Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurios svarbiausi požymiai yra karščiavimas ir specifinis odos bėrimas. Vėliau iš rausvų dėmelių atsiranda pūslių, kurioms trūkus susidaro šašelis. Virusas plinta oro lašeliniu keliu.
Liga labai paslaptinga, nes dar neįtarus, kad vaikas turėjo kontaktą su sergančiuoju, dvi dienas iki pirmųjų bėrimų jau platinamas virusas. Ligonis gali kitus užkrėsti tol, kol atsiranda vis naujų dėmelių (beria maždaug 5 dienas). Pavojingos jos būna dar 3–5 dienos, kai odoje atsiranda paskutinis bėrimo taškelis. Nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų.
Naivu manyti , kad vėjaraupiai – tik „nekalti“ spuogeliai. Neretai liga iš tiesų būna nesunki. Tačiau kartais užklumpa nelengvos komplikacijos (meningitas, encefalitas, plaučių, širdies raumens uždegimas). Dėl niežulio, kai mažylis neištvėręs kasosi, į odą gali patekti bakterijos (dažniausiai streptokokai, stafilokokai) ir išsivystyti bakterinė odos ir minkštųjų audinių infekcija. Todėl jokiu būdu negalima kasyti išbertų kūno vietų.
Persirgus vėjaraupiais susidaro patvarus ilgalaikis imunitetas. Kad nesirgtume, rekomenduojama pasiskiepyti. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų amžiaus. Vakcina vaikams ir suaugusiesiems yra mokama.
Lietuvoje vėjaraupiais 2013 metais sirgo 9145 asmenys, 2012 metais – 17547, 2011 metais – 14193 asmenys. Utenos apskrityje 2013 metais užregistruoti 669 susirgimai vėjaraupiais (iš jų 651 vaikas), 2012 metais – 494 susirgimai (iš jų 479 vaikai). 2011 metais vėjaraupiais persirgo 455 žmonės. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai.