Aukštaitijos etnokultūrininkai aptarė etninės kultūros plėtrą (0)

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai prie 1863 metų sukilimo muziejaus Paberžėje | I.Bajorūnės nuotr.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai prie 1863 metų sukilimo muziejaus Paberžėje | I.Bajorūnės nuotr.

Paberžėje, 1863 metų sukilimo muziejuje, susirinkę Aukštaitijos etninės kultūros specialistai kalbėjosi apie etninės kultūros plėtrą, Tarmių metams skirtus renginius. Trečiadienį čia surengtas Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis.

Posėdžio dalyvius sveikinusi Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė siūlė kalbėti giliau – apie etnokultūros kokybę, žmogiškąjį suvokimą, ryšio su gamta ir gimtine palaikymą per etnokultūrą.

„Etnokultūros atgimimas, jos kokybės stiprinimas būtų atskaitos taškas, kuris padėtų spręsti dvasines, moralines, dorines problemas, kurios šiandien egzistuoja Lietuvoje“, – sakė vicemerė.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė kalbėjo, kad pastaruoju metu viena iš populiariausių etnokultūros plėtros formų – tradicinių amatų centrų steigimas ir jų veiklos plėtojimas. Aukštaitijos rajonuose atidarytas jau ne vienas toks centras, juose rengiamos stovyklos, mokymai, parodos, edukacinės programos, skirtos moksleiviams, jaunimui ir senjorams.

Krakių kultūros centro vaikų folkloro ansamblį "Smilgelė" sveikina Kėdainių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalanykas |  I.Bajorūnės nuotr.

Krakių kultūros centro vaikų folkloro ansamblį “Smilgelė” sveikina Kėdainių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalanykas | I.Bajorūnės nuotr.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Kęstučio Stadalnyko, mūsų rajone dirbama pagal patvirtintą etninės kultūros plėtros planą, kuriame – 32 veiklos: tyrinėjimai, saugojimas, viešinimas, švietimas.

„Plano rengimas ir vykdymas leido sutelkti visas savivaldybės įstaigas, specialistus, nukreipti jų veiklą į vieną tikslą“, – pabrėžė K. Stadalnykas.

Posėdžio dalyviai šiltai sutiko Krakių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Smilgelė“ (vad. Jūratė Gudliauskienė) atliekamas dainas, ratelius, žaidimus.

Aukštaitijos regioninę etninės kultūros globos tarybą sudaro visų regiono savivaldybių deleguoti 28 nariai, savivaldybių administracijų, kultūros, švietimo įstaigų ir kitų įstaigų darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Iš skirtingų Aukštaitijos rajonų susirinkusiems etninės kultūros darbuotojams surengta ekskursija po 1863 metų sukilimo muziejų, Tėvo Stanislovo bažnytinių reikmenų kolekcijas, grupė svečių aplankė istorines Kėdainių vietas.

Etninės kultūros globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė  įteikė padėką „Balticum“ televizijos Kėdainių padalinio vadovui O. Vainauskui už Tarmių metams skirtas laidas | I.Bajorūnės nuotr.

Etninės kultūros globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė įteikė padėką „Balticum“ televizijos Kėdainių padalinio vadovui O. Vainauskui už Tarmių metams skirtas laidas | I.Bajorūnės nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros specialistai kalbėjosi apie etnokultūros plėtrą regione, aptarė, kaip toliau tęsti didžiulį 2013-ųjų – Tarmių metų – įdirbį.

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimui pavaldžios institucijos Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) regioninis padalinys. EKGT regioniniai padaliniai veikia penkiuose etnografiniuose Lietuvos regionuose: Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje LietuvojeSūduvoje (Suvalkijoje)Žemaitijoje.

Jų tikslas – daryti įtaką etninės kultūros sklaidai etnografiniuose regionuose, laiduojančiai regioninio savitumo išsaugojimą, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimą, užtikrinti etninės kultūros paveldo apsaugą ir gyvosios tradicijos plėtrą, etninės kultūros objektų ir subjektų globą, įtraukti į etninės kultūros veiklą suinteresuotas institucijas, visuomenines organizacijas, vietos bendruomenes.

Regioninės tarybos yra įsteigtos 1999 m. vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu. Savo veikloje, be pagrindinių šalies įstatymų, jos vadovaujasi Regioninių tarybų nuostatais bei Regioninių tarybų reglamentais.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *