Latvijoje svarstomos Konstitucijos pataisos skirtos įtvirtinti pagrindinėms valstybės vertybėms (1)

latvija-briviba-nepriklausomybe2012 m. vasario 18 d. Latvijoje įvyko refendumas dėl Konstitucijos pataisų, leisiančių paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba Latvijoje. Jį inicijavo Latvijos rusakalbių radikalų organizacijos, dangstydamosi žmogaus teisių gynimu ir įvairiomis Europos Sąjungos deklaracijomis. Referendume dalyvavusių Latvijos piliečių dauguma balsavo prieš tokias pataisas, tačiau pietryčių Latvijos kai kuriuose miestuose, kur vyrauja slavakalbiai, laimėjo pataisų šalininkai.

Referendumas suneramino Latvijos visuomenę, nes įrodė, kad dabartiniai šalies įstatymai negarantuoja teisinės apsaugos nuo valstybės griovimo iš vidaus. Todėl Latvijoje pastaraisiais metais išsivystė diskusija apie valstybės pagrindines vertybes, jos tikslus, prasmę ir esmę. Diskutuojant apie tai, Latvijos juridinėje leksikoje atsirado nauja sąvoka – neliečiamasis Konstitucijos branduolys. Ją 2012 m. rugsėjį apibrėžė Latvijos Prezidento sudaryta Konstitucinių teisių komisija išvadose „Apie Latvijos valstybės konstitucinius pagrindus ir neliečiamąjį Konstitucijos branduolį“.

Diskusijos persikėlė ir į šiuos metus. Vasario mėn. Latvijos universiteto teisės teorijos ir valstybės teisės specialistai konferencijoje svarstė Konstitucijos išplėstos preambulės būtinybę, poreikį apsaugoti nacionalinius ir valstybinius prioritetus. Diskusijos dėl preambulės buvo tęsiamos kovo mėn. Juodgalvių rūmuose Prezidento kanceliarijos surengtame Konstitucinių teisių komisijos narių susitikime su Latvijos universiteto Teisės fakulteto mokslininkais ir kitais valstybės teisės bei politikos atstovais.

Vasaros pradžioje visuomenę pasiekė žinia, jog jau parengtas išplėstosios preambulės pirminis variantas. Jo autorius – Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarijos Konstitucinių teisių komisijos pirmininkas dr. Egilas Levitas (Egils Levits). Iki rudens  preambulė buvo pakoreguota, atsižvelgus į kai kurias specialistų pastabas, taip pat paskelbta spaudoje ir internetinėje erdvėje. Netrukus ji bus svarstoma Latvijos Saeimoje.

Čia skelbiamas išplėstosios preambulės vertimas į lietuvių kalbą.

Latvijos Respublikos Konstitucija

Latvių nacijos buvimui per šimtmečius užtikrinti, latvių kalbai ir kultūrai išsaugoti bei vystyti, kiekvieno žmogaus ir visos tautos gerovei garantuoti

Latvijos tauta,

– atsižvelgdama į tai, kad sutelkus naciją ir pasirėmus tautine savimone 1918 metų lapkričio 18 d. latvių istorinėse žemėse paskelbtoji Latvijos Respublika yra sukurta latvių nacijos nekintančios valios ir jos neatimamos apsisprendimo teisės pagrindu, kad galėtų toliau laisvai apsispręsti ir kaip pilietinė tauta pati kurtų ateitį  savo šalyje;

– prisimindama, kad tauta išsikovojo savo valstybę Laisvės kovose, kad ji nepripažino okupacinių valdžių ir priešinosi joms, ir, valstybingumo tęstinumo pagrindu atkūrusi šalies nepriklausomybę, vėl atgavo savo laisvę;

– dėkodama valstybės kūrėjams, gerbdama savo laisvės kovotojus ir prisimindama svetimų valdžių aukas;

– suvokdama, kad Latvijos valstybės pagrindinė užduotis yra siekti tautos dvasinės, socialinės, kultūrinės ir materialiosios gerovės, užtikrinti teisinę tvarką, saugumą, aplinkosaugą, stengtis derinti ekonominę pažangą su žmogaus humanitarinėmis vertybėmis ir poreikiais;

– pripažindama, kad Latvijos demokratinės tradicijos yra piliečių tiesioginis dalyvavimas valstybės valdyme ir parlameninė respublika, taip pat teigdama, kad Latvijos valstybė ypač laikosi demokratinės, teisinės, socialiai atsakingos ir nacionalinės valstybės principų, pripažįsta ir saugo žmogaus teises, tarp jų ir mažumų teises;

– pripažindama, kad Latvijos valsybės nepriklausomybė, teritorija, jos vientisumas, tautos suverenitetas, latvių kalba kaip vienintelė valstybinė kalba, demokratinė valstybės santvarka yra neliečiamos vertybės ir kiekvieno pareiga yra šias vertybes saugoti;

– pabrėždama, kad kiekvieno pareiga yra rūpintis savimi, savo artimaisiais ir bendruoju visuomenės turtu, atsakingai elgtis su aplinkiniais, visuomene, šalimi, aplinka, gamta ir ateinančia karta;

– suvokdama, kad latvių tautos etnokultūra ir krikščioniškosios vertybės iš esmės suformavo mūsų identitetą, kad visuomenės pagrindinės vertybės yra laisvė, dora, teisingumas, solidarumas, kad šeima yra visuomenės pagrindinė vertybė, o darbas yra kiekvieno žmogaus ir visos tautos kilimo ir gerovės pamatas;

– pabrėždama, kad Latvija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose procesuose, gindama savo interesus ir įnešdama savo indėlį į Europos bei pasaulio žmogiškąją, darnią, demokratišką ir atsakingą raidą;

– laikydamasi valstybės himne “Dieve, laimink Latviją!” išreikštos laisvos, nacionalinės valstybės idėjos savo laisvai rinktame Konstituciniame susirinkime yra įtvirtinusi Latvijos valstybės konstitucinę tvarką ir priėmusi sau tokią valstybės Konstituciją:”

(toliau – pats Konstitucijos tekstas, atskiri jos punktai).

Pagal www.izglitiba-kultura.lv parengė A.Butkus

Kategorijos: Baltų žemėse, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: