J. Dapšauskas. Referendumų baubai. „Elito“ ar visuomenės demokratija? (37)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Įvyko akibrokštas ar nesusipratimas? Masinis žmonių apmulkinimas, psichozė? O gal dar kas? O gal patys žmonės nori spręsti tiesiogiai svarbius valstybei reikalus, kai surinko per 320 tūkst. parašų? Žmonės apatiški, nesidomi politika, tik keikia politikus – pastebi ne vienas. O gal to abejingumo „didžioji partijų ir interesų politika“ ir siekia?

Dar nesibaigus parašų rinkimo laikui dėl dabar inicijuojamo referendumo, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai iš kai kurių apžvalgininkų ir politikų pasipylė epitetai apie parašų rinkėjus, iniciatyvinę grupę: „marginalai“, psichiškai nesveiki, kuriems „reikia dėmesio, susireikšminimo“, „nesusigaudantys realioje politikoje“, „neišmanantys teisės“. Suprantama į tų marginalų tarpą patenka ir Nepriklausomybės Akto signatarai ir kiti politikos apžvalgininkai bei intelektualai, kurie turi kiek kitokią nuomonę. O gal kitokios nuomonės visai negali būti? Reikėtų vengti tiek vieniems, tiek kitiems nieko nepasakančių, bet niekinančių etikečių klijavimo.

Aš net nekalbu apie referendumui spręsti pateikiamus klausimus, bet apie pačią teisę piliečiams juos inicijuoti ir rengti. Apie referendumų rengimo svarbą ne kartą viešai yra pasisakęs ir žinomas politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius: „Principingai pritariu referendumams. Sunku kalbėti apie skaidrią demokratiją, jei politikai nepasitiki žmonėmis ir jų gera valia bei sveiku protu. Nepritariu paternalizmui ir elito pretenzijoms, kad jis geriau žino, ko reikia eiliniams piliečiams, kas tarnauja jų interesams negu patys piliečiai. Kompartija irgi manė, kad ji geriau žino, tad ir viena sprendė svarbiausius klausimus. Apskritai paternalizmas sunkiai suderinimas su vienu pagrindinių demokratijos prielaidų, būtent, kad su kai kuriomis išlygomis piliečių balsas turi būti lemiamas.“

Visuomenę prilyginantiems runkelių laukui, retoriškai reikia pasiūlyti: gal visai nebeverta bet kokių rinkimų organizuoti, taip būtų sutaupomi pinigai, kuriuos būtų galima skirti socialinėms pašalpoms ir panašiai? Gal tuos, kurie, pavyzdžiui, dabar yra postuose ir palikime amžiams? Per rinkimų agitacijas yra tiek demagogijos, saldžialiežuvavimo, „snapelių fotošopinimo“, kad referendumo galimos populistinės manipuliacijos vargiai galėtų joms prilygti. Prieš rinkimus varo rinkiminę demagogiją, kai tik užsidaro urnos, baigia purslotis vieni ant kitų ir ieško sąjungininkų užimti postams. Ir tai vadiname demokratijos funkcionavimu?

„Nesidomėjimą politika gali skatinti įvairūs veiksniai; abejingumas, žinojimas, kad vienas balsas nieko nereiškia (tai labai racionalus požiūris), tad neverta balsuoti, santykinis pasitenkinimas esama padėtimi. Baiminamasi, kad tiesioginė demokratija sukels daugiau konfliktų. Bet didesnį pavojų sukelia ne tai, kad bus per daug demokratijos, bet kad dabar yra jos per mažai“,– teigia K. Girnius.

Norint inicijuoti referendumą visuomenės iniciatyva Lietuvoje reikia per 3 mėnesius surinkti 10 proc. rinkimų teisę turinčių parašų, Ukrainoje – 6,56 proc., Italijoje – 0,83 proc., Olandijoje – 3,50 proc., Šveicarijoje – 0, 60 proc. (paprastam referendumui) ir 1,20 proc. (konstitucinei pataisai). Tai parodo, kad Lietuvoje žmonių valia inicijuoti referendumą yra iki pasityčiojimo ribojama. Specialiai taip padaryta, kad referendumus galėtų inicijuoti tik Seimas.

Didžiųjų partijų atstovai išreiškia baimes, kad sumažinus parašų skaičių nuo 300 iki 100 – žmonėmis („runkeliais“) bus manipuliuojama. O gal reikia ugdyti politinį raštingumą, o ne įtraukti žmones vien į demokratijos parodiją kaip yra dabar su rinkimais? „Nedviprasmiškai pritariu siūlymui mažinti kartelę referendumui rengti – nuo 300 tūkst. būtinų parašų iki 100 tūkstančių. Vargu ar demokratija gali suklestėti, jei ji grindžiama nepasitikėjimu rinkėjais. Ilgainiui gal tai supras ir Briuselis“, –  viliasi apžvalgininkas K. Girnius.

Didelio lobizmo valdoma ES ar viešojo intereso ir demokratijos?

Nesu ES entuziastas, kaip ir demonizuojantis ją, greičiau esu ES realistas. Tikra Sąjunga įmanoma tik demokratiškose visuomenėse, o ne ES biurokratijose, kurias įtakoja tam tikrų didelių korporacijų lobizmas.

Neabejoju Europos Sąjungos nauda, kai kuriuos dalykus jos pagalba galima spręsti žymiai sparčiau ir efektyviau. Lobistinės organizacijos, siauriems interesams atstovaujančios organizacijos daro milžinišką įtaką priimant įstatymus Lietuvos Respublikos Seime, dar didesnis lobizmas vystomas ir ES mastu. Kaip pavyzdį galime paimti ir Tabako produktų direktyvą, kuri dabar yra naujai svarstoma ir griežtinama. Ją priėmus, jos nuostatas turės priimti kiekviena ES narė. Kita vertus, akivaizdu su kokiu lobizmu susiduria ši direktyva. Oficialai darbuojasi 160 tabako pramonės lobistų armija, kuri siekia ją sužlugdyti, vien „Philip Morris International”  išleido 1,5 mln. Eurų, kad ją sužlugdytų arba padarytų palankesne savo interesams.  Reikia suprasti, kad priiminėjant ir kitus įstatymus lobistai tikrai darbuojasi išsijuosę ir kai kurie priimami ES teisės aktai taip pat yra pakreipiami taip, kad būtų naudingi didelėms, bet siauroms interesų grupėm. Taigi, nėra arba juoda, arba balta.

Pačioje ES vyksta idėjų kova, priešprieša tarp federacinės ir laisvų valstybių sąjungos. Tarp centralizmo ir autonomijos išlaikymo, tautiškumo ir visiško suvienodinimo tampant ES „tauta“, pagrindine ES tapatybe iškeliant – „ekonominis konkurencingumas“.

Per Lietuvos buvimą ES laiką daugybė milijardų eurų atėjo iš ES fondų, o kur žmonių laimingumas, pagerėjusi savijauta, sveikata? Priešingai – emigracijos mastai, nusivylimas, senėjanti visuomenė, savižudybių ir kitų mirčių dėl išorinių mirties priežasčių baisi statistika byloja ką kitą. Pasirodo tie ES milijardai laimingesnės Lietuvos savaime nepadaro. Reikia vertybinės, prasmingumo pusės.

Svarbiausia susitarti verslo, žiniasklaidos savininkų ir politikos atstovams?

Alkoholio ir tabako pramonės lobistinės organizacijos (Lietuvos laisvosios rinkos institutas – LLRI) ekspertai ėmėsi ir šio klausimo. Kad alkoholio ir tabako pramonę lobina ne už ačiū, tai rodo ir instituto internetiniame puslapyje skelbiamas deimantinių, auksinių, sidabrinių ir gintarinių  rėmėjų sąrašas bei pasiūlymai. Suprantama,  ne už ačiū LLRI lobina ir referendumo iniciatyvą menkina.

Tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės ar nekalbama pasaulio pabaigos kalba: tuo labiausiai kaltinami referendumo iniciatoriai, bet ar ne taip pat atrodo ir tie, kurie gąsdina, kad pritarus referendumo nuostatom, Lietuva turėtų mokėti milijardines sumas ES. Suprask, šis kelias yra tik vienos krypties: ES diktato. Į ES linkęs žiūrėti, gal klystu, teigiamiau, juk tai laisvų valstybių sąjungą, o ne Sovietų Sąjunga. „Ateikite balsuoti, nesvarbu už ką, bet išreikšite savo valią, parodykite aktyvumą“, esame ne kartą girdėję pasisakant rinkimų išvakarėse aukštus valstybės pareigūnus. O kai žmonės išreiškia valią (gal ir klaidingą, neklaidinga buvo tik komunistų partija) juos ignoruojame ir įvardijame, kad tai „runkelių“ valia?

Dabar vyksta parašų skaičiavimas (ar braukymas?), kad gal yra kokių netikslumų (įrašytas ne pilnas adresas, gal dar kokia neesminė klaidelė), bet demokratijos ir teisės viršenybė šiuo klausimu yra esminė: parašo autentiškumas. Pilietis išreiškė valią padėdamas parašą. Tai jo valia. Ir jį šališkai išbrokuoti vien dėl neesminių klaidelių būtų spjūvis į pilietinę visuomenę provokuojantis panašius į Ukrainoje vykstančius neramumus.

Šiandien visa „demokratinė“ kova vyksta valdžios olimpe, o visuomenė gali tik stebėti tų sunkiasvorių kautynes, o pati dalyvauti valstybės valdymo procesuose negali. Galima nutekinti informaciją „bendram labui“, kitus procedūrinius pažeidimus daryti, juk žinome  – „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“.  Svarbiausia susitarti verslo, žiniasklaidos savininkų ir politikos atstovams – ir tai vadinama demokratija. Tikrai?

Realiai vertindamas, kai kurių referendumų iniciatorių populistinius tikslus, norą pasireklamuoti ir kitas manipuliacines galimybes, K. Girnius vis dėlto teigia: „Bet rinkėjų valios nepaisymas, atvirai jiems reiškiama panieka yra dar rizikingesni. Jie atveria terpę vis didėjančiam politinių avantiūristų skaičiui, didina tą susvetimėjimą ir abejingumą politikai, kurį referendumo oponentai dažnai mini. Piliečiai nei taps atsakingesni, nei didės jų susidomėjimas politika, jei bus ribojamos jų galimybės reikšti savo nuomonę ir dalyvauti politikoje. Jei būtų galima lengviau rengti referendumus, politikai būtų verčiami svarstyti klausimus, kuriuos dabar apeina, ir vien tai sustiprintų demokratiją. O demokratinei respublikai turėtų rūpėti demokratijos kokybė.“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

37 komentarai

  1. Algirdas:

    O šitai laikau netiesa –

    “…Realiai vertindamas, kai kurių referendumų iniciatorių populistinius tikslus, norą pasireklamuoti ir kitas manipuliacines galimybes….” (tai yra straipsnyje cituojamo Girniaus “reveransas” valdantiesiems)

    Nei vienas (!) referendumo iniciatorius neturėjo nei tokių tikslų, nei tokių galimybių. Tai, beje, viena iš svarbiausių sąlygų, padėjusių pasiekti 300 000 ribą

  2. dzūkas:

    protingas komentaras.Privalu perskaityti visiems politiniams apžvalgininkams, kurie pila pamazgas ant referendumo inicjatorių

  3. onri:

    http://www.youtube.com/watch?v=OCzR7NCeMYA
    http://www.youtube.com/watch?v=cbg8bLU5DkQ&feature=related
    John’o Coleman’o knyga „Komitetas 300. Slaptos pasaulio vyriausybės paslaptis“.
    Tiesa yra nemaloni, bet ji yra vis viena yra Tiesa. Kaip sako liaudies išmintis: „jei žinai, vadinasi esi ginkluotas“.

  4. Nepolitikas:

    Man asmeniškai tai VISAS(absoliučiai) straipsnis yra šlykštus. ES „gerumo“ Propaganda. Noriu pastebėti tai jau antras „taikos“ straipsnis.

  5. Vilnietis:

    Jokio parašį skaičiaus mažinimo! Parsidės visokios primityvios iniciatyvos. Būs nemažai bėdos, kai provincialai patys pradės priiminėt įstatymus. Toks nestabilumas tik paspartins emigraciją.

    • Leonas M:

      Kai Sąjūdžiui reikėjo kelti žmones, balsuoti kovo 11-ąją už Nepriklausomybę, 1991m. sausio mėn. ir vėliau apginti Lietuvos Respublikos Aukščiausiają Tarybą, tada “provincialai” ir jų deputatai buvo labai reikalingi, nes be jų būtų šnipštas gavęsis, o dabar Vilniaus ponai jau kojas šluostosi. Kaip negražu! Manau, kad ir dabar, iš daugiau nei 320 tūkstančių surinktų parašų tenka ne sostinės gyventojams, tad nėra ko pūstis, o daryti viską, kad referendumas vyktų ir jį laimėtų visa Lietuva. Šiandien tai yra lietuvių tautos išlikimo klausimas. Tokių susitelkimų dar daug reikės, nes pavojai ne vien Vilniaus tarpuvartėse “teka”, bet ir gilesnes vagas kai kuriuose rūmuose yra išgraužę. Taip, euroliberalų kapitalas yra labai didelis ginklas, bet Lietuvių tauta privalo sugebėti jam pasipriešinti, nes kito pasirinkimo nėra.

      • Studentas:

        Atvirkščiai, didžiuojamės, kad vilniečiai neskubėjo pasirašinėti po tokiomis dar daugiau pigiai žemės prisipirkti ištroškusių provincijos ūkininkų inicaityvomis. Didžiuojamės, kad vilniečiai neremia tokių referendumų.
        Ir aš prieš ir tuo didžiuojuosi. Gėda būtu, jei būčiau pasirašęs.

        • S:

          Įdomu, o Vilnius kartais ne trečdalį parašų surinko? Gyventojų tai Vilniuj juk trečdalio Lietuvos nėra. Jei pagal procentą imt, tai dar klausimas, ar Vilnius ne prie pirmaujančių pasirašinėtojų būtų… 😉

          P.S. Aišku, kad Vilniuj pasirašinėjo ne tik vilniečiai, tai gali būt ir teisus. O didžiuojiesi studente žinok ne išsilavinusiais žmonėm, o kai kuriom rusakalbių aršiai nusiteikusiomis laiptinėmis. Reikėtų tau tuos vaizdus pamatyt, kaip ten parašus rinkom ir išeidavom max su vienu-dviem jų parašais, kaip iš kokio pragaro… :E

    • Nepolitikas:

      Na, taip… nuo 1993 m. niekas „parašų“ nemažino. Tačiau situacija tik blogėja – praradom virš mln. gyventojų, nors „provincialai patys nepriiminėjo įstatymus“, o valdė tik „elitas“. Tai pasukiok savo „varžtelius“, kur iš tikro problema.

  6. Studentas:

    Na, nacionalistai – visai apsijuokėt… kartu su profsąjungom į tą pačią dūdą pučiat (kalbu apie šiandienos mitingą, kur tarp rofsąjungiečių šmėžavo ir jūsų veideliai, vėliavos).
    Rodonosios profsąjungos ir nacionalistai – ot geras konglomeratas. kaip sqakoma “toks tokį susitiko”…
    Gėda kairiąjai – nacionalistinei šutvei!

    • G.P.:

      Šis komentaras puikiai iliustruoja, kaip “Sistema” bijo visų antisistminės opozicijos jėgų vienybės. Jeigu įvyktų toks stebuklas, kad trumpam pamirštumėm visas priešpriešas ir ideologinius skirtumus, tuomet tikrai Referendumo reikalas laimėtų. Nepavyktų jo sustabdyti nei dešimčiai vaigauskų, nei šimtui modalovų.

      Tą manau supranta ir visi “sistemos” tarnai-provokatoriai. Šis komentaras tą patvirtina.

      O Tautininkai šaunuoliai, kad dalyvavo šios dienos mitinge. Pritariu. Reikia ir profsąjungas kalbinti solidariai jungtis prie referendumo ginimo nuo suklastojimo iniciatyvos.

    • S:

      Apie kokį mitingą čia sapalioji, aš negirdėjau nieko. Palauk, po kokių 10 dienų pamatysi tu mitingą, žiūrėk neapalpk.. Nors, šiaip tai dar neaišku, ar bus piktas mitingas, ar linksmas susiėjimas ir plojimai VRK? 😀

    • Danutė:

      Na internacionbaliste, ko tu sėdi čia Lietuvoj tarp nacionalistų ? Čiuožk pas internacionalistus Mes gyvename savo žemėje, mums svetimų žemių nereikia ir internacionalistų nereikia, mums gera be jų, mes ramiai galime gyventi ir toliau, jei internacionalistai mums netrukdys.

    • Studento pareiga mokytis ,siekiamybė- siekti žinių,todėl vietoje tuščiai šnekėjus keliaukite į Tiesos.lt,susiraskite gerbiamo K.A.Stoškaus straipsnį”Įspūdingas jėgų išbandymas”ir nuo dūšios išsiblusinėkite,kad akyse prašviesėtų ir galvon supratimas ateitų.Verta būtų ir kitų autorių,gerų straipsnių ten nestokojama.Tada galite grįžti į Alką ir gal bus su kuo tada čia mums šnekėti.Dabar gaunas tuščios šnekos apie nieką.Sėkmės studijose.

      • Taip pat vilnietis:

        Stoškus jums “geras autorius” 🙂 Nejuokinkit 🙂

        • Autorius, turintis tvirtą vertybinį pamatą.Jei vertybinio pamato nėra,galima jo produktą prilyginti kaip pastangas kurios virsta į nieką.Delfyje galima prirašyti ne 1700 komentarų,bet ir 10000 po kokiu straipsniu.Ir koks skirtumas kiek,jei vienas sakinys turintis vertybinį pamatą gali būti stipresnis,turintis išliekamąją vertę,nei krūva tūkstantinė tuščiažodžiavimo,piktybiškumo.Ir vienam vertybiniam jie neprilygs..Tai verčia išmintingus pasitempti ir nerašyti tuščiai ir kvailai.

    • Taip pat vilnietis:

      Tikrai nenustebsiu, kitą kartą Pankos hebrą pamatęs kartu su Paleckio “Frontu” mitinguojant. Labai jau panašios kompanijos…

  7. Studentas:

    Dapšauskai, jūs lyginat šveicarus su lietuviais. Šveicarų mentalitetas visai kitas. Jie įpratę prie referendumų ir juose balsuoja su protu. O mūsų žmonės vadovaujasi vien bukomis emocijomis. Tad parašų kiekio mažinimas veda į chaosą.

  8. Benas:

    Teisingo tikrinimo nesitikėkime.
    Reikia rengtis dideliam mitingui

  9. prašalaitis:

    Liberaliniai fundamentalistai – visokio plauko studentai, docentai, vilniečiai ir šiaip smulkūs… – pastaruoju metu aktyviai suka propagandos dinamą. Aktyviai priešinamas Vilnius su likusia Lietuva. Skaldyk ir valdyk, kurk chaosą, kad bet kokia gera idėja būtų paskandinta tarpusavio rietenose. Dar vienas melagingas fundamentalistų lozungas – mes visi europiečiai. Lyg Lietuva iki šiol buvo Azijoje ar Afrikoje. Gal skraidančių žemių laikotarpiu tata mus atskraidino iš kažin kur? Deja, šiuo lozungu siekiama atitraukti žmones nuo savo šaknų, kurios teikia jėgos ir pasitikėjimo. Noriu paklausti visų “studentų, docentų, amelijų” koks jų laipsnis ir kiek jiems moka už liberalųjį fanatizmą. Kita, jau atvirai neokonų reiškiama propagandinė mintis, kad Lietuvos žmonės – ne šveicarai ir todėl nesugeba spręsti, kas valstybei ir tautos išlikimui yra naudinga. Už juos gali spręsti tik “protingasis” elitas. Tad norisi pasidžiaugti drauge su “studentais”, “docentais” ir jų patronais jųjų “protingojo” elito valdymo rezultatais:
    – didžiulis progresas emigracijos srityje,
    – sparčiai plintantys dirvonai ir plinkantys miškai,
    – pramonės modernizacija iki visiško nulio,
    – atsižvelgiant į liberalųjį politkorektiškumą, sąvoka “darbas” pakeista į “projektas”, “žmogus” tapo “žmogiškais ištekliais” arba “vartotoju” ir t.t.
    – inovacijos cenzūroje – nedraudžia, bet ignoruoja, arba paleidžia samdomus amsėtojus;
    – sparti ir greitėjanti visuomenės degradacija, dirbtinai skirstant į Vilnių ir provinciją, modernistus ir runkelius; sovietus ir eurofilus, pagonis ir katalikus, žaliavalgius ir mėsėdžius, senimą ir jaunimą, “protingus” liberalus ir “kvailus” referendumininkus, ir t.t.
    – nekvestionuojamas (jų mėgstamas idiotiškas naujadaras) vartojimo augimas, sukišant į skolų kabalą jaunimą;
    – ištobulinta ir skatinama socialinė atskirtis,
    – sparčiai keičiami visi lietuviški pavadinimai į internacionalinę kalbą (aborigenų kalba kolonizatoriams nereikalinga),
    – diegiama vaivorykštinė šeimos samprata, kaip modernumo ir vakarietiškumo rodiklis,
    – užtikrinta seksualinių degeneratų teisių viršenybė prieš likusios visuomenės teises,
    – glaudi sąjunga ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas su darbdaviais prieš darbuotojus,
    – klestintis ir nekontroliuojantis lobizmas, kuris sukelia chaosą įstatymų priėmime;
    – įsigalėjusi pasaulėžiūra – turtingas yra protingas, nes turtingas. Visi kiti – šiukšlės, neturinčios teisės spręsti;
    – demokratijos procesams užtikrinti, reikalui esant pasitelkiamos represinės pajėgos santykiu 200:1
    – etc.
    Galima vardyti ir vardyti jų “protingo” valdymo vaisius, tiksliau jų išdavystę. Tačiau “studentų” nuomone, visa tai yra niekis, nes mes es, kad ir kolonijos statuse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: