Prezidentė D.Grybauskaitė kreipėsi į KT dėl Seimo nutarimų susijusių su Generalinio Prokuroro atleidimu (9)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Prokuratūros įstatymo pataisas. Taip pat Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucijos ir įstatymų suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo dėl generalinio prokuroro nepriklausomumo garantijų.

Seimo priimtomis pataisomis numatoma, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu. Prezidentės teigimu, toks reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes sudaro prielaidas atleisti generalinį prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo momentu be jokios aiškios priežasties ir nesant jokio teisinio pagrindo.

Pasak Prezidentės, teisėsauga turi tirti nusikaltimus veikas gindama viešąjį interesą ir vadovaudamasi įstatymais, o ne siaurų grupių interesais. Prokurorų nepriklausomumas yra neatsiejamas nuo demokratinės ir teisinės valstybės. Tuo tarpu priimtos Prokuratūros įstatymo pataisos sudarys galimybę atleisti generalinį prokurorą, jei jis neįtiks daliai politikų ir taip padarys prokurorą nuo jų priklausomą. Be to, atleidimas iš darbo be teisinio pagrindo teismų praktikoje visuomet pripažįstamas neteisėtu ir lemia grąžinimą į darbą bei kompensacijos priteisimą.

Prezidentė prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyta Seimo statute, kuris nėra įstatymas. Taip pat Prezidentė prašo išaiškinti, ar atitinka Konstituciją nustatyta pareiga generaliniam prokurorui atsiskaityti už prokuratūros veiklą įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai.

Konstitucijos 118 straipsnis numato, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas suvaržyti prokurorų nepriklausomumą bei kištis į prokurorų veiklą.

Konstitucinis Teismas dar 2003 metais yra išaiškinęs, kad Seimas pagal Konstituciją gali įstatymu nustatyti tik tokius generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui pagrindus, dėl kurių pobūdžio generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų.

Lapkričio 14 d. Prokuratūros įstatymo pataisos, Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei pasiūlius, Seime buvo priimtos ypatingos skubos tvarka.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

9 komentarai

  1. Nepolitikas:

    Gerai skamba(MELAS): „Taip pat Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucijos ir įstatymų suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo dėl generalinio prokuroro nepriklausomumo garantijų.“ Tačiau LR Konstitucijos 106 straipsnis:
    „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.(Čia dėl „Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai“). Kaip matyti Prezidento NĖRA!

    Dėl Respublikos Prezidento aktų(!!) sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.
    Ir TIK – „Dėl Vyriausybės aktų(!!) sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.
    Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.
    Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas.
    Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.“ —Tai klausimas: iš kur ji paėmė TĄ TEISĘ?…. Dar daugiau, KT nenagrinėja PROJEKTŲ!

  2. Kažin:

    Pagal Konstituciją Prokuratūra (118 str) yra Konstitucijos IX skirsnyje, skirtame Teismui, tadėl ji laikytina teisminės valdžios dalimi.
    Pagal Konstituciją Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Prezidentas, todėl kitų, tarp jų ir Seimo inicijuoti atleidimai yra laikytini niekiniais. Todėl Seimo priimtas įstatymas dėl Seimo teisės incijuoti jo atleidimą yra prieštaraujantis Konstitucijai, todėl naikintinas.
    Manau toks turėtų būti KT išaiškinimas.

    • Nepolitikas:

      Paistalai mielasis, paistalai. Kad Seimas(konservatoriai) sugriovė konstitucinę santvarką ir dabartinis Seimas nori „užglaistyti“ dar nieko nereiškia. LR Konstitucija(išsamiai) : „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Čia yra Valstybės pagrindai. Prisimink seną redakciją(priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume): „Valstybinį kaltinimą BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE palaiko, baudžiamąjį persekiojimą ir kvotos organų VEIKLĄ kontroliuoja PROKURORAI. Parengtinį tardymą atlieka tardytojai. PROKURORŲ ir TARDYTOJŲ skyrimo tvarką ir JŲ STATUSĄ nustato įstatymas.“ O kas leidžia ĮSTATYMUS? (Tai Seimas). Kad pagal ES norus, Šedbaras ir jo kompanija „sudraskė“ konstitucinę santvarką(net Teismai dabar nežino ką jie gali, o ką ne) nieko nereiškia. Jog „I SKIRSNIS – LIETUVOS VALSTYBĖ“ – liko nepakeistas. O „Konstitucija yra VIENTISAS ir tiesiogiai taikomas aktas.”…. Tavo “tadėl ji laikytina” yra grynas debilizmas.

      • Kažin:

        Net nesusigaudai, kur yra teisinė problema, dėl ko ginčas, akivaizdu, kad teisėje nė buu, nė mee… Taigi, vis įrėplioji, kaip su mėšlinom klumpėm į seklyčią… ir dar su pykčio suėstu veidu… Geriau jau atgailautum bažnyčioje poterius kalbėdamas…

        • Nepolitikas:

          Dundukas … Paskaityk savo prezidentes „projektą“ o ypač: 5 d. 6 p.
          2013-11-22 Pateikė – Lietuvos Respublikos Prezidentas„ 22 straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
          1. Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
          2. Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
          3. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
          4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.
          5. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
          1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba generalinis prokuroras sulaukia 65 metų;
          2) generalinis prokuroras miršta;
          3) generalinis prokuroras išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
          6. Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
          7. Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
          1) nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras;
          2) generalinio prokuroro pavaduotojas sulaukia 65 metų;
          3) generalinio prokuroro pavaduotojas miršta;
          4) generalinio prokuroro pavaduotojas išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
          8. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
          1) atsistatydina;
          2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
          3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
          4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
          5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.“

          2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
          Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

  3. Seimas turi:

    imtis ir Konstitucinio teismo.Šis jau savavaliauja savo naudai.Jį maitinati tauta jiems neegzistuoja.

  4. Konstitucinis:

    teismas aukščiau tautos valios.To jau per daug.Kas jį kontroliuoja?Prokuroras turi būti renkamas seime.Jei ne,tai kam jį tvirtinti.Tai pažeminimas seimui.Durnelio vaidmuo?Seimas turi atsiimti šias galias.Turi kautis.

  5. konstitucinė doktrina:

    Labai geros mintys:

    “Konstitucinis Teismas. Tauta, kurdama ir priimdama Konstituciją, numatė Konstitucinį Teismą. Šiam teismui ji priskyrė vienintelę funkciją – spręsti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai, negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas.
    Viskas aišku ir suprantama. Faktiškai, Konstitucinio Teismo teisėjai neprivalo spausdinti visų savo argumentų, aiškinti, kodėl jie priėmė tokį sprendimą. Užtenka, visiškai užtenka, kad jie paskelbtų tik nutarimo rezoliucinę dalį. Prieštarauja įstatymas Konstitucijai ar ne. Ir viskas. Taškas.

    Konstitucinės doktrinos formavimas. Tauta aiškiai pasakė, kad Konstitucinis Teismas tik sprendžia, ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Tauta nesuteikė Konstituciniam Teismui teisių formuoti konstitucinę doktriną. Apie tokią doktriną Tauta Konstitucijoje nekalba. Tačiau Konstitucinio Teismo teisėjai priskyrė sau papildomą funkciją aiškinti Konstitucijos nuostatas. Jie, devyni teisėjai, kartais mažiau, nes ne visi turi vienodą nuomonę, Tautai aiškina Tautos priimtos Konstitucijos nuostatas. Tas aiškinimas vis didėja ir pilnėja ir, galų gale, tampa, kažkieno tai pavadinta, konstitucine doktrina. Tikrovėje konstitucinė doktrina tampa tikrąja Konstitucija, nes, daugelio iškilių Lietuvos politikų, politologų ir mokslininkų teigimu, Tauta yra kvaila suprasti pačios sukurtos ir priimtos Konstitucijos nuostatas. Todėl reikia jas aiškinti. Kuo daugiau aiškinsime Konstituciją, tuo daugiau jos turėsime, štai tokie atsiranda minties perliukai.
    Įstatymuose yra parašyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią. Tačiau viešumoje yra kalbama ir primygtinai teigiama, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi ypatingą konstitucinę galią. Būtent jie yra Konstitucija. Ar suprantate, apie ką aš kalbu? Tautos valia, kuri yra įtvirtina ir užrašyta juodu ant balto popieriaus, nėra aukščiausia valia. Už ją aukštesnė yra Konstitucinio Teismo teisėjų valia, kurią jie perteikia per Konstitucinio Teismo nutarimus ir saugoja konstitucinėje doktrinoje.

    Ši Konstitucinio Teismo valia, įtvirtinta doktrinoje, yra kintama. Juk ją rašo žmonės, kurie yra priklausomi ir subjektyvūs. Juk politinė ir ekonominė situacija šalyje keičiasi ir mokslas juda į priekį. Tai, pagal teisės žinovus, galima keisti ir konstitucinę doktriną, t. y. Konstituciją. Šiandien viena, o rytoj kita. Kokie bus politiniai užsakymai, tokia bus Konstitucija.

    Konstitucinė dvasia. Tai lietuviškas išradimas. Ją gali suprasti tik išrinktieji. Ne kiekvienam yra duotos galimybės suvokti dvasią, pabendrauti su ja, išklausyti jos. Ne kiekvienam ji pasirodo.

    Konstitucinė dvasia turi ypatingus gebėjimus. Ji pati sukuria konstitucines nuostatas ir jas išaiškina. Neretai konstitucinėje doktrinoje yra suformuluojamos bei įtvirtinamos ir nuostatos, neįrašytos „pradiniame“ Konstitucijos tekste, bet logiškai išplaukiančios iš Konstitucijos kaip visumos.”

    Daugiau skaitykite: http://www.alfa.lt/straipsnis/15160945/Kuri.valia.aukstesne..Tautos.ar.Dvasios.=2013-10-29_07-00/

    • Nepolitikas:

      “Ar suprantate, apie ką aš kalbu?” …Na, aš tai suprantu. Bet tu pats, ar supranti? „Užtenka, visiškai užtenka, kad jie paskelbtų tik nutarimo rezoliucinę dalį. Prieštarauja įstatymas Konstitucijai ar ne. Ir viskas. Taškas.” Tai reiškia be argumentu, neįvardijus konkrečiai Konstitucijos nuostatų ir t.t. ?
      „Įstatymuose yra parašyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią. Tačiau(….)“ – Ką tai rodo – blogi „įstatymai“. Teisingai – Konstitucinio Teismo nutarimai turi ypatingą konstitucinę galią. Bet jie negali pakeisti Konstituciją. Jog nagrinėjimas įstatymas, ar jo dalis, o ne įstatymų visumą! „Tautos valia, kuri yra įtvirtina ir užrašyta juodu ant balto popieriaus, nėra aukščiausia valia.” – yra apgaulingas teiginys. Bet kokį Konstitucinio Teismo sprendimą gali panaikinti Tauta(per referendumą). O ne Seimas, „perrašant“ Konstituciją!, keičiant valdžios padalinimo principus. Pvz. Paksas. KT nustatė kad jis „šiurkščiai” pažeidė priesaiką – „būti visiems lygiai teisingas“, t.y. suteikė Borisovui pilietybę(LR Konstitucijos 12 str.) ir pritaikė jam „visam laikui“, t.y. pažeidžiant Konstituciją atėmė teisę „būti išrinktam“. Nors konstitucijoje yra išsamiai nustatyta, kas negali dalyvauti rinkimuose, ar būti kandidatu. Kaip matom tai liečia TIK Lietuvos PILIEČIUS, o ne Europos gyventojų, arba žmonių teises ir laisves. Taigi EŽTT teisėjai, nežino jurisprudencijos(liaudiškai įlindo ne į savo daržą) ir priėmė sprendimą, kad tai per griežtas apribojimas. O Seimas skuba tą sprendimą įgyvendinti – perrašyti Konstituciją, nors tam turi būti referendumas. Kodėl prasidėjo „Konstitucinės doktrinos” formavimas? Todėl, kad ES „teisė“ ir ES teismų sprendimai prieštarauja LR Konstitucijai, todėl Konstitucijos „saugotojas“- Konstitucinis Teismas vykdant ES Valdžios politiką(Tai negrįžtami sprendimai, kurių neturėtų keisti rinkimų pažadai) naikina konstitucinę santvarką, kuriant „kuriant teisinę valstybę“!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: