Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse

Martynas Tininis, www.voruta.lt
2013 12 03 09:48
14
0
SHARES
Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
Medininkų pilis | K.Vanago (BFL) nuotr.
Medininkų pilis | K.Vanago (BFL) nuotr.

Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos.

Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris ją pritaikė turizmo reikmėms ir restauravo pagrindinį pilies šiaurės rytų bokštą – donžoną. Bokštą sudaro penki aukštai su ekspozicijomis skirtomis Lietuvos mūrinių pilių, karybos ir sidabrakalystės istorijai. Medžioklės gerbėjai gali apžiūrėti a. a. Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklinių peilių ir trofėjų kolekciją. Užlipus ant stogo galima pasižvalgyti po Medininkų apylinkes. Pilies kiemas laukia polsiautojų, šeimų, norinčių praleisti laiką gamtoje ir istorinė aplinkoje. Na, o toliau – pilies istorija…

Medininkų pilis – nuo pagonybės laikų iki šių dienų

Įkėlę koją į pilies teritoriją žinokite, kad vaikštote kunigaikštiška žeme. XIV a., dar pagonybės laikais, kai lietuviai garbino įvairius dievus, saugojo šventų ąžuolų giraites, namuose augino žalčius, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (valdė 1316-1341 m.) į rytus nuo sostinės, alia svarbaus prekybinio kelio vedusio į Minską, pastatė Medininkų pilį. Tuo metu buvo modernizuojama kariuomenė, kūrėsi fortifikacijų tinklas, kurio svarbiausiose vietose atsirado mūrinės – Lydos, Krėvos, Medininkų pilys. Medininkuose esanti tvirtovė tikslingai pastatyta pelkėje – geroje gynybinėje pozicijoje. Būtent Saulės (1236 m.) mūšyje pasinaudojus pelke buvo sutriuškinta Kalavijuočių ordino kariuomenė. Taip 1402 m. Vokiečių ordinas nesugebėjo užimti Medininkų pilies, kurią gynė pelkėtoje vietovėje įsitvirtinę gynėjai. O gynėjų būta įvairių. Ne vien naujakrikštai lietuviai, bet ir Lietuvos totoriai, atkeldinti į tvirtovę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (valdė 1392-1430). Dabar jiems atminti pilyje yra padėtas totorių antkapinis paminklas, o artimiausia bendruomenė yra Nemėžyje, nutolusi nuo Medininkų apie 25 km.

Vėliau Medininkų tvirtovė daugiau nebuvo apgulta, nes po Žalgirio (1410 m.) ir Pabaisko (1435 m.) mūšių Vokiečių ordino grėsmė buvo numalšinta, pilis neteko reikšmės. XVI a. ji jau buvo užmiršta – 1517 m. pro šalį keliavęs Šv. Romos Imperijos pasiuntinys Sigizmundas Herberšteinas rado tik pilies griuvėsius. Būtent šie griuvėsiai ir pasiekė mūsų dienas. Nuo 1514 m. Medininkų pilis buvo pavesta valdyti kunigaikščiui Vosyliui Žilinskui. Naujieji ir po to sekę šeimininkai iki XX a., pilies viduje turėjo paprastus medinius pastatus, augino daržovės ir gyvulius, prižiūrėjo sodus. Šį ramų gyvenimą kartais sudrumsdavo atėjūnų pajėgos: 1655 m. plėšikaujanti Maskvėnų kariuomenė, 1812 m. – Prancūzijos kariuomenė (Napoleono Grand Armée), 1914 m. pilies kieme įsikūrę Vokietijos kariai.

XIX amžius Lietuvoje – tai Carinės Rusijos valdymo, kovų už laisvę (1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimai) epocha. Nors Lietuvos-Lenkijos valstybė buvo išnykusi, inteligentai, politikai kūrė įvairius LDK atkūrimo planus, žadino visuomenės susidomėjimą sava istorija. Vilniuje, tuometinės generalgubernijos centre, P. Smuglevičius tapė tuo metu jau nugriautus Valdovų rūmus. Dailininkas siekė įamžinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidenciją, neleisti jai nugrimzti į nebūtį. Taip ir Medininkų pilies mūrai XIX-XX a. pr. įkvėpė ne vieną rašytoją. XIX a. romantikai Teodoras Narbutas (1784-1864 m.) ir Vladislovas Sirokomlė (1823-1862 m.) sukūrė pasakojimus apie Medininkų pilį lankiusį Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą (valdė 1345-1377 m.) ar joje pašarvotą Šv. Kazimierą (1458-1484 m.). Šios istorijos tapo tokiomis gajomis, kad jas pasakoja net ir gidai dabar į pilį atvykstantiems turistams. Tai tėra romatizmo epochai būdingi kūriniai, siekę pažadinti susidomėjimą LDK ir Medininkų pilies istorija. Yra tikrai žinoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis (valdė 1392-1430 m.) ne kartą lankėsi Medininkų pilyje. To meto Lietuvoje valdovas su visu dvaru nuolat keliaudavo. Medininkai buvo neištaiginga, bet gera gynybinė stotelė, kurią didysis kunigaikštis aplankė net 1429 m., jau grįžęs po Lucko suvažiavimo, kur bandė atgaivinti Lietuvos karalystę.

Tvirtove domėjosi ne tik rašytojai, bet ir įvairūs menininkai. 1875 m. Napoleonas Orda sukūrė Medininkų pilies litografiją, o XX a. pr. Tiburcijus Chodzka – atviruką.

Tarpukariu, kai Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai, Medininkų pilis toliau išliko susidomėjimų objektu – atlikti pirmieji paveldosauginiai darbai: sutvirtintas bokštas, konservuotos sienos. Juos nutraukė Antrasis pasaulinis karas. 1939 m. rugsėjo 19 d. SSRS verždamiesi į rytų Lenkiją užėmė ir Medininkų kraštą. 1939 spalio 10 d. Vilniaus kraštas kartu su Medininkais buvo perduotas valdyti Lietuvai. Tačiau jau po metų neliko Lietuvos valstybės, Medininkų krašte vėl pradėjo šeimininkauti sovietai.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo karas tarp Trečiojo Reicho ir SSRS. Vokietijos pajėgoms užėmus Lietuvą, pilies kieme įsikūrė karinis dalinys, kuris pastatė medinius barakus. 1944 m. SSRS reokupavus Lietuvą, mediniai pastatai buvo panaudoti sovietinio saugumo – NKVD. Medininkų pilyje atidaryta koncentracijos stovykla. Joje kalinta 5-8 tūkst. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų (Armia Krajowa) karo belaisvių.

Pasibaigus karui pilyje atsinaujino paveldosaugos ir paveldotvarkos darbai. Sienos, bokštų likučiai buvo restauruojami, konservuojami. Tačiau Maskva turėjo kitokią nuomonę. 1960 m. ,,Izvestijoje“ pasirodė straipsnis „Ar laikas atstatinėti feodalines pilis?“. Taip viltys restauruoti Medininkų pilį sovietmečiu prislopo, bet neužgeso. Atgavus Nepriklausomybę, 1992 m. atsinaujino Medininkų pilies pagrindinio bokšto restauracijos darbai, prie kurių prisidėjo ir lietuvių išeivija – Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga (ALIAS). Tačiau dėl nuolatinio lėšų stygiaus darbai vis sustodavo. Galiausiai 2004 m. Medininkų pilis buvo skirta valdyti Trakų istorijos muziejui, kuris parengė projektą ir su ES struktūrinių fondų finansavimu (8 mln. litų) restauravo pagrindinį šiaurės rytų bokštą donžoną bei pritaikė pilį muziejinei paskirčiai.

