stiprinamas lietuvių kalbos mokymas.Savo pozicijos stiprumui įrodyti E. Tamošiūnaitė apeliuoja į Europos Tarybos dokumentą dėl Europos tautinių mažumų konvencijos taikymo, pagal kurį didinant valstybinės kalbos mokymo reikalavimus, „tai privalo būti daroma nuosekliai ir laipsniškai, suteikiant galimybes prie pasikeitusių sąlygų prisitaikyti mokiniams ir mokytojams“. Negi viceministrė mano, kad planuojamas lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas tautinių mažumų mokyklose tik nuo 2019 metų nėra tas nuoseklumas ir laipsniškumas? Tokių idealių valstybinės kalbos mokymo stiprinimo sąlygų turbūt nėra nė vienoje ES šalyje.

Atsigręžkime dar kartą į Europą. Lenkijos Punske esančios lietuviškos mokyklos pradinėse klasėse gimtosios lietuvių ir valstybinės lenkų kalbos santykiai yra tokie: lietuvių kalbai I klasėje yra skiriamos 4 val., lenkų kalbai – 5, II klasėje lietuvių kalbai – 5 val., lenkų – taip pat 5, III klasėje lietuvių kalbai – 5 val., lenkų – irgi 5 val. Rezultatas? Punsko lietuviai yra bilingvistai, puikiai kalbantys ir lenkiškai, dažnai netgi geriau už pačius lenkus. Lietuvos lenkai ir rusai be jokių abejonių taip pat turi būti bilingvistai, nes ne tik gimtosios, bet ir puikus valstybinės kalbos žinojimas jiems užtikrins aukštą gyvenimo kokybę Lietuvoje. Norėtųsi, kad taip galvotų ir švietimo viceministrė.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. Sėlis:

    Lenkomanai niekada nenurims, nes jie yra penktoji kolona.

  2. tampax'as:

    o ne jos mama lenkė Seime Tamošunienė??? Visos vieno sukirpimo…

  3. Kažin:

    Kodėl čia autorius tendencingai stengiasi į vieną “Lenkijos maišą” kišti ir rusus… Tai prolenkistų norimo, siekiamo dalyko priėmimas už esmą. Toks jų “kišimas į vieną maišą” yra pasitarnavimas prolenkizmo siekiams įtraukti į nusiteikimą prieš lietuvių kalbą ir rusus, kai rusai pretenzijų nereiškia, netgi atvirkščiai – Putinas Lietuvą viešai pagiria už tinkamą rusų tautinės mažumos klausimų politiką. Beje, negirdėjau, kad viešai būtų tokia Rusijos pozicija pasiremta, atšaunant į Lenkijos priekaištus.
    Ir apskritai ką tokiais moralizavimais norima pasiekti ten, kur turi būti padaryti konkretūs Vyriausybės sprendimai ir be kalbų vykdomi. Valstybė valdoma sprendimais, o ne kalbomis…

    • stebėtojas:

      Nepyk, Kažin. Ten ne koks Vyriausybės tarnautojas triušis Butkevičius rašo ,ar tas klumpakojis švietimo ministeris , ten rašo liet. pil. gerb.A. Lapinskas.A žiūrėjai šendien tv.žinias , ten sakė, kad dėl rinkimų rusai ir lenkai sulindo į vieną maišą ( Putino pasiūtą ir lenkams padovanotą).

      • Kažin:

        Ačiū, bet nesu toks naivus, kad nematyčiau, kas iš tikrųjų vyksta. TV žinios – ne autoritetas, kaip ir Lapinskas. Jeigu jis pilietis, tai turėtų pliekti „triušius“, o ne priekaištauti ar “auklėti” moteriškaites…
        Beje, į tą “maišą” labiau sulindo Prunskienės partija ir dalis rusų -“Rusų alijansas”, kuriame vargubau, ar Putino rusai… Manau, – Kremliaus koridoriuose norinčių uždirbti iš šalies netrūksta…, o kaiminystėje pinigų yra…
        Ir dar – mano priekaištai buvo skirti visoms buvusioms ir esamai Vyriausybei.

  4. bartas:

    A. Lapinskui rūpi , kas darosi šviet. ministerijoj, kokie Lietuvos priešai ten sulido. O Butkevičiui, na tam, kuris vyriausybei vadovauja. Dzin. TYli suraukęs.

  5. Povilas:

    Visame civilizuotame pasaulyje valstybinėse mokyklose yra mokoma valstybine kalba. Nejau be vieno vyresniojo brolio-ruso, dabar vergausime jau dviem vyresniems broliams lenkui ir rusui?

  6. kaunietis:

    Man ir keista, kaip cia taip, kad Lietuva oficialiai išlaiko svetima kalba mokančias mokyklas. Tai gal greit bus mokyklos ir kiniečiu, turku, arabu ar tuciu kalba mokančios?

  7. Getas:

    Tautininkai pasisako už visų mokyklų pervedimą į dėstymą valstybine kalba. Juolab, kad nei pseudolenkai, nei rusai, nei lenkomanai nėra tautinės mažumos, pagal Europos konvenciją, o yra okupacijų palikimas. Jie turi būti dėkingi, kad po1990 metų jiems buvo pasiūlyta Lietuvos pilietybė, o dabar jie tampa buvusių okupantų “penktaja kolona”. Visa tai vyksta dėl kinkadrebių mūsų išrinktų į Seimą ir mus atstovaujančių, todėl nereikia stebėtis, bet prieš rinkimus kiekvienam kandidatui, o ypač per prezidento rinkimus drėbti konkrečius klausimus ir lai jis prisiekia, kad gins mūsų Konstituciją ir stengsis patraukti baudžiamojoje atsakomybėje. Patarčiau jau dabar Seimui rašyti reikalavimus, kad jie kreiptųsi į prokuratūrą.

    • stebėtojas:

      Senesniais laikais lietuvių pasakose tamošiai ar tamošės buvo laikomos bekepuriais ar pusdurniais. Deja, šiais laikais mūsų pačių gudriausių, nes renkame pačius pačiausius,lygis yra žemesnis už tamošių.Kol jau Getas rašo,kad tautininkai taip pasisako o pasisako kaip ir aš manau ,tad balsuosiu už tautininkus.

  8. arvydas damijonaitis:

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

  9. Valdas Banaitis:

    Tušti ginčai, kai nėra svarbiausio dalyko – tos kitakalbės mokyklos per 25 metus iki šiol negavo pradinukams, savo aplinkoje negirdintiems lietuviškai, pritaikyto lietuvių kalbos elementoriaus, kirčiuotų skaitinių. Jiems brukami lietuviams skirti testai ir pratybos, kur jie pusės žodžių nesupranta ir nemoka kirčiuoti. Neleisti jiems mokytis gimtąja kalba
    būtų tolygu, kaip lietuviukus pasodinti į anglakalbę mokyklą. Lietuviukai savo mokyklose per savaitę turi 25 pamokas,
    iš jų 2 skirtos anglų, 7 lietuvių kalbos gramatikai i, o likusios 16 vyksta lietuviškai. LenkiukaiValdas Banaitis prasėdi 30 pamokų, iš kurių 2 anglų, 5 lietuvių kalbai, 7 lenkų gramatikai, o likusios 16 vyksta lenkiškai. Neturint pritaikytos medžiagos tie 5 viršvalandžiai sugaištami neproduktyviai, antipedagogiškai. Tai vaikų kankinimas, pravartus kai kuriems politikieriams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *