Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių? (61)

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos | R.Lanko nuotr.

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos | R.Lanko nuotr.

…Jokia politinė situacija negali suvaržyti Lietuvos valios kaip Aukščiausios jos Teisės (Sąjūdžio Moralinės Nepriklausomybės pareiškimas, 1988 m. lapkričio 20 d.).

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamojo suvažiavimo 25-mečio minėjimą pasitinkame, visą valdžią palikę ramybėje dėl šios datos minėjimo. Tačiau ši valdžios „ramybė“ sąlyginė, nes susiklosčiusios valstybės valdymo sistemos nerimas neišpasakytas – per pusę laiko, skirto 300 000 parašų surinkimui dėl referendumo organizavimo, žemės nepardavimo užsieniečiams ir valdžios svertų valstybės valdyme sugrąžinimo Tautai iniciatoriai su visų mūsų, pritariančiųjų, pagalba jau surinko, kaip viešai skelbiama, per 200 000 parašų. To dar nebuvo Lietuvos referendumo istorijoje. Ir visa tai vyksta informacinės blokados ir valdžios spaudimo sąlygomis. Išsigandusi valdžia (Seimas, Prezidentė, Vyriausybė) pati tyli. Tačiau samdomi gąsdintojai loja. Kitą žodį apibūdinimui parinkti sunku.

Nervai pašlijo ir konservatoriams – š.m. spalio 13 d. TS-LKD pareiškė, kad tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos Lietuvai negauti viso 2014-2020 m. finansavimo iš Briuselio. Į gąsdintojų būrį įsijungė ir Vytautas Landsbergis, pasiūlęs, kad tie, kuriems sava žemė yra labai svarbi, galėtų patys jos neparduoti, tačiau pats tikslas – siūlyti visiems drausti – esąs pavojingas.

Konservatorių partijos ir Sąjūdžio garbės pirmininkui V.Landsbergiui Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 25-mečio proga priminsiu ir aplinkybes, ir Sąjūdžio dokumentus, už kuriuos jis pats balsavo. Tautos atmintyje LPS Steigiamasis suvažiavimas, įvykęs 1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus sporto rūmuose, išliks kaip Tautos vienybės ir paties šviesiausio atminimo pergalė. Tačiau tai buvo ne tik šventė, bet ir didžiulės įtampos bei dvikovų arena – pirmosios Sąjūdžio ir Lietuvos kompartijos, mūsų katalikų bažnyčios viešos ir neviešos diplomatijos bei kompromisų pamokos. Visa tai vyko ne tik atviro Maskvos spaudimo, bet ir jos kompromisų paieškos fone. Ne viską ir iki šiol žinome. Ne visi ir dalyviai nori tai prisiminti.

Steigiamojo suvažiavimo naktis LPS iniciatyvinei grupei buvo nelengva apsisprendimo prasme. Kas galėjo žinoti, kaip sureaguos Maskva į neregėto pobūdžio ir masto renginį? Kuo tikėti – atvykusiais žurnalistais, energinguoju Algimantu Čekuoliu, pateikiančiu kaskart vis labiau grėsmingas naujienas iš jam vienam žinomų šaltinių, sunkiai prognozuojama Lietuvos valdžios reakcija ar dominuojančiu atsakomybės jausmu? Tautą pakėlėme, nuvilti negalėjome. Tačiau niekas nebuvo tikras, kad lazda neperlenkta ir kad Maskvos kantrybė nesibaigs. Todėl Sąjūdžio programa tą naktį esminėse vietose buvo redaguojama ir redaguojama. Drąsi ir iššaukianti ji atrodė prieš suvažiavimą, beviltiškai pasenusia ji tapo suvažiavimui pasibaigus. Supaprastintai, ypač praėjus ne vienam dešimtmečiui, lyginti programas ir paviršutiniškai samprotauti, kad štai tie tempė tautą atgal į Sąjungą, o tie – į tikrąją nepriklausomybę, yra perdėm paprasta ir nesąžininga. Ypač jei pats esi tų įvykių liudininkas ar dalyvis.

Todėl nenuostabu, kad net tokio Tautos pakilimo fone LPS Seimo taryba kaip ir iniciatyvinė grupė nusprendė nerinkti vadovo, nes visi supratome, kad vieną (pirmininką) prispausti lengviau nei 35 tarybos narius. O ir aiškaus lyderio nebuvo.

Istorija lėmė, kad būtent Vytautas Petkevičius pastūmėjo Sąjūdį į LPS Seimo tarybos pirmininko rinkimus. Pirmą kartą LPS iniciatyvinė grupė susitiko su a.a. smarkaus būdo rašytoju 1988 m. birželio 23 d. istorinio mitingo Gedimino aikštėje išvakarėse, LKP Centro komitete besėdinčiu šalia A.M.Brazausko. Man, iki tol nemačiusiam nomenklatūros veikėjų iš arti, jie abu net stotu pasirodė labai panašūs vienas į kitą. Po to, kai 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, paklususi A.M. Brazauskui ir jo gyrėjui J. V. Paleckiui, atsisakė paremti Estijos iniciatyvas dėl Konstitucijos pataisų, įtvirtinančių Respublikos įstatymų viršenybę prieš TSRS įstatymus, žemės ir gelmių nuosavybę tautai, V. Petkevičius griežtai pareikalavo, kad Sąjūdis laikytųsi A.M. Brazausko nuostatų ir trenkė Sąjūdžio durimis. Visa tai jis ir dainininkas V. Daunoras viešai išklojo Lietuvai valdžios jiems suteiktame LTV tiesioginiame eteryje.

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos. Z.Vaišvila, A.Juozaitis, A.Medalinskas, A.Skučas | R.Lanko nuotr.

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos. Z.Vaišvila, A.Juozaitis, A.Medalinskas, A.Skučas | R.Lanko nuotr.

Iškart po šios Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, kurioje Sąjūdis turėjo tik penketą savo deputatų iš 350, sesijos žmonės palydėjo mus prospektu iki Sąjūdžio būstinės ir laukė Sąjūdžio Seimo tarybos nuomonės, nesiskirstė. Tą naktį net 3 kartus man teko su besikeičiančiomis mūsų grupėmis važiuoti į V. Petkevičiaus butą ir ieškoti bendro sprendimo, kompromiso. Rašytojo prašėme neskaldyti Sąjūdžio ir Tautos, nekiršinti žmonių. Tačiau V. Petkevičius buvo karštas ir neperkalbamas – reikia daryti taip, kaip liepia A.M. Brazauskas, ir taškas. Jei mes to nesuprantame, anot rašytojo, „esame durniai“. Kodėl A.M. Brazauskas netęsėjo žodžio, kurį Sąjūdžio Seimo taryba ir LKP CK sutarė šios Aukščiausiosios Tarybos sesijos išvakarėse, nei A.M. Brazauskas, nei V. Petkevičius paaiškinti nesiteikė.

Laukiantys mūsų nuomonės Lietuvos žmonės, Maskvos ir Lietuvos KP propaganda bei grasinimai privertė mus klausimą spręsti skubiai. Nepavykus 1988 m. lapkričio 20 d. surinkti viso LPS Seimo (atvyko apie 100 iš 220 jo narių), vyko išplėstinis LPS Seimo tarybos posėdis. Jo metu, suprantant atsakomybę dėl pagrindinio – Nepriklausomybės – siekio, ir siekiant išsaugoti Sąjūdžio vienybę, buvo priimtas Sąjūdžio  Moralinės Nepriklausomybės pareiškimas:

„Sąjūdis skelbia moralinę Lietuvos nepriklausomybę. Mes tvirtiname, kad jokia politinė situacija negali suvaržyti Lietuvos valios kaip Aukščiausios jos Teisės. Tik Lietuva gali priimti ir vykdyti savo įstatymus. Kol šis principas netaps teisine norma, jis turi būti kiekvieno asmeninė nuostata. Nuo šiol Lietuvoje bus gerbiami tik tie įstatymai, kurie nevaržo Lietuvos nepriklausomybės. Mūsų nepriklausomybę pažeidžiančių įstatymų nevykdymas gali užtraukti juridinę atsakomybę, bet nepažeidžia doros.

Šiems principams ginti Sąjūdis įsteigia Garbės Teismą. Remdamasis Konstitucijoje deklaruojamu Lietuvos valstybiniu suverenitetu, Garbės Teismas skelbia antikonstituciniais visus įstatymus ir veiksmus, šį suverenitetą pažeidžiančius.“

V. Petkevičiui tebetęsiant šią konfrontaciją, lapkričio 21 d. iki artimiausios LPS Seimo sesijos buvo sustabdyti jo LPS Seimo tarybos nario įgaliojimai. Lapkričio 25 d. šią deklaraciją pasirašę 28 tarybos nariai pakvietė V. Petkevičių, grįžti į Sąjūdį ir pasirašyti Moralinės Nepriklausomybės Deklaraciją, po ko būtų atšauktas jo įgaliojimų sustabdymas. V. Petkevičiui atsisakius tai padaryti LPS Seimo taryba pirmąkart nusprendė, kad reikia rinkti tarybos pirmininką. Štai tokios aplinkybės lėmė apsisprendimą rinkti LPS Seimo tarybos pirmininką. Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas V. Landsbergis, kurį rotacijos būdu po pusmečio turėjo keisti Romualdas Ozolas. Po šių įvykių LPK CK uždraudė LTV rodyti Sąjūdžio „Atgimimo bangą“, savo spaustuvėje spausdinti „Atgimimo“ savaitraštį.

Lietuvos Sąjūdžio ir konservatorių partijos garbės pirmininku išrinkto V. Landsbergio po š.m. spalio 13 d. jo ir konservatorių partijos, vadovaujamos buvusio LPS žaliaraiščio A.Kubiliaus, pasakytų nuomonių dėl draudimo parduoti Lietuvos žemę ir Lietuvos žmonių gąsdinimo Briuseliu, noriu viešai paklausti, ar tebegalioja Vytauto Landsbergio parašas Sąjūdžio Moralinės Nepriklausomybės Deklaracijoje? V.Petkevičius atsisakė ją pasirašyti, o V.Landsbergis gal jau atsisakė savo parašo?

V. Landsbergiui priminsiu dar keletą jo balsavimų ir parašų:

1) Pirmą kartą Sąjūdžiui oficialiai, atvirai ir nedviprasmiškai patvirtinus savo ryžtą atkurti Lietuvos valstybę 1989 m. vasario 15-16 dienomis Kauno muzikiniame teatre LPS Seimo III sesijoje priimant atitinkamą deklaraciją.

2) LPS Seimo IV sesijos I posėdžio LPS Seimo pareiškimą Lietuvos žmonėms dėl pateikto svarstymui Lietuvos TSR Konstitucijos projekto. Tuo metu mes, LPS Seimo nariai, sąžiningai bei vieningai paskelbėme, kad “…Pagal tarptautinės teisės sampratą valstybinis suverenitetas reiškia aukščiausiąją valstybės valdžią ir yra nedalomas, todėl negali būti iš dalies suverenių valstybių.

Suverenitetas yra valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, laisvai pasirinkti ir vystyti politines, socialines ir ekonomines sistemas, priimti savo įstatymus. Kitokia suvereniteto samprata tarptautinei teisei nėra žinoma. Suvereniteto sąvoka yra detalizuota Helsinkio pasitarimo Baigiamajame akte ir apima aštuonis suvereniteto požymius. …Suverenios valstybės Konstitucija turi apibrėžti valstybės vidaus sandaros principus, bet neprivalo nusakinėti ryšių ar sąjungų su kitomis valstybėmis pobūdžio. Suverenių valstybių sąjungos ir ryšiai turi būti nustatomi tik tarptautinėmis Sutartimis. Negali būti suverenios valstybės kitos valstybės sudėtyje. /…/ (LPS Seimo sesijos I posėdžio pirmininkai: V. Čepas, V. Plečkaitis, Vilnius, 1989 m. balandžio 1 d.).

3) 1991 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba po vasario 9 d. įvykusio visuotinio plebiscito dėl Nepriklausomybės priėmė konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“, tebegaliojantį ir šiandien. Prieš šį įstatymą iš 117 deputatų balsavo tik vienas. Primenu šį įstatymą:

1. straipsnis. Teiginys „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.

2. straipsnis. Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis, Vilnius, 1991 m. vasario 11 d., Nr.I-1051“

4) 1992 m. spalio 25 d. šią nuostatą Konstitucijoje referendumu patvirtino Lietuvos tauta.

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos | R.Lanko nuotr.

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos | R.Lanko nuotr.

Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 25-metį, šias nuostatas ir įstatymus, Konstituciją noriu priminti ir Lietuvos Respublikos valdžiai – Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei. Ne tik dėl istorijos žinojimo, bet, visų pirma, dėl to, kad Jūs, Lietuvos valdžia, nevykdote Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų – jau praėjo vieneri metai po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos referendumo rezultatus, o Seimas, pažeisdamas LR referendumo įstatymo reikalavimus, šio Tautos sprendimo neįgyvendino nei per įstatymo nustatytas 30 dienų, nei iki šiol. Vertinti tai galima tik kaip Jūsų visų priesaikų Lietuvos Respublikai ir Tautai sulaužymą. Tai, kad ir inicijuojamo referendumo iniciatoriams LRT eteryje nesuteikiamas referendumo įstatyme numatytos 7 valandos pasisakyti už referendumo idėją ir 7 valandos pasisakyti prieš ją, taip pat yra šiurkštus įstatymų pažeidimas, kurį Jūs sąmoningai toleruojate nutylėjimo būdu.

Nuoširdžiai sveikinu sąjūdiečius ir mūsų tautiečius su šia iškilia mūsų Atgimimo laikotarpio švente!

Kviečiu šią šventę paminėti parašų dėl referendumo rinkimu ir referendumo prasmės aiškinimu.

2013-10-22, Vilnius

Autorius yra Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

61 komentaras

  1. turbo:

    dalyko esmė – politikieriai visame pasaulyje dažniausiai tėra pliurpliai kalbantys apie tvarumus, darnas, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir nieko neišmano apie ekonominį stabilumą, subalansuotą augimą – t.y. jie dažniausiai tėra geriausiu atveju arba makrokeonominiai analfabetai, jei ne nusikaltėliai, pradanginantys milijardus. Reali piniginė ir ne tik valdžia yra bankų rankose – jie valdo virš 1850 trln USD turto, o vyriausybės tik keletą trln.

  2. medus:

    Puikus straipsnis. Mums, kurie Sąjūdžio laikais buvome per jauni suvokti faktines detales, labai informatyvūs tokie patikslinimai. Apie V. Landsbergio išdavystę nėra jau ką ir kalbėti – spėju, nesulauksime jokių paaiškinimų nei apie savo parašų atsisakymus, nei apie Lietuvos išdavystę parduodant jos suverenitetą. Manau, jam jau seniai peržengta riba, kur dar yra koks poreikis ar prasmė aiskintis. Išoperuota sąžinė tokio poreikio neturi. Jo straipsnį apie galutinę amneziją turbūt matėme visi?
    p.s. pralinksmino ir nudžiugino kvietimas: “Kviečiu šią šventę paminėti parašų dėl referendumo rinkimu ir referendumo prasmės aiškinimu.” Kaip sau norit norit, su jumoro gaidele, bet iš esmės tiesa – kai niekam nerūpi ir niekas nešvenčia (kam švęsti, juk jie jau gavo ką norėjo, o tauta – runkeliai) – tiktai taip, jokio kito kelio nėra. Pažiūrėkite, kaip komentaruose dirba tautos teisės išgąsdintųjų komanda. Švęsime surinkę, tautiečiai:)

  3. parašų skaičius:

    Beje, o iš kur toks tikrumas dėl 200 000 parašų? Niekur oficialiai tokių skaičių dar nemačiau (ar pražiūrėjau). Gal čia toks žiniasklaidos klaidinimo manevras, kad renkantieji atsipalaiduotų ir darbą laikytų atliktu? O tada jau galima ir neberinkti?.. Ir nesurinkti?

  4. Pamąstymai:

    Visiems: su švente! Su diena, kuri mums , ypač jauniems, prieš 25-erius metus padėjo labiau atsimerkti, suvokti, kokia gali būti TIKROJI TIESA ir susivokti, kokiame supuvusios “tarybinės TIESOS” pasaulyje gyvenome.

    Ačiū už sveikinimus.

    Apie V.Landsbergį beprasmiška ir kalbėti- seniai matom ir suprantam, kad tai labai gudrus demagogas, ieškantis visapusiškos naudos tik sau (kad ir politinės), nenuoseklus (vienintelis jo nuoseklumas- rusofobija), nepatikimas ir išdavęs Sąjūdžio idėjas, parsidavęs eurosojūzui, žmogus. Akivaizdu, kad Sąjūdiečiai suklydo nesilaikydami teisingo pradinio sprendimo- Sąjūdžio Pirmininko rotacijos. Kita vertus, kai per 25-erius metus kuo puikiausiai pažinom p.Landsbergį, net neabejoju, kad ir tuo metu jis tokiu pačiu savo gudrumu sugebėjo “užliūliuoti” visą LPS tarybą, taip apskaičiuodamas, kad pretenduoja į Vieną ir Nepakartojamą – tiek Sąjūdžio (kurio pats net neįkūrė 1988-06-03) Vadą, tiek Nepriklausomybės atkūrėją , tiek į Vieną Vienintelį Tautos Gelbėtoją… Savo pasiekė. Per kitų galvas… Negana to, vieninteliu teisiuoju laiko save ir šiandien ir, paradoksas- menkindamas, juodindamas ir kitaip išsityčiodamas iš tautiškiau, patriotiškiau nusiteikusių, ginančių Lietuvos interesus, žmonių.

    Puiku, kad parašų rinkimas toks aktyvus. Esmė ta, kad labai aktyvūs parašų rinkėjai- kaip niekada dirba nuoširdžiai, pakylėtai, su viltimi. Viskas labai gražu, tik kodėl tai bene pirmas TOKS KLAUSIMAS, sulaukęs tiek dėmesio? Žinoma, gerai, kas bent tokia aktyvios visuomenės pasireiškimo pradžia. Tačiau problematiškų klausimų buvo ir anksčiau, bet dėl tautos visiško pasyvumo jokių teigiamų sprendimų neįvyko. Panaši situacija ir rinkimų klausimais. Visi nepatenkinti, apsižodžiauja, iškeikia partijas ir, deja, toliau nieko nemąstydami “lipa ant topaties grėblio”- vėl ir vėl balsuoja už tuos pačius. Akivaizdu, kad rinkėjus reikia kuo artimiau ir išsamiau supažindinti su realia politine Lietuvos situacija ir parodyti TIKRĄJĄ dabartinių “Lietuvos Gelbėtojų” veidų pusę, o ne tą, tendencingai ir vienpusiškai “išblizgintą”, kurią rodo televizijos ir laikraščiai. Kai kuriems žmonėms taptų lengviau apsispręsti. Bet tam reikia ypatingai atsidavusių ir daug dirbančių savanorių, kaip kad dabar dirba (jei tai galima pavadinti darbu) parašų rinkėjai. Jei atsirastų toks – nuolatinis- visuomenės aktyvumas, susidomėjimas keliamais klausimais, gal netgi sulauktume gerokai pakitusių rinkimų rezultatų tiek Seimo, tiek Prezidento rinkimuose? Kaip rodo šiandieniniai pavyzdžiai- tai nėra neįmanoma, tereikia noro, tikėjimo tuo, ką darai ir paaukoti šiek tiek savo labai brangaus laiko pasikalbėjimams su aplinkiniais žmonėmis…

    Dar kartą – su švente ir gero nusiteikimo toliau rinkti parašus. Beje, kalbėdamiesi apie refendumą, padiskutuokime su pasirašančiais ir apie būsimus Prezidento rinkimus, priminkim, kad Lietuvoje egzistuoja ne tik Briuselio klapčiukai- burokevičininkė Grybauskaitė, Komunistų partijos narių paveldėtojai Socdemai, Nacionalinių interesų neginantys ir be Tautos valios pritariantys Lietuvos Suvereniteto išpardavimui Konservatoriai… , bet ir Lietuvą mylintys ir Tautą gerbiantys Žmonės. Tereikia aktyviai stebėti ir laukti TŲ Žmonių apsisprendimo.

    • vienas balsas:

      dėl lipimo “ant to paties” grėblio suabejočiau – vis labiau manau, kad kur kas labiau lemia balsus skaičiuojantys, nei balsuojantys. kiek pakalbu su žmonėm, niekas taip nebalsuoja, o rezultatas – tas pats grėblys. Vaigausko iškalbą apie “institucijų pavadinimus” turbūt matėte – nėra ką bepridėt. galiu žiūrėti tik su jumoru, nes kai žiūriu rimtai, nežinau ką jaučiu – va tokie ciniški pasibjaurėtini demagogai užima valstybėje svarbiausius postus. ir ne vienas ir ne du, o gauja.
      referendumo idėjų aš nepainiočiau (to ir nedarau) su prezidento rinkimais – ir taip kiek melo yra apipinta apie referendumo straipsnius, pakeitimus ir kitus paslėptus baubus. jeigu dar reikės ginčytis ir dėl prezidentų, vargas. beprasmiška. tegu prezidentai pirma atsiranda, tada ir pakalbėsim, o tai – nelengvas sprendimas, niekam. lengvas nebent tiems, kurie iš anksto žino rezultatus.. jei man reikėtų spręsti, šiandien gerus žmones aš pasaugočiau – gaila geriausius atiduoti “suvartojimui”. bjauru viskas ir tiek.

      • Nepolitikas:

        Na, pagaliau galiu pritarti: „dėl lipimo “ant to paties” grėblio suabejočiau – vis labiau manau, kad kur kas labiau lemia balsus skaičiuojantys, nei balsuojantys. kiek pakalbu su žmonėm, niekas taip nebalsuoja, o rezultatas – tas pats grėblys.“ – tai jau tiesa. Taigi patriotinis šūkis turi būti : „Referendumui – Taip, rinkimams Ne!“

      • grėblys:

        lipa ir dar kaip. Kaip būdavo konservai- lddp (socdemai), lddp- konservai , taip ir tęsiasi, su mažu pamaišymu paksiniu, upsachpinių, dar kokių liberastų… Bet viskas iš esmės taspats. Visų delnai ištiesti į Briuselį.

        • grėbliui:

          o tai gal ne? visi, manau, jau seniai įsitikinome, kad valdžioje 20 metų besisukantys “pozicijos” ir “opozicijos” atstovai yra ne kas kitas, kaip ta pati nusikalstama šutvė, draugiškai pasidalinusi kadencijomis, kad diktatas nebūtų toks akivaizdus. tada belieka turėti savo žmones skaičiuotojų ir registruotojų vietoje, vaigauskus smegenų plovimui ir – reikalas padarytas – grėblys tas pats.
          o kur dar “partiniai sąrašai” ir kitos prasuktos gudrybės? jiems patiems visiškai aišku – jeigu reikėtų vienam skaidriai eiti į žmones – galas, seimo nei kokio kito valdžiagyvio posto nematyti. ir jie tai žino geriau nei mes, todėl ir metamos milžiniškos jėgos visiško diktato įtvirtinimui ir tautos balso nutildymui. belieka Lietuvą išparduoti – nebebus kam ir kalbėti, ne?.

          • Nepolitikas:

            Medus“ – „tada belieka turėti savo žmones skaičiuotojų ir registruotojų vietoje,“. Ir vėl utopija. Klastos variantu begalybė… Panašiau, kaip „Teleloto“, kiek „skaičiuotojų ir registruotojų vietoje“ tenai atvaryk, vis tiek „aukso puodas“ auga ir auga, kaip ir norinčiųjų jo laimėti …skaičius.

      • visko pasitaiko, bet...:

        Galima sutikti ar nesutikti, bet kalbu pažinodama ne vieną tokį rinkėją, kuris blaškosi tarp 2-3 matomiausių (tiksliau- garsiausiai rodomų) partijų. Ir taip- kiekvieni rinkimai.
        Iš esmės problema ir yra rinkimų sistemoje. Reikia ne partijų, kurios dirba ne Valstybei, o savo šutvei , reikia ASMENYBIŲ (nors čia gal būtų kita bėda- Seime susirinkusi pernelyg marga minia tiesiog nesusikalbėtų). Ir vertinti reikia ne tuos, kurie žada, o tuos, kurių darbus jau žinom ir todėl arba pasitikim, arba- ne. Bet ar atsiras pakankamai aktyvių savanorių, kurie sugebėtų visa tai paaiškinti pasiklydusiems rinkėjams?

        • sistema:

          Taip, spektaklis masėms ir kai kas tuo spektakliu gyvena jau 20 metų, ir viskas ok.

          Jeigu kalbėti apie dabar veikiančią sistemą, manau, “asmenybės” nebūtinos, reikia sąžiningų žmonių RINKTŲ atstovų, kurie dirbtų tą darbą, kuriam yra rinkėjų pasamdyti ir įgyvendintų tai, ką prisižadėta rinkiminėse kampanijose ir programose. O dabar – visiškas cinizmas: rinkiminė kampanija vadinasi “Kalbu ką noriu, nes atsakyti nereikės”. Ateina gauja per partinius sąrašus ir užsiima Lietuvos pardavinėjimu bei nesibaigiančia puota.
          Nors ką aš čia – jei visai atvirai, netikiu aš nei sistema, nei valdžia, manau, kad pati savęs sistema negali nei pakeisti, nei pataisyti, nei Lietuvos išgelbėti. Ji sukurta sau ir dirba pati sau, nes nieko kito nemoka, o mes ją išlaikom. Bet čia prasideda “filosofiniai klausimai”: o kaip turi būti, kas veiktų, ar sistema apskritai reikalinga, kodėl žmonėms reikalinga sistema ir t.t. Nežinau. Bet kas yra dabar, tai ne išeitis.

          • Pamąstymai:

            Per tuos pačius 20 metų jau pakankamai įgavom patirties nepasitikėt bene visais politikais. Todėl patikimos Asmenybės , ypač laiko patikrintos, būtinos – tam, kad žinotume, KĄ renkam ir KO iš jo(-s) tikėtis. “Iš gatvės” paėmus ir įmetus į Seimą, kad ir, atrodytų, padorų žmogų, dar nėra garantijų, kad jo “neužverbuos” stipresnės politinės ir finansinės jėgos. Čia ta pats ir su partijų sąrašais, kurie dažnai yra “katė maiše”, net jei ten pasitaiko ir vienas kitas norintis dirbti sąžiningai. Jam tai nepavyksta vien dėl “drausminės priklausomybės” vienai partinei šutvei.
            Vėlgi- o ką daryti? Tobulos rinkimų sistemos pasaulis dar neišrado. Vienintelė išeitis- sąmoningai aktyvūs, motyvuoti, politiškai išprusę rinkėjai. Tai – kol kas geriausia siekiamybė.

            • asmenybė:

              ką vadinsime asmenybėmis? man asmenybė pirmiausia siejasi su dvasios stiprumu, vidine šviesa, o iš to “gimsta” ir visa “sistema” to, kas yra žmogus. sudėtinga – kas Asmenybė, o kas ne? bet paprastinant, tautos atstovui seime mažų mažiausiai reikia stuburo, sąžinės, atsakomybės, kompetencijų, meilės Lietuvai. ar tokius piliečio bruožus sudėjus kažkaip gauname Asmenybes iš didžiosios raidės, nežinau. man tai tiesiog padorus žmogus. nežinau kaip gauti garantijas, ne visi dori žmonės reiškėsi prieš 25 metus.
              Asmenybės, be abejo, būtinos didesnės svarbos postuose, pirmiausia Prezidento. bet tiek to – čia “karščiausia” tema, kurią baisu ir liesti:)

              • Pamąstymai:

                Nesureikšminkim mano paminėtos “Asmenybės”. Kiekviename mieste ar rajone yra žmonių, kurie turi didelį pasitikėjimą bendruomenėje. Pasitaiko, kad jie netgi išsikelia (ar būna iškelti) kandidatūras į rinkimus. Bet už juos rinkėjai nebalsuoja, o dažniausiai renkasi SISTEMINES , kartais net beveik nežinomas pavardes. ir vėl turim tą patį per tą patį… Štai kur problema. Tokios “mados” išgyvendinimui turime mesti tokias pat stiprias ir aktyvias pajėgas, kaip tai dabar vyksta renkant parašus.

                • vienas balsas:

                  argi? gal balsuoja, bet jų balsas nueina į..Vaigausko filosofijjų apie institucijų pavadinimus skrynelę?:) kitu atveju taip nuskalbėjęs sraigtelis būtų seniai palikęs šiltą kėdę.
                  p.s. tai kam mums ir seimas, jeigu viską vistiek turi pasidaryti aktyvūs piliečiai? nemokamai. renkant parašus manęs vienas vaikinas nuoširdžiai paklausė kiek aš gaunu už lapą..:)

                  • beržas:

                    Vien ant “vaigausko” nurašyt didžiulius procentus balsų skirtumų visiškai kvaila. Neginu vaigausko kontoros, bet pilna primityvų, kurie įsivaizduodami , kad keršija landsbergiui, specialiai balsuoja už visokius upsapsichus, paksius ir pan.
                    Ką reiškia “tai kam mums ir seimas, jeigu viską vistiek turi pasidaryti aktyvūs piliečiai”? Tai kas tą seima turi išrinkti, jei ne aktyvūs pilečiai? kas už mus tai padarys?

                    • aktyvas:

                      be abejo, kad ne vien Vaigauskas (čia jo vardas naudotas simboliškai), bet “ranka ranką plauna” sistema tautai turbūt nebus paviešinta?

                      dėl piliečių atliekamų ne savo darbų turėjau mintyje, kad jie dar neturėtų būti atsakingi už partijų ir nepriklausomų kandidatų programų išaiškinimą – skirtumų ir privalumų išryškinimą. tas turėtų būti daroma viešuose debatuose, o ne reklaminiuose “klipuose”.

            • Nepolitikas:

              Gerbiamieji, „pajudinkit savo smegenis“ – tokia sistema buvo. O jeigu kas pamiršo, ar nežino – siūlau pažiūrėti Lietuvos kino kroniką(1947-1955 m.). Ir paskaityti LTSR Konstituciją. Žinomai kritiškai atmesti sovietmečio propagandą. Sutinku – „asmenybės“ yra eilinis blefas. Pirma kuo reikia – tai galimybė realiai atšaukti bet kokį valdžios atstovą. Naujai perrinkti jį ir t.t. Kandidatus į valdžią, irgi turi išrinkti tik piliečiai ir t.t. O dabar eiti balsuoti reiškia pilti vandenį Vaigausko malūnui.

              • Pamąstymai:

                Be abejo , išrinkto atstovo atšaukimas turėtų būti BŪTINA rinkėjų teisė.

                • svajoklė:

                  iš serijos “pasvajokim ir praeis”… žinau, skamba ciniškai, bet kiek svajonių prisvajota apie teisingą, skaidrią ir sąžiningą valstybės ateitį? – ir iš jų visų pasityčiota. skaudžiausia turėtų būti aktyviausiems sąjūdiečiams, nuoširdžiai dirbusiems naktimis DĖL LIETUVOS. kokios? iliuzinės? nušluotos vienu cinišku amnezinio dieduko rankos mostu? bjauru. tiems, kas dar neatsisakome to suvokti – skaudu ir bjauru. kartais nebesinori svajoti.

                • Kemblys:

                  Jūs čia sukate sau galveles apie kažkokias ,,asmenybes”.
                  ,,Tobulos rinkimų sistemos pasaulis dar neišrado.”
                  Valstybinė visuomenė gyvuoja tik kelis šimtmečius, rinkimai dar mažiau. Gentinė visuomenė apie 10000 metų. Šeimą valdo tas, kurio valiai paklūsta kiti, Gentį valdo šeimų galvų išrinktieji, kurie savo gyvenimu įrodo savo vertę. Reikia peržvelgti socialinių ,,mokslų” būklę, kad jums čia nereikėtų vargti. Tegul mokslininkai ieško išeičių. Jei mokslininkai nedirba, tai už ką gauna atlyginimus?

                  • litas:

                    o seimas už ką gauna atlyginimus?

                    p.s. savo, kaip asmens ir piliečo, teisės mąstyti aš neatsisakau ir be atlyginimo:)

                    • Kemblys:

                      Seimas geriausias pavyzdys, kad taip valdyti neįmanoma. Įstatymai geriausiu atveju atsilieka vienu žingsniu nuo kylančių klausimų. Jau dabar sukurta įstatymų raizgalynė. Mąstyk, bet sukurti tobulą valstybę tolygu, kaip sukurti tobulą vėžinį auglį kūne. Reikia kitokių visuomenės santykių, kur menkystos, nusikaltėliai, nevykėliai, palikę vaikus, neturėtų jokių teisių. Net tarpukario Lietuvoje nusikaltėliai prarasdavo pilietines teises – valstybė jų negindavo. Užmušei tokį. atsakei už viešosios tvarkos pažeidimą. Dabar vyrams surištos rankos, nesuprastų mūsų vyrų ,,atsilikusių” genčių vyrai.

  5. Kažin:

    Kiek prisimenu, buvo aiškinama, kad LPS tarybos pirmininką tapo būtina rinkti ir dėl teisinių dalykų. Mat, po steigiamojo suvažiavimo LPS teko registruoti kaip organizaciją – juridinį asmenį. Taigi tapo būtina pasirašyti įvairių reikalų Sąjūdžio raštus, tarp jų ir finansinius. Pasirašinėti kiekvieną dokumentą 35 LPS tarybos narių parašais tapo neįmanoma, todėl ir teko laužyti Sąjūdžio kolektyvinio vadovavimo principą – išsirinkti vadovą. Kiek prisimenu, atrodo, kad Landsbergį pirmininku pasiūlė Čekuolis.
    Beje, taip biurokratijos “išprievartautą” pirmininko išsirinkimą Sąjūdis išgyveno, kaip vieno iš savo kitoniškumo (demokratiškumo) praradimų, kaip netgi atsiradusį pavojų suokalbiams.

  6. Kažin:

    Gal kas galėtų išvardinti, o ką išrinkus iš tų per 20 metų kandidatavusių, bet neišrinktų asmenų – nebūtų “lipimas ant to paties grėblio”… Manau, kad tokių tarp kandidatavusių nerasme. Taigi “grėblio” šaknys gilesnės, jos rinkimų sistemoje, jos partijų, bet ne partijų, sistemoje ir t.t.
    Tad gal pagal dabartinę rinkimų sistemą “kito grėblio” apskritai nebuvo…
    Taigi mažiausiai čia kaltintini rinkėjai!

    • be grėblio:

      vienas kitas pralenda – asmenybės, patys rinkdamiesi palaikymo paršus, patys save keldami, patys tiesiogiai bendraudami su rinkėjais. vieno įvykio turbūt niekada nepamiršiu..prieš kiek? dabar jau nežinau: gerb. L. Balsys pasirodė prie mano durų rinkdamasis parašus savo paties palaikymui kandidatuoti į seimą berods. aš, dar svaigios “kominės” būsenos, pasakiau jam, kad politika manęs nedomina ir apskritai – turim svečių, neturiu kada plepėti ir užtrenkiau žmogui duris. va taip. dėl to man dabar labai gėda. norėčiau, kad L. Balsys skaitytų šiuos komentarus ir žinotų, kad aš pabudau. kartais darome neapgalvotus sprendimus, bet tuo metu kitaip gal ir negalime pasirinkti. viskam savas laikas.

      • Nepolitikas:

        O pavyzdžiui, Landsbergiui taip TADA pasakytum?… Manau kad pakviestum užeiti… Va tau ir tavo moralė.

        • Pigu:

          Nesupratau prie ko čia ponas Lietuvos pardavėjas Landsbergis? Mano komentarų neskaitote, jeigu manote, kad tas žmogus peržengtų mano namų slenksti. Man jis – antikinė istorija, ta prasme, seniai kažkada egzistavęs..panašiai kaip mamutai:)

          • Nepolitikas:

            Gerai paaiškinsiu, ar tamstos elgesys(TADA) butu toks: „gerb. V. Lansbergis pasirodė prie mano durų rinkdamasis parašus savo paties palaikymui kandidatuoti į seimą berods. aš, dar svaigios “kominės” būsenos, pasakiau jam, kad politika manęs nedomina ir apskritai – turim svečių, neturiu kada plepėti ir užtrenkiau žmogui duris.“?? … Jog, kad „jis yra ponas Lietuvos pardavėjas Landsbergis“, pakeitei nuomonę, po rinkimu į ES parlamentą?

  7. skaitytojas:

    Nuostabus straipsnis savo precižišku tikslumu ir nuostabus komentaras “pamąstymai.

  8. Lina:

    GRYBAUSKAITEI IR LANZBERGIUI, AR PAMIRŠOTE?
    Williams“ atėjimo kaina: Lietuva amerikiečiams už įmonės valdymą sumokėjo 200 mln. litų; 1999 m. Mažeikių naftos perdirbimo įmonė patyrė 89,8 mln. litų nuostolį, 2000 m. – 147,6 mln. litų, 2001 m. – 287,7 mln. litų, 2002 m. – 185,2 mln. litų; Kai įmonę „Williams“ pardavė, „Mažeikių nafta“ jau pirmaisiais metais gavo 275,2 mln. litų pelną.

  9. Kemblys:

    Kokia prasmė aiškintis ,,sąjūdžio M.Gorbačiovo PERSITVARKYMO politikai remti” eigą Lietuvoje, kai viskas lygiagrečiai vyko visose tsrs sąjunginėse ‘respublikose’? Norima pasimaudyti buvusios šlovės spinduliuose? Nereikia sureikšminti buvusių ‘sąjūdiečių’ – savo vaidmenį atliko, ačiū jiems. Sąjūdiečiai neaiškins gi kaip jie PIRMIEJI susirinko steigti kažką be valdžios palaiminimo. Jei su palaiminimu, tai pgaunasi, kad ‘leido’ ir po to ‘nesuvaldė’ visoje tsrs, kurioje buvo perdėtai išpūstos slaptos tarnybos ir milžinišką įtaką turėjo karo pramonė. Dabar pabandytų kas Baltarusijoje ar Šiaurės Korėjoje.
    Padėtis Lietuvoje: buvę ‘sąjūdiečiai’ pasiskirstė į visas partijas ir nesugeba suvaldyti valstybės. Partijos tuščios, be ‘ideologijos’, tik pavadinimai, nesugeba užsitikrinti žmonių palaikymo. Norėdami pasirodyti kažko verti įsileidžia Šustauską, Baukutę su Valinsku – žmonės gali lyginti. Reikia ieškoti kitų sprendinių, lietuvių Tautai labai sunkus metas.

  10. Įdomu. `… kuriems sava žemė yra labai svarbi, galėtų patys jos neparduoti…`. Tie ir neparduos. Bėda ta, kad daugiausia žemės turi prisigrobia buvusieji ir esami valdžios atstovai! Va jiems Lietuvos žemė brangi yra tik todėl, kad galės nevaržomai brangiai parduoti užsieniečiams. Ar mažai Lietuvos jie jau pardavė? Būtent, pavojus yra iš valdančiųjų pusės. Už tai jie taip ir priešinasi

  11. Algimantas L.:

    Buvau Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatu ir tuomet net negalėjau įsivaizduoti, kad praėjus dvidešimt penkiems metams, mano rinktas Sąjūdžio pirmininkas Vytautas Landsbergis taps Lietuvos priešu ir agituos už Tėvynės žemių išpardavimą, geriamojo vandens ir aplinkos užnuodijimą.
    Net baisiausiame sapne nesapnavau, kad Lietuvoje viešpataus pedofilų klanas, o pederastai iš visos Europos marširuos Gedimino prospektu ir Katedros šventoriuje tikintiesiems viešai rodis nuogą užpakalį.

  12. Kaip iš kito pasaulio:

    ta pačia tema – gražiai parašytas straipsnis:
    http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/ostrikuliene_tada_1988_metais_kai_labai_mylejome_lietuva/
    “Po cunamių visada būna atoslūgiai. Atslūgome. Vieni krito skaudžiau, kiti minkščiau, treti vienaip ar kitaip susižaloję. Nes žmogaus asmenybė, per daug įtikėjusi idealais, visada krinta žemyn kiek nors sužalota. Lyg moteris, praradusi meilę. Ir bando kompensuoti praradimą skudurais, daiktais, pinigais ar vienadienėmis intrigėlėmis. Nors tai tik makiažas. Savipagalba. Slepianti, kad mes labai sau pavydime to laiko, kai vieningai sėdėjome ant dvasinio cunamio aukščiausios keteros. Pavydime sau. Tam šviesesniam, geresniam, labiau spinduliuojančiomis akimis. Tam labiau nutysusiu megztiniu ar labiau suglamžytomis kelnėmis. Tam, kuris, iškėlęs trispalvę, važinėjo po Lietuvą palaikiu moskvičiuku. Ar rengė roko maršus. Svarbiausia – mes vis dar esame čia. Ne ant debesėlių. O kol esame čia, tol mumyse yra ir ta dalelė cunamio.”

    tik kad kritome ne mes, ne tauta – Lietuvą parklupdė jos pardavėjai.. kai galimybė atsistoti kaip Nepriklausomai ir savarankiškai valstybei tikrai buvo.

  13. Kam dar neaišku, kaip taip atsitiko, jog atsidūrėme dabartinėje padėtyje, siūlau paskaityti::

    Pranas Valickas. „Antielitas“
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=61&t=10403

    Komunistinio ir šiuolaikinio “elito” giminių klanai
    lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=5&t=10411

    • P.S. Beje, aš taip pat dalyvavau šiame Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime ir – kaip ir absoliuti dauguma ten dalyvavusiųjų – tikrai tada negalvojau, jog nusirisime į tokią moralinę bei ekonominę duobę, o Nepriklausomybę atgavusią Lietuvą valdys oligarchų, pedofilų ir postbolševikų klanai, Lietuvybę visaip niekinantys ir jos klaikiai bijantys…

      • tyla gera byla:

        permečiau akimis jūsų pasiūlytą “antielitą” – atsiprašau, visko negaliu skaityti, gal kada nors, negera fiziškai ir tiek.
        p.s. tik pasitvirtina mintis kodėl Z. Vaišvila sukurtai antielito sistemai toks pavojingas – byla neguli niekieno stalčiuje ir nėra kaip paimti. ką priešpastatyti tiesai ir gyvai sąžinei? šmeižtukus? gąsdinimą? kas dar lieka? tik tai ir matome, daugiau nėra ką. kaip puiku.

      • Kemblys:

        Būk geras, papasakok kas jus ten visus PIRMUOSIUS sukvietė į ,,sąjūdžio M.Gorbačiovo persitvarkymo politikai remti” steigiamąjį suvažiavimą. Gorbačiovas atstovavo tokias jėgas, kurios sugebėjo ,,paleisti” aukščiausią tsrs valdžią (politbiuro ck kpss) – įvykdė perversmą. Persitvarkymo ‘sąjūdžiai’ kūrė(si) visose sąjunginėse ,,respublikose” – turėjote palaikyti. Pats rašei, kad kūrei ,,jaunimo organizacijas sąjunginėse respublikose”.

  14. beržas:

    Pagarba Vaišvilai už puikų straipsnį. Ir daug STIPRYBĖS!
    Nelengva niekam šiandien atvirai reikštis kaip tautos patriotu. Ir ant savo kailio patyriau, kad “patrioto” vaidmens niekam nenori užleisti Landsbergis su savo Co. Pasirinktas ginklas- “Kremliaus korta”. Atrodo, trečio kelio Pasaulyje jiems nėra. Šizofrenija senukui, ne kitaip, bet už patriotizmą atkentėti turim.

  15. SNORIETIS:

    Tebūnie Raudonoji Dalia prakeikta dieną ir tebūna prakeikta
    naktį;tebūna prakeikta , kai gulasi, ir tebūna prakeikta, kai keliasi.
    Tebūna prakeikta, kai išeina, tebūna prakeikta, kai įeina. Viešpats
    jos nepasigailės, tekrinta ant jos Viešpaties pavydas ir tenutrina
    Viešpats jos vardą nuo dangaus. Dėl jos blogio teatskiria ją Viešpats
    nuo visų paprastų žmonių pagal visus sandoros prakeiksmus, surašytus
    Įstatymo knygoje.

  16. Skorpionas:

    2002.08 ,
    Milžiniškas pelnas
    Užvakar finansų ministrė Dalia Grybauskaitė pripažino, jog “Williams” iš Lietuvos iščiulpė viską, ką galėjo, o Lietuvai paliko beveik du milijardus litų skolų.
    Vyriausybė jau prarado 160 mln. litų, mat sutartyje buvo numatyta 140 mln. litų nurašyti nuo suteikto kredito “Mažeikių naftai” dėl nuo įmonės nepriklausančių priežasčių, 20 mln. palūkanų taip pat nesumokėta.
    “Williams” kaip strateginė investuotoja į “Mažeikių naftos” bendrovę atėjo 1999 m. spalio pabaigoje, kai iš už 75 mln. JAV dolerių iš valstybės įsigijo 33 proc. “Mažeikių naftos” akcijų paketą ir perėmė šios įmonės valdymą. Be to, “Williams” “Mažeikių naftai” suteikė 75 mln. JAV dolerių paskolą.
    Tačiau dabar šie pinigai “Williams” sugrįžo su kaupu. “Jukos” “Williams” turėtą 26,85 proc. “Mažeikių naftos” akcijų paketą perka jau už 85 mln. JAV dolerių, o “Williams” paskolą, iš kurios amerikiečiai taip pat bandė begėdiškai, tačiau nesėkmingai uždirbti, taip pat greičiausiai perims “Jukos”.
    Be to, Lietuva “Williams” kasmet mokėjo apie 50 mln. litų valdymo mokestį, kurio didžioji dalis nusėdo amerikiečių asmeninėse kišenėse. Tačiau, pasak analitikų, tai nebuvo pagrindinis “Williams” pasipelnymo šaltinis iš “Mažeikių naftos”.
    Centristo K.Glavecko atsargiausiais vertinimais, “Williams” akcijų paketo pardavimas “Jukos” už 85 mln. JAV dolerių, kasmet gaunamos apie 50 mln. litų pajamos valdymo išlaidoms iš Lietuvos valstybės biudžeto bei didžiulės šešėlinės pajamos iš prekybos naftos produktais per “savus” tarpininkus leidžia “Williams” pasitraukti iš Lietuvos gavus šimtų milijonų litų pelną.
    K.Glavecko nuomone, “Williams” 80-100 mln. JAV dolerių uždirbo parduodama šviesiuosius naftos produktus žaliavos kainomis per tarpininkus ir ofšorines kompanijas.
    Tuo tarpu Lietuva, pasak K.Glavecko, lieka su apie 715 mln. litų nuostoliais ir 1,6 mlrd. litų valstybės skola.

  17. *******************:

    TIKROVE (2013-11-04 18:05:51) SNORO NETEISĖTO UZGROBIMO IR SUNAIKINIMO ATVEJU VISU AFERISTU IR SUKČIŲ “STOGAS” YRA GRYBAUSKAITE ! JI ASMENISKAI DAVE KOMANDA KUBILIUI ,VASILIAUSKUI, SIMONYTEI VYKDYTI “OPERACIJA” PRIES SNORA, JI DAVE KOMANDA GEN.PROKURORUI VALIUI SUFABRIKUOTI BYLA SNORO AKCININKAMS, JI “REGULIUOJA” TEISMUS, KAD PRIIMTI SNORO UZGROBEJAMS PALANKIUS SPRENDIMUS, JI ASMENISKAI DAGSTO VAGIS IR SUKČIUS :VASILLIAUSKA, MAZINTIENE, FRIKLI, COPERI, KURIE TOLIAU MILIJONAIS VAGIA SNORO KREDITORIU PINIGUS, PARDAVINEJA PUSVELCIUI BANKO TURTĄ !!!

  18. @@@@@:

    Salomėja, 2013-11-02 19:32
    Neišduok savo amžinos tėvynės, mūsų tėvų, brolių, seserų –
    Lietuvos.
    Apie savo valstybės išdavikus -Grybauskaitę, Kubilių, Šimonytę,
    Vasiliauską apaštalas Paulius laiške Efeziečiams sakė:
    Jų galas – pražūtis.
    Jų Dievas – pilvas.
    Jų šlovė -jų gėdoje.
    Jie temąsto apie žemiškus dalykus.

  19. NAGLIS:

    SNORO UZGROBIMO IR SUBANKROTINIMO ATVEJU VISU ŽULIKU “STOGAS” IR YRA
    GRYBAUSKAITE ! JI ASMENISKAI DAVE KOMANDA KUBILIUI, VASILIAUSKUI, SIMONYTEI
    VYKDYTI “OPERACIJA”PRIES BANKA SNORAS, DAVE KOMANDA “KISENINIAMS ”
    PROKURORAMS VALIUI IR RAULUSAICIUI SUFABRIKUOTI BYLA SNORO AKCININKAMS, JI
    DUODA NURODYMUS TEISMAMS, KAIP PRIIMTI SPRENDIMUS ŠIUO KLAUSIMU, JI
    ASMENISKAI DANGSTO AFERISTUS IR SUKČIUS VASILIAUSKA, MAZINTINE, FRIKLI,
    COPERI !

  20. SIGITA:

    Pagarba p.Z.Vaisvilai!Jo tevukas buvo nuostabus gydytojas,manau ,kad ten aukstybese jis sunumi didziuojasi!Aciu,uz drasu zodi,kuris tautai reikalingas,kaip tyras vanduo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: