Lietuvos mokyklose kūrybiškumas vertinamas nepakankamai. Kas trečias Lietuvos moksleivis mano, kad mokykloje nėra skatinami kūrybiškai mąstantys vaikai. Tokį moksleivių požiūrį parodė šiemet pavasarį Ugdymo plėtotės centro (UPC) užsakymu atliktas viešosios nuomonės tyrimas, kurį atliko Socialinės informacijos ir mokymų agentūra.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) moksleivių mano esantys kūrybingi. Jie išskyrė, kad jiems patinka kurti, jie dalyvauja kūrybinėse ar meninėse veiklose, turi daug idėjų, iš bendraamžių išsiskiria kitokiu mąstymu, greitai suranda sprendimus, yra originalūs. Mokiniai, kurie teigė nesantys kūrybingi, dažniausiai pažymėjo, kad neturi kūrybiškumui reikalingų savybių – „meno srityje man nesiseka“, „nieko gero nesugalvoju“, „neturiu fantazijos“, „nes nemoku kurti“.

Kūrybiškumas suvokiamas siaurai

Pasak Mildos Laužikaitės, bendrojo ugdymo mokykloms skirto projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovės, daugelis tėvų, mokytojų ar mokinių kūrybiškumo sampratą sieja tik su menine veikla – šokiu ar piešimu – ir su įgimtais talentais.

„Iš tiesų į kūrybiškumą reikėtų pažvelgti plačiau ir jį įvertinti kaip gaunamų kompetencijų ir įpročių visumą, kurią galima ugdyti. Pavyzdžiui, gebėjimas bendradarbiauti ar surasti netipinius, alternatyvius problemų sprendimo būdus padeda jaunimui lengviau integruotis šiandieniniame pasaulyje, taip pat ir pasiekti geresnių mokslo rezultatų“, – sako M.Laužikaitė.

Ji pasakoja, kad „Kūrybinių partnerysčių“ pamokų metu, kai mokyklose pamokas kartu su mokytojais veda kūrybinio sektoriaus atstovai, pastebimos įvairios malonios transformacijos.

„Tylus ir puikiai matematikos uždavinius sprendęs paauglys atsiskleidė tuomet, kai reikėjo kurti pasakėčią apie lygtis. Iki tol jam tiesiog nebuvo progos parodyti savo gebėjimų. Mes tikime, kad kiekvienas vaikas gali atrasti savo užslėptus talentus, jo asmenybei atsiskleisti reikia tinkamos terpės“, – teigia trečius metus vykdomos programos vadovė.

Tradicinio mokymosi nebe pakanka

Giedrius Vaidelis, Ugdymo plėtotės centro, įgyvendinančio projektą „Kūrybinės partnerystės“, vadovas, pastebi, kad tradicinių mokymo metodų jau nebe pakanka tokios asmenybės, kokia reikalinga XXI amžiuje, ugdymui.

„Šiuolaikinėje visuomenėje ir darbo rinkoje vis dažniau reikia tokių kompetencijų kaip kūrybiškumas, inovatyvumas, atsakomybė, sugebėjimas dirbti kartu. Todėl į ugdymo procesą reikia integruoti netradicinius metodus, kurie ugdytų bendrąsias moksleivių kompetencijas ir padėtų jaunimui ateityje surasti tinkamą profesiją“, – sako UPC vadovas.

Tyrimo duomenys rodo, kad moksleivių kūrybiškumui labiausiai atsiskleisti padeda gera nuotaika ir emocijos, laisva ir neįpareigojanti aplinka, muzika ir jos klausymas.

Pasak M. Laužikaitės, kūrybiškumą tyrimo dalyviai dažnai suvokia kaip priešingybę žinioms, įgūdžiams ir rimtam darbui.

„Tačiau kūrybiškumas – ir yra sugebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius, įveikti netikėtai iškilusius sunkumus, padedantis kryptingai ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo. Kūrybiškumas padeda neįprastose situacijose, kai nepakanka turimų žinių ir įgūdžių – tenka pasitelkti intuiciją ir vaizduotę“, – teigia M. Laužikaitė.

Mokytojų, tėvų ir vaikų požiūriai skiriasi

Kūrybiškumo ugdymą, kaip vieną iš svarbiausių mokyklos tikslų, tyrimo metu nurodė suaugę asmenys, tarp jų ir tėvai. Taip pat jie nurodė, kad mokykloje svarbu išmokyti vaikus mokytis, mąstyti ir mokytis savarankiškai. O tyrime dalyvavę mokytojai teigė, kad mokykloje svarbiausia suteikti moksleiviams žinių ir paruošti mokinius egzaminams.

„Mokytojai siekia moksleiviams suteikti kuo daugiau žinių, tačiau kartais pritrūksta kūrybiškesnio požiūrio į mokymosi procesą. Džiugu, kad pastaruoju metu situacija pastebimai keičiasi, į vedamas pamokas integruojami praktiniai pavyzdžiai, ieškoma moksleivius mokytis motyvuojančių veiklų. Prie to prisideda ir „Kūrybinių partnerysčių“ projektas, kuriame dalyvaujanti mokytojų bendruomenė ieško, tyrinėja ir bando išgryninti geriausius mokymosi būdus“, – sako G. Vaidelis.

Šiemet „Kūrybinių partneryčių“ programoje dalyvauja 97 Lietuvos mokyklos, iš jų 45 – pirmuosius mokslo metus. Nuo 2011 metų vykstančioje programoje jau dalyvavo 4000 įvairaus amžiaus mokinių.

Nuo spalio vidurio mokyklose jau dirba programos kūrybos agentai, kurie kartu su mokytojais ir mokiniais nustatys mokyklos tyrinėjimo sritį ir parengs pamokų planą. Vėliau prie programos prisijungs praktikai – kino ar teatro režisieriai, aktoriai, dizaineriai, muzikantai, filosofai, skulptoriai ir kitų sričių profesionalai. 37 mokyklose programa suvienys apie šimtą moksleivių bei mokytojų, kitose mokyklose integruotos, kūrybiškos pamokos vyks nedidelėse, iki 30 moksleivių, grupėse ar klasėse.

Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.