Pramogos ir prieinamumas Medininkų pilyje

Medininkų pilis lankytojams siūlo ne tik įprastines ekspozicijas. Tvirtovėje galima pasidaryti ar įsigyti suvenyrų, nusipirkti istorinių pilių paveikslų, nusikalti monetą, užsisakyti ekskursiją. Nuolat keičiasi parodos. Iki 2013 m. pabaigos pilyje veikia paroda skirta prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslui „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“. Ateityje tvirtovėje planuojama rengti koncertus, filmų peržiūras, kultūros vakarus, knygų pristatymus.

Įvairių švenčių metu Medininkų pilyje rengiami žaidimai tiek dideliems tiek mažiems, reikalaujantys tiek fizinės jėgos, tiek sumanumo, vyksta riterių kovos, nemokamos ekskursijos, koncertai. Lankytojai gali pasimatuoti ir išbandyti XIII-XIV a. baltų ginkluotę – pabandyti laimę šaudydami iš lanko, pasimatuoti šarvus, pakilnoti kalavijus, kirvius, ietis, skydus.

Šalia esantys lankytini objektai

Pačiuose Medininkuose yra Juozapinės ir Aukštojo kalnai – aukščiausios Lietuvos vietos. Šalia kaimo – Pasieniečių mokykla su ten esančiu muziejumi, Medininkų žudynių memorialo vieta, žyminti vietą, kur 1990 m. liepos 31 dieną sovietinės pajėgos nužudė Lietuvos valstybės pasieniečius.

Apie 15 km spinduliu nuo Medininkų yra daugiau lankytinų objektų. Vladislavo Sirokomlės, romantiko kūrusio istorijas apie Medininkų pilį, muziejus stūkso Bareikišikių kaime. Šumske verta aplankyti Šv. arkangelo Mykolo barokinę bažnyčią, menančią vėlyvus LDK laikus (XVIII a. pab.), buvusį dominikonų vienuolyną, XVIII a. pab – XIX a. dvaro sodybą su parku. Turgeliuose stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1837 m. neobaroko stiliumi. Kelyje Turgeliai-Jašiūnai rasite Merkinės dvaro sodybą. 1769-1795 m. tai buvo Paulavos (Powlow) Respublika, turėjusi savą kariuomenę ir valiutą.

Ką verta aplankyti vėliau?

Yra mitas pasakojantis, kad Medininkų, Krėvos, Lydos pilis pastatė milžinai, mėtę įrankius vienas kitam. Įrankių vietose ant žemės susiformavo ežerai. Tai liudija, kad šios tvirtovės buvo pastatytos vienu metu. Tą patvirtina įvairūs istorikai, archeologai, architektai ir kiti mokslininkai. Visos šios pilys išdygo Gedimino laikais, kai buvo fortifikuojamos lietuviškos LDK žemės, kuriama gynybinė šalies sistema. Taigi, norėdamas iki galo pažinti senosios Lietuvos mūro istoriją, lankytojas turėtų nuvykti į kaimyninę Baltarusiją ir aplankyti Krėvos ir Lydos pilis bei palyginti šias tris Gedimino laikų tvirtoves (Medininkų, Krėvos ir Lydos).

Susiję straipsniai:

  1. Medininkų pilis atveria vartus lankytojams
  2. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  3. Seniausia Pabaltijyje Medininkų pilis gegužę jau kvies turistus
  4. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  5. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  6. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  7. Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
  8. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  9. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  10. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  11. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  12. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  13. Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių
  14. Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos)
  15. Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
  16. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  17. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  18. Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne
  19. Trakų istorijos muziejuje vyks renginys, skirtas Stanislovo Mikulionio atminimui
  20. Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
  21. Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
  22. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  23. Muziejų naktis Trakų salos pilyje
  24. Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms
  25. Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas
  26. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  27. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  28. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  29. Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių
  30. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?

Comments 14

  1. Klodas says:
    7 m. ago

    Kodėl nutylima, jog prie Medininkų aukščiausioje Juozapinės kalvos viršūnėje Atgimimo metais pastatytas paminklinis akmuo karaliui Mindaugui, čia 1989 metais atgimė Mindaugo karūnavimo šventė, jog priekalnėje – paminkliniame akmenyje įtvirtinti Lietuvos didvyriui karininkui Antanui Juozapavičiui patriotiški jo žodžiai: Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė. Regis virš pilies iškėlus žečpospolitinę vėliavą verčia nutylėti, jog lentelė daugelį kartų buvo išdraskyta. Nutylimi ir duomenys, jog Medininkų pilis yra karaliaus Mindaugo sukurtoje gynybinių pilių grandinėje.

    Atsakyti
  2. Klodas says:
    7 m. ago

    Prie viso to verta pastebėti, jog Medininkų pilies vieta neatsiejama nuo buvusios čia deivės Medeinės šventyklos, jog istorijoje pirmas žinomas jos valdovas buvo Kareiva.

    Atsakyti
  3. Įdomu ar kada nor susitupėsim? says:
    7 m. ago

    Keisti žmogaus sąmonės vingiai: Medininkų pilis visų pirma yra lietuviška pilis, o pagoniška (kaimietiška?, ne krikščioniška?) ji tik tiek, kiek pagoniškas yra joje rodomas vieno Lietuvos pagonio vadovo (bedievio komunisto) žvėrių ragų rinkinys.
    Idomu iš kur ištraukta, kad Armijos Krajovos gaujos Lietuvoje buvo Lenkijos ginkluotosios pajėgos ir kokia Lenkija kokį karą tuo metu čia kariavo, jei ten buvo jos “karo belaisviai”?
    Tarpukariu, kai Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai – nė vienas lietuvis taip nemano ir nesako. Paspėliokim, kas rašinėlio autorius?

    Atsakyti
  4. Julius says:
    7 m. ago

    Autorius šiuo straipsniu nesiekė išnagrinėt istoriografines problemas, rašinio tikslas populiarinti Medininkų pilį kaip turistinį objektą, tad būkit biedni ir teisingi nereikia, gvildenti strapsnį pateiktų faktų. Priklausė, okupuotas, atimtas, faktas jog Rytų Lietuva buvo užimta. T. Klodai, jei turite ar žinot prašau pateikit ar pasakykit kur rast šaltinį ar kokią užuominą jog Medininkai buvo tapati Medeinos šventyklai būtų įdomu žinoti jei yra konkretesnių ar nors abstrakčių faktų iš ko tai sprendžiami, ar čia vien tik iš kalbinio bendrumo? Kas dėl karaliaus Mindaugo šiai dienai istorikai ir architektai bei archeologai (taipogi T. Baranauskas) laikosi nuomuonės jog Medininkai statyti valdant Mindaugui, šios nuomuonės laikosi ir Medininkų pilies darbuotojai ( Edukatoriai ir muziejininkai)

    Atsakyti
    • Julius says:
      7 m. ago

      oi, ten kur parašiau “Medininkai statyti valdant Mindaugui” turėtų būti “statyti valdant Gediminui”.

      Atsakyti
    • Klodas says:
      7 m. ago

      Daug ką pasako žodžių Medininkai ir Medeinė sąskambis. Deivės Medeinės šventykla ir Medininkų tvirtovė neatsiejama vien tuo, jog šios baltų dievaitės garbinimas nekelia abejonių. Apie tai bylojančių duomenų atodangai reikia ne vien XIX a. mitologų užrašymų, bet ir prakalbinti prigimtinę pasaulėjautą – kiekvienas žodis prasmę dar siekia, o per prasmę ir dvasia mums atsiskleis. Medininkuose galima garbinti ir medininką, kurio aura siekia žalvario amžių, bet deivės Medeinės kultas turi platesnį atgarsį.
      Dėl Mindaugo ir Medininkų pilies ištakų – kartojasi apgaulė ir drumsčia atmintį Vienas sąmoningai klastoja, kitas dėl neišmanymo kartoja, kurį gi iš jų laikyt kaltu?

      Atsakyti
      • Julius says:
        7 m. ago

        Kuom Tamsta remiantis teigiate, jog pilis statyta Mindaugo epochoje?

        Atsakyti
        • Klodas says:
          7 m. ago

          Dėl Medininkų pilies aido nuo XIII a. duomenų yra apstu, tik iš lietuviškos istoriografijos reikia atmesti tuos, kurie abejoja. Daukantas yra perspėjęs: „Ginkitės nuo tų žmonių, kurie kitaip kalba, o kitaip daro”.

          Atsakyti
  5. Kažin says:
    7 m. ago

    Taip, istorikai laikosi nuomonės, kad Medininkai statyti Mindaugo. Betgi, informacijoje rašoma, kad Medininkų pilį pastatė Gediminas. Tai kam čia duodama duoklė tokiais “išsidirbinėjimais”, kodėl visur prasikiša tendencija menkinti Mindaugą ir kelti Gediminą, kai apskritai yra problemiška, kad pavadinimas Gediminas yra asmens, o ne institucijos, kalno ar vietos pavadinimo vardas.
    Beje, vadinamų aptvarinių Lydos, Krėvos, Medininkų pilių naudojimo paskirtis nėra pakankamai aiški, kam jų ir būtent šiose vietose Lietuvai prireikė.

    Atsakyti
    • Julius says:
      7 m. ago

      aš suklydau komentare minėdamas Mindaugą, turėjau omenyje Gediminą…

      Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    7 m. ago

    Puikus lietuviškas straipsnis.

    Atsakyti
  7. Skaitytojas says:
    7 m. ago

    Tai neikainuojama vetrybė. ACIU visiems islaikiusiems ir palaikantiems

    Atsakyti
  8. El getas says:
    7 m. ago

    “Paganis” yra runu kratinys.Mes esame PLEŠKAIČIAI nuo žodžio suplešketi,sudegti liepsnose,kad kirminai nesugraužtų.Nera lotyniškos Š raides,todel rasydavo pleskovici.Su dumais žmogaus siela išskrenda…bet tai jau kita kalba.

    Atsakyti
  9. El getas says:
    7 m. ago

    “Midog”-yra Vislos runa.Didikas galindas.Galindas suponuoja Mozes tikyba.O kaip viskas netiketa…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
Lietuvos kariuomenė džiaugiasi naujomis kareivinėmis (video)

Šiauliuose, Rokantiškėse ir Pajūryje bus statomi nauji kariniai miesteliai

2021 01 10
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičia

2021 01 18
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

2021 01 18
Prezidentas: turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17

Visuomenė

Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičia

2021 01 18
Prezidentas: turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18
Asta Korinth | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pasaulio lietuviai į prasidėjusius metus žvelgia su naujomis viltimis (video)

2021 01 18
Druskininkų užkardos pasieniečiai neįsileido dar vieno motociklininko iš Rusijos
Lietuvoje

Užsienio reikalų ministerija siūlo F. Kirkorovo neįleisti į Lietuvą

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

2021 01 18
Gaisras | S. Dailidės nuotr.
Gamta ir ekologija

Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys

2021 01 18
Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
Energetika

Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičia
  • M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
  • Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje
  • Prezidentas: turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1826; komentarų: 13
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1679; komentarų: 13
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1665; komentarų: 37
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1476; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1395; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1373; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
2
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

Juozas Gegužis-Diemedis gimė 1923 m. balandžio 17 d. Gervėnų kaime (Seirijų vls., Alytaus apskr.) Juozo Gegužio ir Marijos Žiurinskaitės-Gegužienės šeimoje....

Skaityti toliau

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
0
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė originalių fotografijų, atvirukų ir spaudinių dokumentai (iš viso 499 vnt.), datuojami nuo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Rimgaudas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Miškų pažeidėjams – neramūs savaitgaliai

Miškų pažeidėjams – neramūs savaitgaliai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai