Milžiniška Vyčio vėliava grįžta į Lukiškių aikštę (43)

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Milžiniška Vyčio vėliava grįžta į Lukiškių aikštę lapkričio 23 d., kuomet minima Lietuvos kariuomenės diena. Ji bus pakelta griaudžiant pabūklui šį šeštadienį, 12.15 val.

Kaip pasakoja vienas iš pilietinės akcijos sumanytojų Deivydas Rimkevičius, rekordinę vėliavą teko nukabinti dėl senų, nepatvarių, 1956 m. statytų, Lukiškių aikštės šviestuvų, prie kurių trosais buvo pritvirtinta vėliava.

„Sovietmečiu statyti šviestuvai galimai yra avarinės  būklės, siūbuojantys, tad kilus bent kiek stipresniam vėjui, jie galėjo nuvirsti“ – teigia D. Rimkevičius. 

Gavus Vilniaus savivaldybės leidimą, Lukiškių aikštėje buvo pastatyti nauji 12 metrų aukščio „Vyčio vėliavos stulpai“, ant kurių ir plazdės nuo šio šeštadienio į Lukiškių aikštę sugrįžtanti 5 metrų ilgio Vyčio vėliava.

Projekto atnaujinimo diena, kuomet minima Lietuvos kariuomenės diena, pasirinkta neatsitiktinai. Pasak kito šios patriotinės idėjos autoriaus Mindaugo Siaurio, Vyčio vėliava ir kariuomenė visuomet buvo neatsiejami: su Vyčiu laimėtas nevienas mūšis, 1661 m. iš Vilniaus išvaryta Carinės Rusijos kariuomenė, su šiuo simboliu vyko 1831 m. ir  1863 m. sukilimai, su šia vėliava 1918 vasario 16 d. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.

Planuojama, kad Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės plėvėsuos daugiau kaip tris mėnesius.

„Akciją baigsime taip pat ypatingą dieną, kitų metų vasario 16-ąją, tą pačią dieną pražygiavę Gedimino prospektu, padovanosime šią milžinišką vėliavą bei akcijos nuotraukas Valstybei“ – pasakoja projekto organizatoriai.

Didžiulės Vyčio vėliavos iškėlimas Lukiškių aikštėje tai – ne pirma istorinio Lietuvos simbolio gerbėjų, susibūrusių į VšĮ „Mūsų vėliavos“, akcija. Plačiai nuskambėjo ir kitas šios organizacijos projektas, kuomet šių metų liepos  6-ąją Valstybės dienos proga Gedimino pilyje, po daugiau kaip 200 metų, buvo iškelta 10 Vyčio vėliavų.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

43 komentarai

  1. Artūras:

    Su šios vėliavos atsiradimu (susidėjus su lenkija ir nukopijavus jos vėliavą) ėmė žlugti Lietuvos Imperija. Man ji nesimbolizuoja nieko kito, tik žlugimą ir degradaciją.

    Nieko keista, kad šią vėliavą stumia tomaševskio gauja per zuoką. Gaila, kad į šitą rusijos darbą įtraukiami kai kurie mūsų tautiečiai, vadinantys save “tautininkais”.

  2. Vilna:

    Visgi neabejotina, kad su šia vėliava (Vyčio) Lietuvos funkcionuota buvo jau kaip Lenkijos karalystės dalies.
    Antai, 1410 metais Vytauto vadovujama kariuomenė Žalgirio mūšyje dar dalyvavo su senąja (mitinių laikų) Lietuvos vėliava – vadinamais Gedimino stulpais.
    Gėda, kad per 20 metų net šito lenkizmo neatsikratyta.

  3. Vilna:

    Kaip galima “senąja Lietuvos vėliava” laikyti vėliavą su Vyčio ženklu, jeigu dar Žalgirio mūšyje Lietuva dalyvavo su vėliavomis, kuriose vytimi buvo vadinami Gedimino stulpai. Tai patvirtina ne kokie nors svetimųjų rašyti metraščiai, o pačios išlikę mūšio vėliavos.
    Be to, pats ženklo vaizdavimas rodo, kad Gedimino stulpai yra vienu iš seniausio svastikos arba kryžiaus ženklo variantų.
    Aišku ir tai, kad šis ženklas yra atsiradęs ne Gedimino laikais, jį Gedimino stulpų vardu pavadino, berods, istorikas T.Narbutas, matyt, pagal tai, kad rado patvirtinimą, jog jis jau buvo tais laikais.
    Vyčio ženklas yra jau po liublijinis…

    • lyvis:

      Užmiršai prūsus, kai sudeginamas velionis kryžiuočiai šaipėsi, kad vaidila mato kad vėlė kaip karvedys joja ant balto žirgo atpasakoju savo žodžiais. Jei netiki pasitikslink. lyvis

      • Kažin:

        Pats žirgas nėra ženklas, jis – realija, o ženklas yra abstrakčios ir visuotinės idėjos savitas išreiškimas, žodžiu yra pasaulėžiūrinis vaizdinys.
        Taigi, pateiktas faktas iš prūsų šiuo atveju nėra tinkamas argumentas – ne iš tos operos…

      • lyvis:

        Dvigubas kryžius yra jotvingių antro luomo ženklas ir nieko bendro neturi su lenkais. Jotvingis nežino savo praeities ir dvigubą kryžių priskiria okupantams lenkams tai praeities iškraipimas. Viengubas kryžius yra karių luomo lietuvių ženklas. lyvis

    • Jotvingis:

      Gedinino stulpai yra seniausias Lietuvos ženklas, kuris buvo naudojamas ant sidabrinių “ilgųjų” lietuviškų pinigų XI amžiuje (tai nepaneigiamas faktas: tokių “ilgųjų” pinigų yra ir dabartiniuose Istorijos muziejuose). Todėl labai tikėtina, kad Gedimino stulpai, kaip Lietuvos valstybinis herbas, buvo naudojamas ir ikiunijinės LDK valstybinėje vėliavoje. Vytis (su ant skydo pavaizduotu Jogailaičių dinastijos ženklu – dvigubu kryžiumi) buvo ir yra jau apkrikštytos Lietuvos herbas.

  4. Jotvingis:

    Lietuvos praeities didybę labiau simbolizuoja Gedimino stulpai, negu Vytis. Todėl manau, kad Lietuvos gynybinėse struktūrose vis dėl to labiau tinka naudoti senosios Lietuvos herbą – Gedimino stulpus, bet ne Vytį.

    • Vilna:

      Jeigu tai Jogailaičių ženklas, tai prie to, kas pasakyta dar pridurčiau, kad Jogailos išdavikiškas elgesys lietuvio dvasiai nepriimtinas, taigi pritariu, jog Lietuvos herbu naudotini tik Gedimino stulpai, be to, jie turi labai gilią prasmę, apie kurią būtų ilga kalba. Tik reikėtų pakeisti ženklo pavadinimą. Labiausiai tiktų vadinti Lietuvos kryžiumi, bet tiktų ir Lietuvos stulpų pavadinimas. Žinoma, labai tikėtina, kad jis buvo ir karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos ženklas, tačiau reikalingi dar nuodugnesi tyrimai tuo klausimu.

    • lyvis:

      Klystama yra tai kad vytis yra vėlesnis negu stulpai, o tai sąmoningai sutartinai meluojama. lyvis

  5. Amelija:

    Kokius niekus mes čia diskutuojame, kai Rygoje broliai latviai skaičiuoja pusšimtį žuvusiųjų… Alko redaktoriau, įdėk bent užuojautų skyrelį, nes visos penktadienio naujienos atrodo makabriškai… Nejaugi šitas portalas tikrai yra finansuojamas V. Putino, kaip kalba pikti liežuviai. Netikiu, nemanau, matau kitą dimensiją. Bet baikit nedėti naujienų – kokia jums atrodo priimtina forma, trumpai ar ilgai… Ačiū, ponas Jonai, už dėmesį.

  6. Klodas:

    Lietuvos stulpų ženklas neturi nieko bendro su Gediminu. Ženklas turi mitologines ištakas nuo protėvynės. Karaliaus Mindaugo laikmetyje pasirodo kaip piliakalnis ir stulpai, kurie žymi pilies gynybinę sieną, ryšium su krikščionybe ant stelos uždėtas skersinis. Šis ženklas kiek pakitęs, vietoje piliakalnio – vartai, vėl pasirodė Kęstučio valdymo metais. Tiksliausias pavadinimas yra Lietuvos stulpų ženklas.

    • Jotvingis:

      Sunku pasakyti, ar Lietuvos stulpai turėjo ar neturėjo kokį nors ryšį su Gediminu. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, būdamas absoliučiu Lietuvos valdovu, galėjo savo giminės ženklą susitapatinti su senoviniu Lietuvos herbu. Tai visiškai nepaneigia Lietuvos stulpų žymiai ankstesnę kilmę (kas yra visiškai neabejotina!) už Gedimino valdymo metus. Asmeniškai aš turiu dar sovietmečiu, 1957 – ais metais, atspausdintą knygą “Lietuvos TSR istoriją”, redaguotą J.Žiugždos, kurios 48 – ame puslapyje yra dviejų ilgųjų pinigų (datuojamų iš XI – XII amžiaus) su Lietuvos stulpais NUOTRAUKA. Įtariu, kad kai kurie dabartiniai piktavaliai istorikai, norėdami sumenkinti Lietuvos stulpų reikšmę, faktą apie ilguosius pinigus SU LIETUVOS STULPAIS slepia ir stengiasi Lietuvos stulpus susieti tik su Gediminaičių dinastija.

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Ženklas baltiškai “cimboboliškai” labai senas neturėtų būti vien dėl to, kad “žiūrisi” taryt nuo horizonto. Greičiausiai tai tik pusiukė mūsų kažkokio baltiško ženklo, ir dar skaityme pakrikščioninto – likus pusei mąstymo.
        Mat visi mūsų ženklai (“cimboliai”) šiaip turi “žiūrėtis” taryt iš viršaus – taryt baltdieviškai.

      • Vilna:

        Tai, kad Lietuvos stulpai yra senesnis už Vytį ir kad būtent Lietuvos ženklas rodytų ir tai, kad Kęstutis 1351 metais, jam valdant Lietuvą kartu su Algirdu, sutvirtindamas sutarties pasirašymą su Vengrijos karaliumi Liudviku pagal lietuvių paprotį atliko jaučio aukojimą, kurio metu “viršuje pririšo du baslius”… Tad šiuo atveju buvo panaudoti “pririšti du basliai”, t.y. stulpai. Taigi, naudoti du stulpus, o ne Vytį, kaip ženklą (herbą), dar XIV a. viduryje, valdant Algirdui su Kęstučiu, buvo Lietuvos papročiu.

      • Jotvingis:

        Be to krinta į akis didelis meninis skirtumas tarp Vyčio ir Lietuvos (Gedimino) stulpų, kuris perša mintį, kad įmantrus, meniškai sudėtingas, Vyčio ženklas galėjo būti nupaišytas tik įvykus kultūriniam lūžiui Lietuvoje, kuris įvyko būtent po Lietuvos krikšto. Taigi ir šiuo požiūriu Vytis gali būti tik krikščioniškos Lietuvos herbas.

  7. Vilna:

    Manau daug tuo klausimu pasakytų paties Gedimino vardo etimoligija. Vis labiau linkstu manyti, kad tai ne asmens, o institucijos (tarybos, krivulės ar pan.), kolektyviai tuomet valdžiusios Lietuvą pavadinimas. Mirtinas smūgis Vytenio Lietuvai buvo smogtas apie 1316 metus. Matyt, po tokio smūgio Lietuva ir tegalėjo būti valdoma kunigaikčių tarybos. Tokiu atveju gedeminaičių dinastija apskritai būtų prolenkiškų (dlugošinių) metraštininkų padirbtas pamatas – Jogailos dinastijai pagrįsti ir atsirasti.
    Tad tie visi metraštiniai gedeminaičiai – 8 sūnūs ir 6 dukros galimai yra gryniausias prasimanymas. Tiek Algirdas, tiek Kęstutis tikėtina buvo skalmantaičiai (Skalmantas – Skolomend (lenkiškai). Pirmoji vardo dalis “Skolo” laikytinas iš liet. žodžio “kuolas”, kuris yra stulpo sinonimas. Taig akivaizdu, kad Algirdo -Kęstučio valdymo laiku Lietuvos žnklu galėjo būti tik STULPAI.
    Taigi Vytis yra Jogailos laikų Lenkijos primestas Lietuvai, kaip jos pavaldumo Lenkijai ženklas, o tam tinkamas momentas tegalėjo būti po Jogailos atlikto Lietuvos krikšto 1387 m.
    Gali būti, kad jis prieš tai buvo Jogailos perimtas iš jotvingių, kaip lietuvių giminaičių, kai šie buvo galutinai palaužti ir pasidalinti Lenkijos, Ordino ir Lietuvos. Manau, kad tas faktas ir yra vaizduojamas Lenkijos herbo variante, kur Vytis yra patupdytas po Lenkijos “višta”. Taigi, ar gali būti mums priimtinas iš po Jogailos “vištos” ištrauktas Vytis, be to, jis simbolizuotų amžiną Lietuvos pavaldumą Lenkijai.

    • Klodas:

      Gedimino geopolitinės orientacijos pokyčiai jungčiai su lenkais nulėmė Lietuvos likimą. J. Dlugošas ir rusų metraščiai nurodo, jog Gediminas buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio tarnas, kuris po savo valdovo mirties (ar net nužudęs jį) užgrobė valdžią. Kažkoks vardo atgarsis 1251 m. įvykiuose prie Klaipėdos, kur sembams atvykus padėti kovai prieš kryžininkų pasistatytą pilį, sembus išdavęs nobiliu vadintas Gedūnas gavo žemių Žemaitijoje.

      • Vilna:

        Gedimino pilį kronininkas Petras Diusburgietis pirmą kartą pamini 1305 metais, tačiau asmens – kunigaikščio, didžiūno ar pan. – veikiančio Gedimino vardu, paminėto tuo – Vytenio valdymo laikotarpiu kronikose nėra. Taip pat nėra paminėjimų, kad ji būtų pulta kryžiuočių kaip Lietuvos pilis.
        Tad šis kronininko Gedimino pilies paminėjimas padėties dėl prielaidos, kad tai galėjusi būti tokio pavadinimo institucija, įkurta dar Vytenio ar net Mindaugo laikais, nekeičia.
        Beje, čia neatmestina ir kita prielaida, kad tai gali būti pačių kryžiuočių kartu su mozūrais įkurta institucija ir jai bazuotis Žemaitijos teritorijoje pastatyta pilis, suprantama, tą darant Lietuvos užvaldymo tikslais. Daryta panašiai, kaip buvo Lietuvoje kuriama antra – Vilniaus vyskupystė su vyskupu Vitu, Mindaugo laikais.
        Taigi Lietuva siekta užvaldyti visokiomis apgaulėmis.
        Istorinis laikotarpis po Vytenio iki Algirdo lieka mįslingas.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Taip “išeitų”, kad kartu su krikščionybe Lietuvon “atėjo” ir baudžiava. Taip “išeina”, kad ant Vyties arklio joja ne tik žydvasinis baudžiauninkas, bet tikras.

    • lyvis:

      Vėl rašydamas klaidini lenkų vadinama “višta” t y erelis yra jotvingių valstybinis ženklas ir nekerk tai lenkams, lenkai neturi savo valstybinių ženklų. Taigi Vilna nerašyk tokius suktus pasisakymus. lyvis

      • Vilna:

        Manau, kad per lietuvių ar jotvingių ženklų tapatinimus su Lenkija, kaip ir Pilsudskio tapatinimas su lietuviu iš esmės tarnauja Lietuvos lenkinimui. Kaip tik šiuose tapatinimuose ir yra pasislėptas lenkinimo suktumas. Logika tokia, jeigu jau jie turi mūsų ženklus, tai jie yra mes – lenkinkimės… Taip per pasąmonę dirbama Lenkijos naudai…

  8. Toto:

    Visiškas nesigraibimas istorijoje ir visų…..
    O dar vadinasi tėvynainių svetainė…. vienas juokas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *