V.V.Landsbergis. Rudens gėrybės (30)

V.V.Landsbergis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

V.V.Landsbergis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

I

Gyvenant Anykščiuos, Lietuva regisi truputį kitaip, negu gyvenant Vilniuje. Ypač lapkritį, kai anksti sutemsta ir gatvėse užgęsta elektra, taupant ir/arba neturint už ką. Po septintos–aštuntos valandos miestelis ima panašėt į bergmanišką vėlių ar vaiduoklių karalystę. Nei žmonių, nei judesio, nei kur nueit, nei ką nuveikt… Tuomet atsiranda daug laiko galvoti apie mylimos tėviškės pilkumą bei ieškoti spalvų „dance makabriškuose“ žydruosiuose ekranuose. Arba savo vaizduotėje… Arba medituoti, eiti su bičiuliais išgerti arbatos, kas, beje, geriausiai įprasmina tokį rudenišką laisvalaikį.

II

Kažkada prof. Leonidas Donskis yra samprotavęs, kad Lietuva kelsis tik tada, kai iš žiemos miego pakils sumeškėjusi mūsų provincija. Tad ir norisi fantazuoti ten link – o ką daryti, kad tai įvyktų? Nekalbėsiu apie ūkines šio klausimo perspektyvas, nesu didelis specialistas, tik jaučiu, kad neseniai pasirodę pirmojo žemės ūkio ministro nuogąstavimai apie mirštantį kaimą nėra nepagrįsti.

Anot 15min.lt viešai skelbtos informacijos – „pirmosios nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybės žemės ūkio ministras konservatorius Vytautas Knašys teigia, jog Lietuvoje susiklostė situacija, kai Europos Sąjungos pinigais dosniai remiami stambūs ūkiai, o mažesnius žemės plotus valdančios šeimos gujamos iš kaimo. Žmonės lieka be darbo, šalyje mažėja gyvulių, o ateitis šviesi atrodo tik stambiais verslininkais tapusiems ir didelius turtus sukaupusiems kaimo gyventojams. Pasak jo, sunykus šeimos ūkiams kaimai galutinai ištuštės. Kaimo verslas, jo kultūrinės tradicijos, net kai kurių kaimų pavadinimai liks tik istoriniuose prisiminimuose.“

III

Paprasčiau būtų kalbėti apie kultūrinį provincijos gyvenimą… Štai Anykščiuose bičiuliai bardai jau kelinti metai organizuoja vis augantį, gerėjantį „Purpurinį vakarą“, pritraukiantį vis daugiau gerbėjų; miestelio valdžia šį renginį finansuoja vis kukliau, o apie LR kultūros ministeriją išvis derėtų pagarbiai patylėti.

Gražus sugalvotas Anykščių miesto šūkis bei prekinis ženklas – „Anykščiai – kultūrinio turizmo sostinė“, tačiau kas slypi po šiais žodžiais – nėra aišku. Ypač, matant kiek vietinių susirenka į gerus ir nemokamus (pvz., prof. Donato Katkaus vadovaujamo šv. Kristoforo orkestro) koncertus, pasigardžiuoti aukštosios kultūros šaknelėmis. Ir kiek braunasi pasimėgaut „Domino“ ar kokių kitų vad. juokdarių pramogėlėmis.

IV

Būsimosios „Šilelio“ sanatorijos savininkas, verslininkas p. Valdas Trinkūnas siūlo Anykščiams suteikti sveikuoliško, blaivaus ir gražius santykius propaguojančio miesto pobūdį. Tai darant ne tik sanatorijų ar gydymo sektoriuje, bet ir visame viešame miestelio gyvenime. Pradedant nuo miesto švenčių…

Mintis puiki, bet vėlgi – kaip visa tai padaryt? Gražūs (arba negražūs) santykiai prasideda nuo nūnai egzistuojančio, dominuojančio galvojimo būdo, kuris ypatingai veikiamas centrinės bei vietinės žiniasklaidos. Populiarusis žurnalistikos patyčių stilius veda į aklavietę – ir ne tik Anykščius. Ir net patys to nepastebėdami, išmokstame bemaž viską kuo puikiausiai, kuo sarkastiškiausiai niekinti – valdžią, verslininkus, kultūrininkus, t.y. – patys save.

Žmonės ir bėga iš Lietuvos dėl šios nedraugiškos, nežmoniškos atmosferos, kuri plinta kaip kokia epidemija, tarsi vis dar gyventume sovietinės kariuomenės primestose taisyklėse, kur laimi tas, kuris geriau mušasi ir keikiasi.

Pozityvaus mąstymo propaguotojas, nūnai Londone dirbantis Tomas Girdzijauskas savo „bloge“ rašo: „Lietuvio (emigranto) dilema: grįžti į Lietuvą – ten visi savi, bet labai konfliktiški… Išvyksti iš Lietuvos į platų pasaulį – ten visi svetimi. Bet daug labiau draugiški ir šilti.“

Reziumė: šiame valdžios – žiniasklaidos – piliečių kare nugalėtojų nebus: kur du pešasi, trečias jau nupeštas. Tik kuris iš mūsų tas trečias? O gal netyčia – mes visi???

V

Bet grįžkime prie Anykščių. Pirmiausia reikėtų, kad koks nors pozityvus, išsilavinęs verslininkas įsigytų pagrindinį miestelio laikraštį ir pakreiptų jį kilnių, gražių santykių puoselėjimo linkme. Turime puikių intelektualų, humanistų, kurie galėtų suteikti turinį net ir tokio stiliaus žiniasklaidos priemonei. Pvz.: ir rašytojas Rimantas Vanagas, ir buvęs „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius.

Kita mintis, kuri šauna galvon: miestelyje galėtų atsirasti muzikos – daug kasdien viešai girdimos klasikinės muzikos. Vėlgi, koks nors entuziastas, nesibodintis dirbt su ES fondais, galėtų imt ir įgarsint miestelį – kaip kažkada Kaltinėnuose buvo padaręs ten darbavęsis kunigas Petras Linkevičius. Ir teskamba tykiai ramiai Čiurlionis, Mocartas ir Bethovenas. Miestelis keistųsi savaime…

Kažkada panašų eksperimentą buvo padaręs Londono meras – viename prastesnės šlovės Londono kvartale muzikos akademijos studentai naktimis grieždavo klasiką, ir kriminalinis pasaulis negalėjo apsikęst su visu tuo. Dingo kaip į vandenį.

VI

Lietuvos „autogenocidas“ prasideda ne nuo ginklų, narkotikų, alkoholio, o nuo žodžių. Nuo tyčiojimosi iš kitaip manančių, iš kitų partijų, tautybių, religijų, netgi iš kitaip atrodančių.

Negalime panaikint patyčių mokyklose, jei tų mokinių tėvai nesąmoningai tą patį daro kasdien savo aplinkoje: skaito patyčias, komentuoja, džiaugiasi.

Tai nepateisinama net ir tuo atveju, jei patyčių objektas kokia nors p. Loreta Graužinienė ar kuris kitas valdžios žmogus. Tyčiodamiesi tik įteisinam provincialų bukumą, įrodom patys sau elementarią aksiomą – nesugebantis kurti, geba naikinti. Toks dėsnis.

Patyčių fone nebelieka kitokios kultūros – pasiūlymo, ginčo, bendro sprendimo. (Tad smagu, kad plačiai bokso mėgėjų išreklamuotuose LTV Seimo pirmininkės debatuose su p. Rita Miliūte nugalėjo ne aštriadantis sarkazmas, kaip buvo prognozuota. Beje, tikrai nesu ponios L. Graužininienės simpatikas, jei ką…).

P.S.

Baigiant. Klasikinės muzikos, kuri kada nors bus tyliai transliuojama mūsų mažuose Lietuvos miesteliuose, pertraukėlėse galėtų pasigirsti ir mūsų poetų posmai. Idant neužmirštume Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio… Idant neužmirštume, kas ir kaip.

Justinas Marcinkevičius

Šią naktį mintimis pabėgau nuo savęs,
Pabėgau nuo daiktų, šaltų ir įkyrių.
Žinojau, kad kažką turėsiu parsivest,
Jaučiau, kad reikia rast kažką, ko neturiu.

Nes jau per žema tai, kas buvo aukšta.
Nes jau per menka tai, kuo pats lig šiol buvai.
Nes jau kiekvieną rytą, kiekvieną rytą auštant
Tie patys horizontai ir laivai.

Ir taip kankinamai ilgiesi tolumų,
Ir taip kankinamai ilgiesi aukštumų,
Ir taip kankinamai be tolumų ramu,
Ir taip kankinamai ramu be aukštumų.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

30 komentarų

  1. domas:

    Dvirjų pasakorių Lietuvai aiškiai perdaug.

  2. Mintys:

    Kokios gražios mintys…Dar išparduokime Lietuvos žemes, įsileiskime “skalūnus” ir turėsime dar daugiau apie ką pasvajoti – apie Tėvynę, apie geriamą vandenį, gal dar apie ką…poetiškai. Kaip gerai, kad lietuviai tokie romantiški ir jautrūs…mums tiks tokia ateitis.

  3. tampax'as:

    Šįkart lėkštoti ir provincialūs VL jaunesniojo pamintijimai. Žinom, kad jis gali daugiau… Liko tik Marcinkevičiaus eilės…

  4. Artūras Gotautas:

    Mūsų upės,mūsų kloniai,kalvų kalvos žalios,
    Mūsų pievos ir pagojai ir juodi miškai,
    Miestų miestai ir Viensėdžių vienišos Pirkelės
    Girios Raistų neišeinami akli Takai.

    Mūsų Šventoji ir Mūša,ir Merkys ir Kruoja,
    Mūsų Voruta,mūsų Donkalnis,mūsų Šatrija,
    Kur melu,kančia iš skausmo išalsuojant
    Po žudančios apgaulės vergija.

    Jūs,kalneliai,ar pakilsit lig padangės,
    Kad sukluptų priešas bėgdamas iš čia,
    Jūs upeliai,klonių kloniuose išsirangę,
    Ar nevirsit upe didele,plačia?

    Jūs miškai,ar žingsnių jų nepaklaidinsit
    Amžinojoj Mūsų Girių gūdumoj,
    Iš Sodybų ar nekelsite nė Žingsnio
    Jūs,seni,Mieli Tėvų Tėvų Namai,

    Kai sukils šioj Žemėj priešai pasislėpę.
    Ir žiauria klasta iš jų sugaus
    Arba mirčiai,arba Kovai paskutinei
    Už Gyvenimą išniekinto Žmogaus?!

    Ką jūs,miestai,ką jūs,kaimai ir Viensėdžiai?
    Priešą Vysime kaip Vienas Mes Visi,
    Ar Naktis bus Žemę,raudomis parėdžius,
    Ar Diena bus Gintaru Lieta ir Šviesi!

    Ką jūs,upės? – Mes numesim savo Tiltus!
    – Būsim siena mes! – atsiliepė Kalnai,
    – O jūs,raistai? – Mes pakrantėje pakilsim,
    O gelmėj – gelmėn nugrims Amžinai! …

    Amžinai nugrims ir Mūsų skausmo metai,
    Išnešti ant kruvinų pečių,kaip Ugnis gaus
    Juodą naktį nuo Dangaus skliautų numetus
    Mūsų Saulė – Laisvė Žemės ir Žmogaus!

  5. Vanduo:

    Gera mintis dėl tos muzikos miestų ir miestelių erdvėse, bet juk nebūtinai tik klasikinė, galėtų tarkim ir sutartinės skambėt patyliukais, o kartais galbūt ir paukščių balsai, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą. Pavyzdžiui, kokia lakštingala galėtų netikėtai sučiulbėt gruodžio mėnesį kulniuojant palei upę…Nors šiaip ir tyla gerai, ir tamsumos rudeninės, ištuštinančios erdves nuo praeivių ir visokių alaus gėrovų parkeliuose. Ir tas retas malonumas mieste prieš miegą išėjus pasivaikščiot jau jokio žmogaus pakeliui nesutikt. Pasiilgti tokie ramūs vakarai po visų vasaros linksmybių. Visai ne niūrūs, atvirkščiai, įkvepiantys.

  6. TREJYBĖ:

    ŠV.TREJYBĖ-KONSTITUCINĖ DVASIA-KŪRIS,,AUKŠČIAUSIOJI DVASIA-VSD
    VAIŠNORAS,AUKŠČIAUSIA GANYTOJA-PANELĖ GRYBAUSKAITĖ

  7. Salvinija:

    Kiek grubumo Lietuvoje, kiek kartu reikia , kad jis isnyktu ? Nuostabios , giliai izvalgios Autoriaus mintys, giliausio pilietiskumo jausma besidalijancio menininko, bandancio kelti , belstis, ieskoti, uzdegti mastyti, kad Lietuva neisnyktu … net ir jusu dauguma tamstos pasisakiusieji zudancio grubumo liune. Su Viltimi…
    Salvinija

  8. Algimantas:

    ES didžiulis biurokratinis – liberasistinis aparatas stengiasi sunaikinti mūsų bet kokį savarankiškumą. Kur tai girdėta, kad jei atsisakysi karvės – mokės tau pinigėlius. Tai prieštarauja bet kokiai sveikai logikai.
    Jeigu pirmajame mūsų seime (Aukščiausioji taryba) buvo intelektualu ir šviesių žmonių, tai dabar beliko vienas kitas. Šis seimas žemiau kritikos lygio:(.

    • deja:

      Šiek tiek klystate – tai ne biurokratinis, tai globalistinis aparatas, kurį tikrai ne bobutė megzdama kojines sugalvojo. Jų logikai tai neprieštarauja, nes puikiai atitinka jų tikslus. Dabartinis tikslas yra žmogų “patraukti” nuo žemės. Pakartosiu savo komentarą apie tai, nes viskas susiję: žemės ūkis, žemė, skalūnai, vanduo.

      Pasakysiu kaip aš tai matau (po maždaug 2 metų domėjimosi pasaulio alternatyviais informacijos šalitiniais). Reikalas visai ne „valstybės“ ar „žemės“ praradime. Globalistams mūsų „valstybė“ nerūpi. Reikalas ištekliuose, kurių pasaulyje vis mažėja ir kurie perimami į vis mažesnio rato „žmonių“ rankas. Tam reikia priešintis – visomis galiomis ir visomis priemonėmis. Jeigu ne, manau, kad maždaug per 20 metų (gal greičiau) Lietuvoje (ir kitur pasaulyje) turėsime tokią padėtį:
      1 ) žemės priklausys ir bus dirbamos panašių monstrų kaip Monsanto. Jie augins GMO, kuriais nuodys žmoniją, o kitokio maisto alternatyvos nebus, nes su visais smulkiaisiais augintojais bus susidorota. Turime ne vieną pavyzdį pasaulyje;
      2 ) žemės gelmės bus draskomos Chevronų ir kitų, ir gyventojai nieko negalės pasakyti, nes ta žemė jiems nepriklausys;
      3 ) dėl chemikalų žemėje stipriai sumažės geriamo vandens ištekliai ir vanduo bus importuojamas už atitinkamą kainą;
      4 ) Europoje, jei ne visame pasaulyje bus pereita prie elektorinių „pinigų“ ir pirksi tai, tiek ir tada, jeigu tik būsi tinkamas sistemai, jeigu nebūsi, ką gi, būsi eliminuotas;
      5 ) kiek tolimesnė ateitis, bet taip pat galimybė populiacijos „čipavimui“ – tada visai viskas paprasta – išjungs kada reikia ir tiek žinių.
      Žodžiu, welcome to new world order, vergai. Parduokime viską už paspalvintą bevertį popierių.

      • Amelija:

        Pranašas. Tiesiog Mikalda.

        • ne:

          Pranašu visai nereikia būti, tai visi pamatysime labai greitai. “amelija”, eikite toliau megzti savo kojinių – jums Lietuvos ateitis jau nebrūpi. Nebent esate to paties plano staigtelis – tokiu atveju suinterisuotumas, žinoma, yra, tik ne Lietuva ir jos žmonėmis.

          • Amelija:

            Niekada kojinių nemezgiau. Tai bobučių darbas. O Lietuvos ateitis man labai rūpi – demokratinės, verslios, intelektualios Lietuvos. Be susipriešinimo, be žmonių skirstymo pagal tautybę, tikėjimą, išvaizdą. Ir be grasinimų kelti revoliucijas, valdyti mitingais, referendumais. Kiek čia, Alke, įtūžio išliejama – ar jūs šeimų, namų, draugų, darbų neturit, kad šitaip verdate? Pozityvo, ponios ir ponai, gyvenimo džiaugsmo ieškokit. Nes bambekliai ir niauros tikrai Lietuvos ateities nesukurs.

      • Algimantas:

        Sutinku su Jūsų komentaru, bet praeis dar nemažai laiko. Turime Žemėje žlugusių civilizacijų, kurios buvo tikrai aukšto lygio. Nors kita vertus – čia progozuoti sunku.

  9. Kažin:

    Reikėtų trumpai ir aiškiai pasakyti, kad globalizacija yra žmonijos virtimo laukine gamta vyksmas. Gali būti, kad, jai vykstant palaipsniui, jokia tragedija žmonijos pajausta nebebus, nes, akivaizdu, kad kartu su globalizavimosi vyksmu atitininkamai palaipsniui išsigims į laikinius ir žmogaus jausmai. Taigi ta globalizacija – savotiška ateities utopija, kokia neseniai buvo komunizmo statyba.

    • nora:

      Globalizacija tai sionistų pasaulio valdymo strategija, įgyvendinant talmudinį farisiejų siekį valdyti pasaulį. Ji buvo pradėta įgyvendinti prieš šimtą metų, kai Europos ir JAV žydų bankininkų šeimos įkūrė JAV federalinę rezevo sistemą, spausdinančią JAV dolerius.
      Sekantis etapas buvo, kai prieš 40 metų, kai naftos tiekėjai įsipareigojo naftą pardavinėti išimtinai tik už USD.

      • nora:

        P.S. Idėja valdyti pasaulį atsirado dar žydų tremties į Babiloną metu, toliau vystėsi Jaruzalės šventyklos bazėje, iš kurios finansinių operacijų kildinama ir šiuolaikinio kapitalizmo užuomazga. Titui sugriovus antrąją šventyklą (atstatytą Erodo) jos lobiai buvo
        Romos rekvizuoti, bet didžioji jų dalis išliko. Išliko ir visa aukų, iš žydų bandruomenių, rinkimo sistema. FRS įsteigimas, tai baigiamasis pasaulio užvaldymo akordas. ES įkūrimą
        irgi reikėtų vertinti, kaip labai svarbią tarptautinio sionizmo, siekiančio valdyti pasaulį, pergale. Sunaikinti gojų valstybes, šeimas, krikščionių religiją-tai kelių tūkstančių metų senumo talmudinis siekis, kuris ES įgyvendinamas pilnu tempu.

  10. Kažin:

    Manau, kad tai, ką dėstote, tėra pačių žydų pasakėlių apie jų pasaulines galybes skleidimas ir tiek…
    Juolab, kad, kaip sakote, jie jau keli tūkstačiai metų pasaulio užvaldymo siekia, bet, matyt, tik liežuviais, nes jis vis dar iki šiol neužvaldytas…

  11. nekazin:

    o Vytauto jaunesniojo idiliski pamastymai uzkabino ir man kazkokia jautria sielos styga…
    Kartais su drauge pasidarome pramoga nusukti is greitkelio pvz griztant is Palangos ar Ignalinos ir pasidairyti po mazus miestelius. Jie tiesiog fantastiski !!! Ir net koks apsmurges valstietis su bambaliu rankoje isidiziai sedintis salia parduotuvikes neatrodo drastiskai.
    Zinoma, kad reikia kulturinti kaimus ir miestelius!!! Dar yra sansas kiek pristabdyti nuosirdziu ir paprastu provincijos zmoniu isisiubuojanti begima i Vilniu, i Korkus, i Mancesterius. Tam dar nesame isnaudoje ne menkos dalies turimu galimybiu. O kiek dar ju galima butu padidinti, jei europinigiu milijonais vietine provincijos biurokratija ne pultu investuoti i fetisa (trinkeles ir siuksliadezes prie seniuniju), bet i svietima ir kulturinima.
    Kituose portaluose yra sia tema aktualiu straipsniu. Berods Respublikoje.
    Aciu Vytautui uz zmogiskai jautru, amzinas vertybes analizuojanti politiskai ne angazuota straipsneli ir tautos genijaus eiles prie jo.

  12. A:

    Ne muzika reikia žmones terorizuoti, o vystyti švietimą. Skatinant švietimo decentralizavimą ir laisvą jo formų pasirinkimą. Mokyklos turi mokyti pagarbos mokytojui ir meilės mokiniams. Per tai visuomenė atkurs pagarbą senatvei ir meilę vaikams. Antras būtinas žingsnis – skatinti ir užtikrinti darbo laisvę. Dirbantis žmogus negali būti smaugiamas ir terorizuojamas – jis turi būti ginamas ir globojamas. Miesteliai turi tapti meistrų miestais.

  13. marta:

    SNORO UZGROBIMO IR SUBANKROTINIMO ATVEJU VISU ŽULIKU “STOGAS” IR YRA
    GRYBAUSKAITE ! JI ASMENISKAI DAVE KOMANDA KUBILIUI, VASILIAUSKUI,
    SIMONYTEI
    VYKDYTI “OPERACIJA”PRIES BANKA SNORAS, DAVE KOMANDA “KISENINIAMS ”
    PROKURORAMS VALIUI IR RAULUSAICIUI SUFABRIKUOTI BYLA SNORO AKCININKAMS, JI
    DUODA NURODYMUS TEISMAMS, KAIP PRIIMTI SPRENDIMUS ŠIUO KLAUSIMU, JI
    ASMENISKAI DANGSTO AFERISTUS IR SUKČIUS VASILIAUSKA, MAZINTINE, FRIKLI,
    COPERI !

    • Amelija:

      Į “Snorą” nei mąstantys žmonės, nei lietuviškos bendrovės (ne pavadinimu, o mąstymu) pinigų nenešė. Seniai buvo žinoma, kieno tas bankas, o kam KGB-istus finansuoti patiko, dabar verkia. Tiesa, ne visi – valstybė proto ribose turėtus indėlius grąžino. O verkti Rusijos mafijozų Lietuvoje gali tik laaaabai neiaiškios asmenybės.

      • Amekijai:

        Tai kodel Snore buvo 6,5 mln.lt indėlių , kvaiša, tu GRYBES pakalike?! Banke Snoras savo sąskaitas turejo :Vilniaus universitetas, Santariškių klinikos, Respublikine Klaipėdos ligonine, VGTU, Nacionalinis dramos teatras, TEO LT, Vilniaus oro uostas, Vilniaus autobusu parkas, Kauno energija, AB Lietuvos draudimas, POlicijos departamentas, Valstybes turto fondas, Lietuvos kooperatyvu sąjunga , Lietuvos elektrine, Klaipėdos universitetas- tai ka jie KGB-istus finansavo ir tai ne lietuviškos įmones ?!!
        Po Grybes neteisėto privacios nuosavybės uzgrobimo ir banko Snoras tycinio subankrotinimo , visu šių įmonių pinigai prazuvo Snore, o dabartiniu metu VASILIAUSKO-KUPERIO SUTVE JUOS TOLIAU IS BANKO VAGIA PUSVELCIUI PARDAVINEDAMI BANKO TURTĄ IR “PLAUDAMI” MILIJONUS LITŲ PER UŽSIENIO KONSULTANTUS!!!
        O GRYBAUSKAITE VISA TAI ZINO IR MATO , TACIAU DANGSTO AFERISTUS!!!

  14. Ačiū Vytukui už straipsnį,noriu pastebeti,kad tokį vaizdą gali regeti kiekviename Lietuvos mietelyje.

  15. Štai ir išaiškėjo mūsų nepilnavertiškumo koeksmplo priežastis. Pasirodo, mes pastoviai linkę save menkinti ir laikyti nevertais diskutuoti globaliomis tėmomis. Pabrėžiu-globaliomis! O juk šiame portale yra ne vien tiktai tautininkai bet ir įvairių sryčių mokslininkai. Kodėl visi jie, būdami seniausios Žemėje kultūros atstovais, nežengia visų šių mokslo sryčių priešakyje bet vis žvalgosi atgalios- kas ką pasakys? Kas kur ką atrado? O ką mes patys, turėdami gyliausias kultūros bei istorijos šaknis, atradome? O juk būtent mes, remdamiesi seniausiųjų kultūrų šaltiniuose esama informacija, kurią galima įminti tiktai lietuvių kalbos pagalba, privalome pirmieji atrasti ir pirmieji visam Pasaului pranešti-kas buvo? kas vyksta? ir kas vyks ateityje? Štai matome kaip vienas svetainės lankytojas viename mūsų šalies kioskų jau neatrado mūsų lietuviškų leidinių, tuo tarpu svetimų šalių leidinių buvo apstu. Ar neatsitiks panašiai ir su mūsų praeitimi (istorija) ir su mūsų kultūra?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: