Seimas skubos tvarka sprendžia generalinio prokuroro likimą (4)

Darius Valys | Alkas.lt nuotr.

Darius Valys | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. Seimo rytiniame posėdyje, Seimo narė Aurelija Stancikienė Seimui pristatė Prokuratūros įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1129), kuriomis siūloma numatyti, kad generalinis prokuroras galėtų būti atleidžiamas Seimui nepritarus jo metinei ataskaitai.

Anot teisės akto pakeitimų iniciatorių, šiuo metu nėra aiškiai nustatytas teisinis reguliavimas, kaip turėtų elgtis Seimas, kai parlamentas įstatymų numatyta tvarka nepritaria Generalinės prokuratūros metinei ataskaitai.

Pagal Prokuratūros įstatymą generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Po pristatymo už pataisas balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 22 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Seimas taip pat nusprendė pritarti Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymui projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Seimas po pietų ypatingos skubos tvarka priėmė Prokuratūros įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1129(2), kuriomis nutarta įtvirtinti, kad generalinis prokuroras galės būti atleidžiamas Seimo siūlymu. Už šį teisės akto pakeitimą balsavo 60 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 15 parlamentarų.

Anot teisės akto pakeitimų iniciatorių, šiuo metu nėra aiškiai nustatytas teisinis reguliavimas, kaip turėtų elgtis Seimas, kai parlamentas įstatymų numatyta tvarka nepritaria Generalinės prokuratūros metinei ataskaitai.

Pagal Prokuratūros įstatymą generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo sprendimą laiko prieštaraujančiu Konstitucijai.

„Teisiamos Darbo partijos balsais priimtas Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių – tai antikonstitucinis, teisėsaugos nepriklausomybę naikinantis žingsnis“, – teigia Prezidentė, jos nuomonę perteikia BNS.

Tiesioginę transliaciją iš Seimo gaite žiūrėti ČIA.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Nepolitikas:

    Viskas gerai. Melas yra “Seimo sprendimą laiko prieštaraujančiu Konstitucijai” Akivaizdu: .„Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams(…)“, „Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams(…)“ Dabar : „Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.“ Tačiau : „Vyriausybė(!) privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais: 1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai; 2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;(…)“ Konstitucinė analogija : „Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.“ Taigi visiškai teisėta: „Generalinis prokuroras privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais: 1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria jo ataskaitai; 2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Generaliniu Prokuroru(…). Konstitucijai prieštarauja „Pagal Prokuratūros įstatymą generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.“, t.y. „penkeriems metams“. Generalinis Prokuroras nėra VALDŽIA, kaip pavyzdžiui Teismas. Taigi jo skirimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei „ketveriems metams“. Valdžia neturi galios įgalioti kitą, viršijant Konstitucijoje nustatyta savo galios terminą.

  2. Marija:

    Klausimas: kaip bebūtų, bet ar teisiama ir vis išsisukinėjanti nuo savo įrodytos (tuo abejot netenka) kaltės Darbo partija ir jai atstovaujantys veikėjai turi teisę spręsti itin svarbius valstybei klausimus? Kažkoks absurdas, ir tiek.

    • Klauskite Vaigausko, kurį į postą atstatė valdantieji. Buvo pakankama duomenų, kad rinkimai į Seimą suklastoti, tačiau ponas Vaigauskas visaip bandė užglaistyti tai. Po Konstitucinio teismo sprendimo Vaigauskas buvo ano Seimo atstatidintas, tačiau šios kadencijos seimūnai jam atsidėkodami kėdę gražino. Tad, regis – daugumoje postų sėdi patarnautojai neteisėtai valdantiems. Kitoje šalyje – tai būtų revoliucinė situacija. Tačiau ne pas mus.

    • Nepolitikas:

      Reikia bent skirti kas yra „Darbo partija“ ir „Darbo partijos“ vadovai – žulikai. Jog ir anksčiau buvo teisiami kitų partijų Seimo nariai, bet kitiems tai netrukdė balsuoti…..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: