„Respublika“ skelbia verčianti naują žurnalistikos istorijos puslapį (60)

Vitas Tomkus | respublika.lt nuotr.

Vitas Tomkus | respublika.lt nuotr.

Dienraštis „Respublika“ praneša atverčiantis naują žurnalistikos istorijos puslapį – nuo lapkričio 28-osios dienraščiui vadovaus, kaip teigiama, visuomeniniais pagrindais įkurta Redkolegija, į kurią susibūrė žinomi šalies kultūros ir visuomenės veikėjai.

Atitikmens šiandien neturinti Redkolegija skatins atviriau ir drąsiau svarstyti tautos ir valstybės gyvenimo problemas, apie kurias, anot filosofo Vytauto Radžvilo, daugelyje leidinių net nedrįstama užsiminti, tarsi jų visai nebūtų.

„Neapsikęsdama skandalingų pseudoistorijų, paprasto žmogaus, tautos, kultūros, papročių ir tradicijų ignoravimo, niekinimo, tuščiavidurių „vertybių“ garbinimo, Redkolegija įsipareigoja kas savaitę apžvelgti tik reikšmingus Lietuvos bei pasaulio įvykius, tiesiogiai galinčius nulemti Lietuvos ateitį bei žmonių likimą“,  – teigiama pranešime.

Skatindama susigrąžinti tautiečių savigarbą ir pasitikėjimą savo jėgomis, tautiškumo jausmus ir lietuvio visavertiškumą, Redkolegija ragina skaitytojus savo mintimis, svarstymais, patirtimi pasidalyti su „Respublika“.

Visuomeninėje „Respublikos“ Redkolegijoje – filosofai Romualdas Ozolas ir Vytautas Radžvilas, filosofas ir publicistas Arvydas Juozaitis, rašytojai Romas Gudaitis ir Daiva Tamošaitytė, auditorė, vadovaujanti „Respublikos“ žiniasklaidos grupei, Diana Veleckienė, ekonomistas Audrius Rudys, miškininkas ekologas Romas Pakalnis.

Redkolegijos idėjos autorius – „Respublikos“ vyriausiasis redaktorius, steigėjas ir leidėjas žurnalistas Vitas Tomkus.

Eltos, „ekspertai.eu“ inf.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

60 komentarų

  1. medus:

    Džiugu girdėti, Respublika.
    Kuo daugiau geros valios žmonių bursis geriems darbams Lietuvai, tuo greičiau turėsime galimybę išlipti iš purvo, kuriame esame kasdien murkdomi. Mes galime tai pakeisti, jei sugebėsime būti kartu – vienytis, o ne skaldytis. Sistema bijo mūsų kartu, ne kiekvieno atskirai – todėl ir kuria serialus tautos skaldymui. Tad burkimės ir darykime ką galime.

  2. Irma:

    į REDKOLEGIJĄ REIKĖTŲ PAKVIETI PSICHOLOGĄ NAVAITĮ

    • Zigmas Vaišvila:

      Nuoširdžiai sveikinu “Respublikos” kolektyvą. Sėkmės teisingame bendrame kelyje!

      Zigmas Vaišvila
      Dienraščio “Respublikos” ir savaitraščio “Atgimimas”
      pirmųjų redkolegijų narys

    • dar silpna komanda:

      Kurgi tame sąraše gerbiamas Zigmas Vaišvila? Kodėl respublikiečiai nekviečiate jo tapti nuolatiniu politikos apžvalgininku? “Respublika” galėtų spausdinti Vaišvilos konferencijų pareškimų tekstus. Jie labai informatyvūs bei labai drąsūs. Kita jokia spauda to nedaro, bet skaitytojams reikėtų žinoti, kas vyksta Lietuvoje ir kaip tą vertina pats signataras. o jis ne tiktai vertina, bet ir pasiūlymus duoda. Tai nesuprantu, kodėlgi jau visi metai ir daugiau- tiek laiko Vaišvila ruoša intensyvias konferencijas- vyksta “Respublikos” tyla? Laikas atsbusti, gana merdėti, padėkim tautiečiams gauti kitokios informacijos, nei perkama amorali sisiteminė.

      • Zigmas Vaišvila:

        Savo iniciatyva spausdina “Laisvas laikraštis”. Tiesa, kažkodėl Algirdo Paleckio tema ten, panašu, tabu.

        • medus (> dar silpna...):

          Visgi įdomu paskaityti komentarus ir susipažinti su kitokiais požiūriais – kartais atsiskleidžia kas nors naujo. Šiuo atveju aš nepasigedau gerb. Z. Vaišvilos tame sąraše, nes:
          1 ) iniciatyvų gali būti įvairių, jos nebūtinai turi koncentuotis apie vieną asmenį – mokėkime pasidžiaugti visomis geromis iniciatyvomis, iš jų gali kas nors išaugti;

          2 ) kiekvienas daro tai, ką geriausiai gali. Mano manymu, rašymo požiūriu ten visai nebloga komanda. O gerb. Vaišvila kur kas geriau daro tai, ką daro – veikia. Apsiribojimas apžvalgomis (rašymu), mano manymu, būtų nepelynas jo veiklos susiaurinimas;

          3 ) kad “Respublika” nespausdina signataro konferencijų tekstų, man yra labai nemaloni naujiena – niekada neatkreipiau dėmesio, nes išklausau čia. Tikrai nesuprantu kodėl ir šitas klausimas gerokai nustelbia džiaugsmą šia gražia iniciatyva. Visiškai nesuprantama.

        • plačiau- geriau:

          Gerbiamas Signatare, kaip bebūtų, “Respublika” – didesnis, populiaresnis ir labiau skaitomas laikraštis, todėl Jūsų žodžio sklaidai turėtų būti patogesnis.

        • lyvis:

          Tai ką Zigmai suki kursą link Lukošenkos pas batką. lyvis

        • the tabletennis pylaers was promised thousands of dollars for winning medals.the pylaers only felt tired and happy but for this native born Sporean and the whole family got what from the government.the only best word ‘condolence’

  3. Pasakysiu trumpai – judama teisinga kryptimi…

  4. lyvis:

    Respublika kremliaus ruporas. lyvis

  5. Kažin:

    Nieko naujo – toliau imamasi žodžių, kai reikia konkretaus veikimo, kvalifikuotų valstybės valdymo sprendimų, projektų padėčiai pakeisti, kitai visuomenės ir politinių santykių kokybei kurti.
    Juk demokratinėje šalyje sakyk ką nori – viskas yra tik nuomonės vertės. Taigi, jums duotas žodžio laisvės žaisliukas, jūs jau sau žaiskite, o mes valdžia sau valdysime ir pro ūsą juoksimės iš jūsų rašliavų.

    • Istorija:

      Bet yra ir tie, kuriems dar skaityti ir skaityti, kol ta “kita kokybė” atsiras, juk dauguma nieko nežino.

      • Kažin:

        Tiems, kuriems dar – “skaityti ir skaityti”, reikalinga skaityti specialistus, o ne propagandistus. Kaip iš istorijos žinome, iš skaitymų besirandančios revoliucijos nieko vertos. Beje, tas pats ištiko ir Sąjūdio revoliuciją.
        Žinoma, valdžias pavanojančias rašliavas skaitančių hedonistų visda rasis, bet ar toks Respublikos tikslas, o gal – toks…
        Apskritai, ar dar galima rašymais politikoje ką pasakyti, kai visiems žinoma, kad valdžia yra bloga, korumpuota, teismai, pokurarūra yra teisinėms paslaugoms valdžiai, politikams teikti, o ne teisingumui vykdyti ir t.t. ir pan.
        Tai sakau, gal tokiu atveju užuot rašius racionaliau būtų imtis ieškoti visiškai kitokio tipo asmenų, – kad išrinktume juos Seimą, kitas valdžias.
        Juk, akivaizdu, kad pasikeitimus valstybės valdyme galima pasiekti tik per rinkimus, tai gal Respublikai geriau suburti specialistų komisiją, kuri kompetatingai viešai analizuotų – kur čia šuo pakastas, kad taip yra, ir imtųsi realių, neatidėliotinų veiksmų padėčiai taisyti. .

    • Aušrius:

      Kodėl jūs skubate taip skeptiškai vertinti, Kažin? Juk matot tendencijas. Kad mes nesam nepriklausoma valstybė, kalba net ir tie, kas nesidomi. Kad dabartinė valstybės politika tos valstybės niekur neveda, mato net ir vyresnių klasių vaikai. Valdžia savo tautos bijo, tauta savo valdžią niekina. Randasi net ir rimtesnių iniciatyvų: kova prieš skalūnininkus, referendumas prieš AE projektą, referendumas dėl žemės išsaugojimo, Z. Vaišvilos veikla, kad ir šis portalas. Tų iniciatyvų tik daugėja. Ar pastebėjot, kaip pastaraisiais metais stipriai padidėjo žmonių domėjimasis savo tautos istorija? Žmonės neabejingi. Nugirdyta, užliūliuota, išblaškyta ir depresuota tauta vis dėlto bunda. Naujas atgimimo sąjūdis yra neišvengiamas, ir jam reikia savo tribūnos. Ir Leninas turėjo savo “organą” – Iskrą. Ir Atgimimo sąjūdis turėjo Atgimimą. Ir dabar reikia. Turi kažkas žmones vienyti.

      • Kažin:

        Tai, kad nesupratote, ką sakiau.
        Tai, kad valstybės valdžia yra uzurpuota, kad demokratija yra prichvatizuota, yra žinoma, kaip išsireiškėte, “net vyresnių klasių vaikai”. Taigi kas visiems žinoma – aiškinti nereikalinga. Tačiau, nepaisant to, Respublika rengiasi tai daryti… Tad aš ir bandžiau į tą jos beprasmybę atkreipti dėmesį.
        Aš nesakau, kad žmonių vienijimo nereikia apskritai, o sakau, kad laikas juos vienyti ne žodžiais, o darbais – parengtų atitinkamų valstybės valdymo sprendimų, jo pertvarkymo įstatymų projektų darbais ir kad apie šiuos darbus viešumoje kalbėtų patys juos sugebantys atlikti asmenys, specialistai, o ne etatiniai pamokslautojai.
        Tai sakydamas, turėjau galvoje, kad visų pirma reikia parengti, tarkim, atitinkamai pakeistus Rinkimų įstatymų projektus, Teisingumo vykdymo, jo vykdytojų kontrolės ir priežiūros valstybės valdžios institucijos įstatymo projektus, įvairius strateginės reikšmės ūkinių sprendimų projektus ir t.t.ir pan. bei kad tada viešumoje juos aiškintų patys parengėjai ir lukštentų atitinkamos srities specialistai, pripažinti savo srities autoritetai, o ne partiniai propagandistai ar kokie funkcionuoti pamokslautojai, kaip yra šiuo metu.
        Trumpai sakant, norėjau pasakyti, kad nors šalyje yra objektyviai būtina eiti nuo kalbų prie darbų, tačiau Respublika, kaip matosi, papudruos savo fasadą žymesnių “kalbuotojų” pavardėmis ir tiek… Taigi ir toliau turėsime vietoj problemų sprendimų – tenkinimąsi pakalbėjimais apie jas. O Sisteminėms partijoms tokio kompensavimo mechanizmo ir tereikia. Juk rinkimų sistemose kiaurymių kiek nori – grėsmių prarasti joms valdžią apskritai – nėra… Taigi gyvenk ir žvenk…

        • Aušrius:

          Reikia ir kalbų. Reikia. Nebus be kalbų ir darbų. Taigi dirba entuziastai, dirba. Štai referendumui parašus žmonės surinko. Valdžia tuos parašus išbrokuos, taigi dar ne kartą teks į tautą kreiptis. Kaip tu kreipsiesi, jei turėtumėm vien tik Lietuvos Rytą ir Delfį? Žodžiu – apie ką mes čia susiginčyt bandom? Informacijos sklaida irgi rimtas ir atsakingas darbas. Paimkit kad ir Alką. Argi jis neprisideda prie tautinio atgimimo?

          • Kažin:

            Tai kad tų kalbų per 20 metų jau privaryta tiek, kad žmonėms per gerklę lenda jų tuštybė, o su darbais nė krust.
            Sizifas irgi dirbo, o ką padarė, taip ir dabar – protelių neturinčių darbai, jeigu ne dar blogiau yra…
            Manyčiau, kad Respublika tautiškumo prasme tokia pat tučia, kaip ir Rytas, Delfi.
            Alką jau irgi baigia “užponavoti”, minčių neturintys spjaudaliai…
            Man Alkas panašus tik į tautiškai pasipusčiusį, o iš esmės, tai gali būti, kad kieno vežime sėdi – to ir giesmę gieda…

  6. Kemblys:

    Manau, reikėtų atsikratyti tų pirmųjų sąjūdiečių, kuriuos KAŽKAS subūrė M.Gorbačiovo persitvarkymo sąjūdžiui – per nepriklausomybės laikotarpį jie buvo tuščia vieta.

    • Kažin:

      Pirmuosius sąjūdiečius ne “KAŽKAS” subūrė, o patys susibūrė, kai Gorbačiovas vadžias paleido. Kaip tai įvyko viskas aišku iki smulkmenų.

      • lyvis:

        Ne visiems aišku štai stribai turi kita melą. Jie pajuodavę nuo kad Lietuva nepriklausoma. lyvis

      • Kemblys:

        Pralinksminai, vienu metu visose sąjunginėse tsrs respublikose taip ėmė ir susibūrė, net “Žygeivis” kūrė jaunimo organizacijas sąjunginėse respublikose. Gorbačiovas paleido ne vadžias, o “politinį biurą CK KPSS”, kuris buvo aukščiausia valstybės valdžia. Įvertink jėgas, kurias atstovavo M.G., tada bus aiškus tsrs perversmas iš viršaus.

        • Kažin:

          Nekalbėkite apie tai, ko nežinote. Sąjūdžio metu “politinį biurą CK KPSS” Gorbačiovas dar nebuvo paleidęs. Buvo atiduota dalies sprendimų, valdymo vykdymo inciatyvos žmonėms vietoje. Antai, Gorbačiovas, berods, dar 1988 m. pradžioje važinėdamas po Uralo miestus, Kuzbasą gatvėse susitikinėjo su žmonėmis ir į skundimąsi dėl partinių funkcionierių, biurokratų savivalių jiems sakė: “Vazmite ich za gorlo sami” – “griebkite juos už gerklės patys”.
          Ką toks pasakymas tuo metu reiškė, matyt, kai kam dabar sunku suprasti. O tai rodo, kad “perestroika” buvo numatyta ir buvo vykdoma jėgų tiek iš viršaus, tiek iš apačios.
          Gorbačiovo, matyt, buvo pasimokyta, nes iki tol bandytos daryti perestroikos tik vien iš viršaus negavo pagreičio ir buvo likviduotos, tad Gorbačiovas tos pačios klaidos nepakrtojo, todėl laimėjo.
          Būtent, dėl šio principo toks svarbus perestroikai buvo Sąjūdis, kaip jėga iš apačios.
          Sąjūdžio menkinimas grindžiamas prasimanymais – nepraeina, iš jo tyčiotis – gali tik užkietėję stalinistai … ,

          • Kemblys:

            Vadink stalinistu, bet man neaišku, kaip vienu metu taip sutapo visose tsrs respublikose, kad ‘gimė’ sąjūdis ir iš viršaus ir iš apačios palaikyti M.Grbačiovo pesitvarkymo politiką?

            • Kažin:

              O kas čia gali būti neaišku dėl perestroikos sutapimo visose tsrs respublikose.
              Komunistų partija viduje nebuvo vieninga, joje buvo grupuočių ne tik kovojančių dėl aukštesnių postų, bet jos skyrėsi ir pažiūromis dėl komunizmo statybos, tautiškumo išlaikymo, kitais klausimais. Kai tokios grupės asmenų pakankamai atsidūrė valdžios postuose, radosi perestroika iš viršaus.
              Perestroikos jėgos iš apačios susidarė iš perestroikos idėjas palaikančių dalies partijos asmenų ir laisvės troškusios liaudies dalies.
              Tas vyko taip – tsrs valdė viena partija, jai tuo metu vadovavo Gorbačiovas. Jo vadovaujama partija paskelbė perestroiką visoje tsrs. Iki tol tsrs 70 metų buvo statomas komunizmas. Tačiau iš to statymo nemirtinga liaudis tarp jų ir dalis partinių tyčiojosi, komnizmas buvo, tarsi, pajuokos objektas. Žinoma, viešai niekas to daryti negalėjo, nes už grėsė kalėjimas.
              Ir staiga perestroika – komunizmo statybos nebėra – toks įvykis sukėlė ant kojų visas respublikas. Tačiau paskelbta perestroika vyko vangokai – Lietuva atsilikinėjo joje, netgi imta vadinti stagnacijos citadele. Buvo reikalinga jėga iš apačios.
              Perestroskos judėjimai iš apačios buvo organizuoti 1988 metų viduryje Baltijos šalyse. Liaudies frontą perestroikai remti pirmi įkūrė estai, tai padarė, berods, 1988-04-30, tačiau juos partiniai stagnatoriai pradėjo spausti, nes partijoje buvo ir perestroikos priešininkų. Taigi prasidėjo tarpusavio kova – vieni už perestroiką, kiti prieš ją.
              Nors Vilniuje jau nuo 1987 metų rudens veikė trys perestroikos dvasios klubai, tačiau apie perestroikos judėjimo įkūrimą negalvota.
              Asmenų iš Estijos Liaudies fonto apsilankymas 1988 m. gegužę Vilniuje ir jų judėjimo įkūrimo pavyzdys paskatino pagal tokius pačius principus įkurti ir Sąjūdžio inciatyvinę grupę Vilniuje. Tai ir pavyko padaryti 1988 m. birželio 3 d.
              Lietuvoje prasidėjusio Sąjūdžio veikla buvo intensyvesnė negu kitur, matyt, dėl to, kad Burokevičiaus tipo stangnatorių pasipriešinimas buvo didesnis negu kitose respublikose, be to, gal didesnis buvo ir Lietuvos nusiteikimas atkurti Nepriklausomybę. Matyt, Lietuvos stagnatorių priešinimasis perestroikai kėlė didesnį kitų respublikų dėmesį jai. Taip Sąjūdis atsidūrė tsrs respublikų kovų su stagnatoriais priešakyje, jo patyrimas buvo perimamas kitose tsrs respublikose.
              Žinoma, judėjimai iš apačios kitose respublikose nebuvo tokio laipsnio, kaip kad Lietuvoje.
              Lietuvos komunistai, matyt, buvo didesni stagnantai, dėl to Lietuvoje prireikė didesnio laipsnio judėjimo iš apačios.
              Tai trumpai tiek dėl perestroikos sutapimo visose tsrs respublikose priežasčių.

              • Kemblys:

                ,,Perestroskos judėjimai iš apačios buvo organizuoti 1988 metų viduryje Baltijos šalyse.”

                Šiuo sakiniu atsakei į mano klausimą – BUVO ORGANIZUOTI. Perversmas iš viršaus sukūrė ‘judėjimus’ iš apačios. Ar galėjo tarybiniai filosofai, Mokslų akademijos nariai nesutikti dalyvauti PERSITVARKYME? Rašai, tartum KGB tuščia vieta buvo 1988 metais.

                ,,Komunistų partija viduje nebuvo vieninga, joje buvo grupuočių ne tik kovojančių dėl aukštesnių postų, bet jos skyrėsi ir pažiūromis dėl komunizmo statybos, tautiškumo išlaikymo, kitais klausimais.”

                Pagal tave KP buvo tiek nevieninga, tiek kovojo dėl ‘postų’, kad net visi su GENERALINIU SEKRETORIUMI priešakyje atsisakė marksizmo-leninizmo….
                Nerimtai rašai, atsimenu tuos laikus.

                • Kažin:

                  Marksizmas-leninizmas 80-90 % partinių buvo “na bumage”, o ne širdyse, taigi šiems nereikėjo marksizmų atsisakyti, jie taip ir paliko popieriuose dūlėti…
                  Judėjimai iš apačių buvo organizuoti pačių apačių, kilo iš jų, jie nebuvo organizuoti “perversmu” iš viršaus.
                  KGB viršininkai buvo Gorbačiovo rankose, todėl trukdyti jo perestroikai nesiryžo, o tie, kurie bandė spirtis, tai buvo pakeisti Gorbačiovui patikimais. Konkrečiai taip buvo padaryta Lietuvoje, kai KGB viršininkas grasino susemsęs Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.

                  Nesusigaudymas sovietiniame gyvenime, naivūs klausimai apie jį rodytų, kad nesate jame gyvenęs…, taip pat rodytų, kad nebuvote buvęs betarpiškai Sąjūdžio dvasios paveiktas.
                  Na, jeigu jau gyvenote sovietmečiu tsrs, tai buvote lyg kokia pasak I.Kanto “daikto savyje” tipo ypata ir tiek…

                  • Kemblys:

                    Iš kur taip gerai žinai, kas buvo komunistams ŠIRDYJE? 🙂
                    Tiems tsrs ‘judėjimams’ kilti iš apačios buvo tiek pat galimybių, kaip dabar Šiaurės Korėjoje.
                    Savimi dengi persitvarkymo sąjūdiečius… suprantu, kiltų klausimas: Gal ne pačius protingiausius KAŽKAS atrinko į tą persitvarkymo sąjūdį, jei po tsrs suskaldymo jie liko tuščia vieta?

    • lyvis:

      Sąjudiečiai ir buvo Vaišvila, Tomkus tikrai nelabai garbingi. lyvis

    • Hien:

      Whoa, whoa, get out the way with that good ininomatfro.

  7. pensininkas:

    Aš mečiau pirkti LR, dabar perku tik Respubliką. Mano pakraipos laikraštis. Naujovės sveikintinos. Sėkmės.

  8. pensininkas:

    Tikėsimės, kad “Respublika” bus objektyvesnė nei iki šiol.

  9. Trojus:

    Nuomonė:Jeigu Tomkus lieka- tai tik dūmų uždanga….

  10. Būkite protingesni ir neatsakinėkite į provokuojančius “lyvio”, “amelijos” ir kitų panašių “rašytojų” komentarus. Jei niekas nereaguos į jų “šedevrus” – nustos rašinėti, nes jiems bus neįdomu. Dabar jie jus tiesiog erzina ir pykdo. Mes sugebame patys įvertinti Sąjūdžio nuopelnus ir šių iškilių Lietuvos žmonių indėlį į Sąjūdį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *