V. Bartkus. Žemės referendumas laimi?! (64)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos politikos istorijoje dar nebuvo, kad praėjus pusei parašų rinkimo referendumui laiko jo organizatoriai jau turėtų apie 200 tūkst. piliečių pavardžių. Taigi, referendumo surengimas turi šansą, jei bus per anksti neapsidžiaugta ir neatleistos vadžios – Panevėžyje, Radviliškyje, Mažeikiuose dėl Lietuvos žemės nepardavimo stengiamasi išsijuosus. Man piliečių įdirbis ir jų palaikymas yra gražus, nes gajus gimtosios žemės išsaugojimo jausmas tautoje tebėra tvirtas, nors galvos skausmų ir įvairiausių nuomonių dėl  šių visų tiesioginės demokratijos apraiškų – nors vežimu vežk. Tai gerai matėsi Sąjūdžio taryboje, kurioje vienuolika „landsbergiečių“ balsų prieš septynetą „kupčinskiečių“, visgi, nugalėjo manymas, kad referendumas be žalos nieko daugiau neatneš, nes jis gal buvo užraugtas ant kremliaus dūmo. Pekla težino, tarnybos tyli, o Rasa Juknevičienė paskui Kęstutį Masiulį iš Seimo tribūnos rėžė, kad Vokietijoje iš vis referendumo teisės nebeliko, po to, kai būtent jo dėka Adolfas Hitleris tapo Vokietijos diktatoriumi. Dar ir paaiškino, kad referendumui reikalingų parašų slenksčio sumažinimas iki 100 tūkst. leis Maskvai Lietuvoje kelti visokią naują sumaištį. Grėsmių problema suformuluota, tad reikia ją ir kuo bešališkiausiai nuodugniau pagvildenti.

Kad Mindaugas Murza ar Algirdas Paleckis kažkurio referendumo dėka įsiropštų į valdžią – ir baisiausiame sapne nebus, nes pastarojo kairuolio frontininko mūsų plačios kaip motina Rusija demokratijos sąlygomis rinkimuose gauti 16 tūkst. balsų prieš 13 tūkst. tautininkų terodo ne tiek pastarųjų silpnumą, kiek tą dalyką, kad didžioji patriotiškai nusiteikusių piliečių tebėra po Tėvynės Sąjungos vėliava, o tautininkijos jaunuomenei šauniai besidarbuojančiai dėl šio referendumo dar augti ir augti. O „landsbergiečiai“ tikriausiai laikosi tos nuostatos, kad ir Lietuvos žemėje, o ne tik milijardinėmis investicijomis pramonėje įsitvirtinę vakariečiai – ispanai, olandai bei kiti galutinai užtikrins istorijos rato nesukimą atgalios. Visgi, politikos strategija moko, kad joje yra itin svarbu suskaičiuoti visus galimus ėjimus bei jų naudą ir tik tada reikšti nuomonę. Taigi, pasvarstykime kaip ta sumaištis galėtų atrodyti? Referendumas dėl grįžimo į sovietijos erdvę, dėl išėjimo iš NATO ir ES? – Nejuokinkite žmonių, pasakysiu atvirai. O kad tokio pobūdžio referendumo inicijavimą skelbti leidžia ir dabartinis 300 tūkst. reikalavimas, tai rodo ir mūsų demokratijos patikimumą. Na, paskelbs pionieriški trimitai pasauliui, kad Litva sugrįžta, na, tesurinks daugiausiai 16 tūkst. parašų ir kas iš to išplauks? Ogi, kad lietuviai nebalsavimu tokioje erzelynėje dar kartą patvirtino savo nuostatą būti  NATO ir ES.  Ar gali taip keliama sumaištis pasitarnauti tiesioginei karinei agresijai? Betgi, kad žirinovskininkams vambrtelėjus, jog USA atakavus Sirijoje, kur Rusijos svarbi karo bazė, ji turi atsiimti Pabaltijį, pats NATO generalinis sekretorius, skirtingai nuo mūsų pačių prokurorų ir teismų bei seimų, mandagiai paprašė patį kremlių pričiupti karo prieš varganą, bet taikingą Pabaltijį kurstytojus.

Pagaliau, koks skirtumas tokiu neįtikėtinu ekstremaliu kariniu atveju – trys ar vienas šimtas tūkstančių. O štai kitais taikingos demokratijos  atvejais skirtumas yra didžiulis. Visų pirma amžiniesiems „sąrašiniams“ seimūnams padai jau smilksta, nes daugelis tautiečių yra šventai įsitikinę, kad būtent jie, ir tik jie, įstūmė  Lietuvą į didžiulių bedarbystės, nusikalstamumo, milžiniškų skolų užsienio bankams ir, galiausiai, aukščiausios emigracijos visame pasaulyje dabarties padėtį. Yra tame irgi tiesos pusė, nes visi margaspalviai Seimai nenukreipė Lietuvos ūkio raidos valstybei reikalinga kryptimi, tačiau, ar nebūsime susidūrę su mirusio drakono – tegyvuoja naujas, efektu? Įstatympataisdavystė tarp šimtų tūkstančių prikurtų teisės dokumentų yra sunkus ir atsakingas darbas, prie kurio galvų nuo ankstyvo ryto iki vėlumos pirmiausiai neatkelia Seimo teisės deprtamentas, tačiau realusis gyvenimas daug kur yra nuėjęs savais šunkeliais, kadangi netgi esminiai įstatyminiai pokyčiai nėra ėję socialinės ekonominės ekspertizės mokslo įstaigose. Ką jau bekalbėti apie svarbiausią dalyką – pagrindinių finansinių srautų kontrolę, kuriai irgi reikia nemenko išsilavinimo bei patirties, o pirmiausiai ir pareikalavimo, vieną kartą, iš Finansų ministerijos, kad ši pradėtų teikti ekonominius įverčius apie gautų iš ES milijardinių lėšų panaudos efektą – naudą ar nuostolius. Galima netgi referendumu bandyti pakeisti bet kurį valstybės pareigūną, tačiau neužmirškime, kad greta bolševikinio mąstymo, kad kadrai sprendžia viską yra ir objektyvioji, bandomų suvaldyti procesų sudėtingumo pusė. Ji itin aiški ekonomikoje – Ūkio, Žemės ūkio ministerijų sferoje bei teisės sistemoje. Vienu žodžiu, galime rinkti apylinkėse visus Seimo narius, tačiau abejotina ar po šio grandiozinio pokyčio iš esmės dalykai pasisuks į gera – sąžiningumo valstybės reikaluose neužtenka. Būtinos ir žinios bei profesionali padėjėjų ekspertų komanda netgi europarlamentarams. Teisus bus kraštiečių judėjimo įkvėpėjas prof. S.Marčiukaitis, sakydamas, jei visuomenėje nėra apie 7-8 proc. mokslo galvų pasišventusių ir valstybei, tai nieko gero negalima tikėtis.

Taigi, pirmoji išvada būtų tokia – demokratijos plėtojimo klausimas referendume suteiks dar daugiau galimybių pilietinėms iniaciatyvoms, tačiau jų nauda valstybei pakeitus vien rinkiminius mechanizmus bus ir pakankamai ribota. Gerai žinoma, kad Lietuvos vietos savivaldos plotai vidurkiu yra patys didžiausi ES, kad šios pareigūnai nerimsta, jog pas mus savivaldoje nėra dvejų pakopų deputatų  – greta miesto turėtų būti ir vietos bendruomenių, gi aukštieji politikai teigia, kad toks demokratijos išplėtojimas būtų ir pakankamai brangus. Visgi, prisiminus amerikietišką patirtį, kur rinkėjų pasitikėjimo egzaminas yra būtinas ir vietos nuovados, ir teismo, ir, netgi, mokyklos vadovams, mūsų esminiu būtinu pirmaeiliu demokratijos proveržiu laikytinas vietos iniaciatyvų sustiprinimas. Šioms gi vėl yra itin svarbu finansinės ekonominės žinios, nes greta miesto biudžeto sudarymo rastųsi ir seniūnijos bei seniūnaitijos – bendruomenės teisingo ir efektingo bendrų pinigų paskirstymo problematika. Kad būtent šiuo keliu reikia eiti rodytų ir nevykęs Vilniaus savivaldybės eksperimentas, kuriuo nuriedėta priešinga kryptimi –  pabandyta centralizuoti maksimaliai susiaurintų funkcijų seniūnijų valdymą.

Taigi, susumavus visas įsivaizduojamas grėsmes su referendumo iniaciatyvos parašų ribos sumažinimo iki 100 tūkstančių privalumais, ryškia persvara nugali pastarasis – pozityvių pilietinių projektų raiškos siekis, o prieštaraujantiems konservatoriams, pirmiausiai, derėtų rengtis šimto tūkstančių parašų surinkimui – referendumui dėl bendros Pabaltijo AE statybos už ES skiriamus pinigus. Kodėl eurokomisaro Giunterio Otingerio nepaklausta, kaip jis žiūrėtų į 10 mlrd.Lt iš 44 mlrd.Lt ES skirtų Lietuvai ateinantiems septyniems metams   numatymą mūsų naujai atominei jėgainei, nes tautiečiai tik ką teisingai nusprendė, kad savomis lėšomis mūsų biudžetas AE brangaus projekto „nepatrauks“?  Juk ES komisarams ir centriniam bankui  duoti 10 mlrd.eu Kipro bankams gelbėti iš balos buvo vienas juokas, o štai mūsų valstybei iš ekonominių blokadų ir negandų balos ištraukti – net nesusimąstoma.

Matydami Lietuvos situacijos grėsmingumą nelaukia sudėję rankų ir visuomenininkai. Internete brazda norėdami iškovoti daugiau teisių nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms apie Antalieptės bendruomenės vadovą Joną Gediminą Punį besitelkiantis būrys, kuris rūpinasi ir parašų referendumui surinkimu, o neapsikentusi „Lietuvai pagražinti draugija“ keturiose savivaldybėse – Pasvalio, Rokiškio, Anykščių ir Telšių pradėjo iš Šveicarijos parsivežtą jaunimo, netgi paauglių darbinimo projektą eksperimentą, kuriam pasiteisinus, plėtos jį visur.

Valstybės reikalų svarstymuose eilinį kartą vėl įsisuko ne ekonominių dalykų sutvarkymas, bedarbystės įveikimas, kuriems reikia ir intelekto bei sveikos ūkiškos nuovokos, o personalijų įtikimas. Finansus išmanančiai L.Graužinienei tapus Seimo pirmininke tuoj pat užsimota kapoti  galvas – ministrų kėdes. Betgi, paklauskime ar Lietuvai pirmininkaujant ES į naudą tokia politinė destabilizacija, kai iš Seimo pirmininko pareigų atstatydinamas nuosaikus V. Gedvilas, o paskui jį „pakimba“ ir į Briuselio kabinetus įsiskraidę, ten aklimatizavęsi  ministrai darbiečiai? Negi negalima palaukti sausio 1d.? Akivaizdus  kerštas „kniaziaus“ komanda, jam nepalankų teismo sprendimą atsukti prieš mus pačius. Kuo gi blogas Švietimo ministro Dainiaus Pavalkio projektas visus vaikus pradedant antrokais apmokyti plaukimo, Kultūros ministro Šarūno Biručio internetinė komunikacija, Socialinių reikalų ir darbo ministrės Algimantos Pabendinskienės tarpžinybinis projektas užimtumui didinti ar Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos planai atgaivinti gyvulininkystę? Velniai nematė, sakyčiau, tų visų politinių intrigų, tai ir vidinis darbiečių reikalas, jei atsirado geresnių ministerijų sferų suvaldymo planų, kuriuos norėtume išvysti, tačiau vasaros istorija su PVM nesumažinimu iki lenkiško lygio, tai didžiausias peilis mūsų ekonomikai, kurią mūsų žiniasklaida tenušvietė kaip „špilką“, nes mokestinę politiką, skirtingai nuo intrigų išmano vienetai.   „– Viktorai, nešposyk, apsigalvok“, vėl griebsiu jį už skverno tarpduryje, kad šis iš piktumo po A.Kubiliaus įžeidimo – apkaltintas „Krekenavos mėsos“ intereso gynimu neprotingu balsavimu atidavė tolesniam vargui mūsų mėsos, daržovių, sodų, vaistažolių auginimo ekonominę grandinę lenkiškam nukonkuravimui. Tai didelis minusas neatvėsinusiai savo vadovo visai Darbo partijai, pasidavusiai A.Kubiliaus politinio flango ekonominiam, beje, antiliberaliam iracionalumui, kuris generuoja ne mūsų, o lenkų ekonomiką ir toliau neša valstybei milžiniškus nuostolius, toliau plėtoja kaimo nykrą. Žinoma, kad sumažinus PVM nuo 21 proc. iki penketo daliai produktų, tuoj pat trumpajame ekonominiame periode rastųsi šimtamilijoninis biudžeto nepririnkimas, tačiau vidutiniame ir ilgajame p. S.Jakeliūnai tai netrukus atsipirktų dešimteriopai dar ir todėl, kad dalis verslo galėtų išeiti „iš šešėlio“, nekalbant apie konkurencingumo Lenkijai išaugimą, vidaus vartojimo skatinimą ir naujas darbo vietas.  Seimo sprendimo dėl  PVM mėsai, daržovėms, vaisiams ir vaistažolėms absurdiškumą  europinės mokesčių politikos atžvilgiu geriausiai atspindi ES veikimo sutarties 113 straipsnis dėl konkurencijos neiškraipymo. Atsipeikėkite, ir prieš balsuodami paskaitykite mokesčių teisės dokumentus.

Žvelgiant globaliau, didiesiems strategams vertėtų suvokti, kad iš dešimtmečius tebetrunkančios vakarų ir Rusijos priešpriešos, tarp kurios įsispraudusi ir Lietuva, telaimi trečia pusė – sparčiai besivystanti JAV obligacijų ir dolerių pritvinkusi Kinija, kuri rugsėjo pabaigoje Ukrainoje pradėjo derybas dėl 50 metų trukmės Armėnijos dydžio dirbamos žemės ploto nuomos, prieš tai sočiai įsigijusi jos Sudane.  Vienintelė produktyvi pozicija Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos santykiuose tegali būti vystoma abipusės ekonominės naudos pagrindu, Lietuvai tiekiant rinkai aukščiausios kokybės maisto produktus, o Rusijai  atsisakius energetinių resursų monopolinių kainų, tam kad normaliai vystytųsi pasienio regionai, tačiau šie procesai yra kreipiami priešinga kryptimi, gal ir be Kitajgorodo – yra toks Maskvos rajonas, įtakos. Vardan tokio tikslo visoms pusėms reikia žymiai atsargiau ir atsakingiau reikštis politinėje retorikoje bei pagalvoti apie II pasaulinio karo nuostolių kompensavimą Lietuvai, nes ekonomistė A.Maldeikienė tik ką pareiškė, jog finansinis projektas, kurio vardas Lietuvos valstybė be ES skiriamų lėšų yra absoliučiai nemokus. Kurgi nebus, jei gausios, vos ne milijoninės emigrantų į ES ir kitur armijos išmokslinimas kainavo brangiau nei gautos lėšos.

Kitas referendumo klausimas yra dėl žemių gelmių priklausomumo Lietuvai. Dėl jo gražiai susikibo smarki parašų rinkėja ir galvotas šachmatininkas, naujas Sąjūdžio vadovas Andrius Tučkus.  Pirmoji aiškina, kad mes ne kokie afrikiečiai kad už 2-9 proc. kaip bananiniai afrikiečiai atiduotume savo gelmes užsienio kompanijoms, o antrasis pasidalino praturtėjusio Azerbaidžano patirtimi, kur  dar prieš keletą dešimtmečių į naftos versloves buvo įsileistas „Chevron“ bei „Shell“ už 10 procentų, suderėjus, kad jie didės iki dabartinių visų 80 nuošimčių. Lygiai taip pat turėtume surašyti sutartis ir mes, o žemaičiams dėl to patyrusiems nuostolių,  gražiai atlyginant, nupirkus sodybas geresnėse vietose. Kol tokios politikos nėra, vieni   gina valstybės ir visų tautiečių interesą parašais, o antri galvoja apie reikiamus įstatymus, „Chevron“ žvalgant mūsų naftos telkinius, bet ne skalūnų dujas. Taigi, pasirašant dėl šio klausimo reikia turėti galvoje, kad tai yra ir stimulas politikams surasti visoms pusėms tinkamą ir naudingą sprendimą.

Pats svarbiausias referendumui teikiamas klausimas yra dėl Lietuvos žemės pardavimo užsienio iš ES piliečiams, turintis įsigalioti nuo 2014 gegužės 1d. Vyt.Landsbergis mano, kad tam prieštaraudami uždarysime savo žemės rinką ES, ir tai bus panašu į išėjimą iš ES. Buvęs konservatorių frakcijos narys ekonomistas Vaidotas Bacevičius sutiktas prospekte man pakomentavo šią problematiką. Va, už kampo prie vyriausybės yra trys advokatų kontoros, kurios  bet kurį verslo reikalą momentaliai sutvarkys. Bet kuris Lietuvos pilietis apsitaręs su užsienio turčium, turintis tūkstantį litų, jau seniai sau laisvai registruoja akcinę bendrovę, ir priperka jam Lietuvos žemės kiek tik nori – gal jau visas 1 mln. ha arba šeštadalis Lietuvos  bus, o nuo gegužės 1d. tai bus galima legalizuoti.  Tie nevaldomi procesai, pasak pašnekovo, jau toli, gal pernelyg toli bus nuėję, nes saugikliai nebuvo laiku „susukti“. Žymiai baisesnė padėtis miškų sektoriuje, kuris yra itin pelningas užsieniui, tad mūsų žemės ir miškų rinka jau senokai yra atverta kompanijoms su visokiausiais statytiniais, o dabar beliko tai leisti ar neleisti  privatiems pavieniams užsienio asmenims, kuriuos gal net labiau domins gražiausios Lietuvos vietos ir poilsis jose per ne pernelyg karštas mūsų nuosaikaus, tinkamo žmogui klimato vasaras. Abu pavymui K.Milkeraičiui nutarėme, kad valstybėje niekas reikiamai neseka ir  neprognozuoja šių procesų dar ir dėl pačių užsidėto apynasrio asmeninių duomenų saugumo pretekstu lyg mūsų valstybės vyrai būtų kokie gangsteriški banditai, besiruošiantys savaitgaliais nureketuoti žemvaldžius ar smulkesnius ūkininkus, todėl net jiems nevalia žinoti kas vyksta valstybėje. Absurdas, argi ne, o smalsesniems galiu pasiūlyti pasirausti kalbų Seime archyve, kai ir šis įstatymiūkštis buvo prastumtas kosmopolitinio liberalaus rinkos fundamentalizmo naudai. Nenustebčiau, jei tie patys konservatoriai  jam būtų pritarę. Dėl šios priežasties šių metų spalio 4d. Sąjūdžio pareiškimas dėl pirmaeilio žemės ūkio naudmenų inventorizavimo būtinumo po kuriuo pasirašė ir Vytautas Landsbergis, ir Andrius Tučkus turėjo ne kukliai plevėsuoti sienlaikraštyje netoli Arkikatedros, o būti prikaltas didžiule vinimi ant Statistikos valdybos bei Žemės ūkio ministerijos durų bei pritvirtintas Vyties rankose ant Seimo ir prezidentūros vartų, nes vyriausybėje jau ir taip ne juokais sunerimus prognozuojama, kad ir mūsų kukliam žemės ūkio bendrovių sambūriui gaminančiam liūto dalį Lietuvos maisto produkcijos  kitą vasarą ateis galas, kadangi jų greta savų maksimalių 5000 ha,  nuomojama iš aplinkinių savininkų žemė bus parduota užsieniečiams.  Kad žemės parduoti užsieniui negalima į „Propatria“ svetainę parašė ir filosofas Vytautas Rubavičius, tam nepritaria ir šviesuolis Darius Kuolys bei buvęs Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, kuris visada mąsto skaičiais ir ekonominėmis kategorijomis bei galvoja kaip gelbėti 150 tūkst. sunkiai besiverčiančių Lietuvos ūkių.  Taigi, kaip matome problema yra pakankamai sudėtinga, daugiaplanė juridinėmis ir ekonominėmis skirtingų valstybių bei jų blokų interesų sankirtomis ir visaip, bet kuriuo atveju pakankamai grėsminga Lietuvai.

Mąstykime paprastai – užsieniečių pas mus šeimininkauti įsileisti negalime vien jau dėl to, kad jie, pasak žurnalo „Veidas“, vidutiniškai naudoja 4.5 karto daugiau herbicidų, pesticidų, fungicidų ir visokių mineralinių trąšų nei Lietuvoje. Milijardinės apyvartos šešių pavadinimų neonikotinoidų, pradėtų naudoti praėjusio šimtmečio 80-ais metais, didžiųjų dar didesnio pelno besivaikančių kompanijų skandalas, išaiškėjus ir kilus visuomenės organizacijų balsui, kad būtent chemizatoriai yra kalti dėl didžiulių bičių, paukščių ir kitos gyvos gamtos populiacijų sunykimo Kanadoje, Europos valstybėse bei kitur pagaliau pasibaigė 2014 m. gegužės 24 d. Europos Komisijos kategorišku šių nuodų uždraudimu. Kas beatsakys, kodėl tebėra grėsmingai perpildytos daugelio valstybių onkologinės klinikos su vis niūresnėmis milijoninių didėjimų prognozėmis?  Amerikiečių mokslininkai pagaliau aptiko ir išmoko pelėse blokuoti tą baltymą, kuriuo kaip ežys pasišiaušia piktybinė ląstelė, apsigindama nuo imuninės sistemos, o  kitų metų bandymai su žmonėmis turėtų pasibaigti nauja Nobelio premija medicinos srityje, tačiau ši gera naujiena neatsveria visų grėsmių – kam rizikuoti susirgti, jei galima ligos ir išvengti.

Taigi, dėdami parašą referendumui mes saugome ne tik mūsų dirvą, kurioje dar tebeženkli sovietinės chemizacijos veikla penkiuose tūkstančiuose vietų, bet ir Lietuvos vandenis bei gamtą ir jos žmones. Sparčiai pelkėjantys net Dzūkijos ežeriukai,  tik ryškokas tarp  daugelio sunkiai pastebimų tebevykstančių procesų simptomų. Ne vienas  praeivis nesuvokia šių paprastų dalykų ir  sako – neturiu aš tos žemės, man ji visai nesvarbu. Kiti priešingai – nors jos irgi neturi, bet pasirašo iš piktumo, kad spekuliantai prichvatizatoriai susipirkę pusvelčiui neturėtų progos pasipelnyti markėmis, kronomis, zlotais, ir rubliais. Juokiasi apie tai pasakodamas Miško brolių atstovas Albinas Kentra, kuris sako, kad dabar yra lemiamas momentas Lietuvos atsigavimui – išsipardavę jau niekada neatsitiesime. Pagaliau, jei dar Tacitas rašė, kad aisčiai dirba žemė geriau nei inertiški, sunkiai išsijudinantys germanai, tai kodėl turėtume besąlygiškai atiduoti pirmumą jų palikuonims?

Taigi, jei didysis Lietuvos referendumas dėl žemės nepardavimo pavyks, tai kokios gi galimos politinės juridinės pasekmės?  Pilnai sutinku su V.Landsbergiu, kad kremliaus propaganda visa tai gali išnaudoti savo naudai. Kad ji jau gruodžio pradžioje tikriausiai sutrimituos naujiems išpuoliams yra beveik neabejotina, nes jiems, turbūt, atrodo, kad Lietuvai pirmininkaujant ES toks piliečių sprendimas būtų neabejotina ir kremliaus pergalė, nes ji rodytų didžiosios Rusijos kaimynės – ES eižėjimą būtent ten, iš kur pirmininkaujama jos tarybai. Čia būtina, visų pirma, paklausti – ar susilpnėjo ES po Vengrijos parlamento 2013 12 17 sprendimo neparduoti žemės užsieniečiams, konstitucijoje įtvirtinus, kad Vengrijos žemė yra nedaloma, taigi neišpardavinėjama. ES yra ir pakanti ir pakankamai tolerantiška, nes demokratinė, ir gerbia žmonių bei jų atstovų nuomonę. Mes gi turime dar pusantro mėnesio iki tikriausiai sėkmingo parašų surinkimo datos, jei sukrusime, todėl verta pasukti galvas ir pabandyti rasti sutarimo gaires aukštuose ES politikos sluoksniuose. Žinoma, kad kai kuriuos eurokomisarus, europarlamentarus ir kitų valstybių vadovus gali paveikti aiškinimas,  jog lietuviai su latviais yra paskutinieji kadaise buvusio galingo baltų etnoso palikuonys, kad šio etnoso žemių nuo Volgos iki Berlyno, o ir gyventojų, kaip ir žemių telikę bent dešimteriopai  mažiau nei galėjo būti. Taip atsitiko, kadangi puldinėjami germanų genčių, gotų, slavų, kryžiuočių ordinų ir švedų, turėjome dar ir ginti Europą nuo hunų, avarų, mongolų – totorių ekspansijų ir atlaikyti dvejų šimtų ir dar penkiasdešimties metų okupacijas bei Napoleono armijos ir hitlerininkų žygiavimus ten ir atgal. Kad mūsų žemė sulaistyta ir sukilėlių, ir partizanavusių Miško brolių krauju, kad išlikome ir atsitiesėme vos ne stebuklo dėka, todėl daugelis ją savo širdyse labai brangina ir nesupras tos ES politikos, kurioje vyrauja, visgi, didele dalimi rinkos fundamentalizmas, taigi, kad turgaus, kuriame būna ir visokių negerų dalykų, teisė. Pastebėkime, kad aukštojoje politikoje, deja, dažniausiai lemia ne pasigraudenimai, o vien interesai paremti nauda bei visokeriopos jėgos ir juridiniais argumentais, todėl būtina itin kruopščiai peržvelgti esamus tarptautinius susitarimus, nes nesutarus su ES vadovybe mūsų lauks ir sunkios derybos su kitomis valdžiomis arba europinių teismų salės ir jų sankcijos.

Europolitikoje akivaizdžiai galime išskirti ne vieną politinį požiūrį pradedant euroskeptikais ir baigiant Briuselio liokajais. Mūsų Petras Auštrevičius ir Vytenis Andriukaitis yra eurofederalistai šventai tikintys himnu pagal Beethoveno simfoniją ir kitomis ES deklaruojamomis ar teikiamomis vertybėmis, gi Rolando Pakso flangas drąsiai save laiko ES beviltiškumo skelbėjais. Šių eilučių autorius yra europtimistas tikintis ES sėkmingos reformos pritaikomos ir Lietuvos naudai, galimumais, gerai suvokdamas, kad šis projektas „ES“ su trylikos trilijonų skolų krize yra nuėjęs ar nuvarytas visai ne ten kur galėjo ir tebėra pakankami grėsmingas Lietuvos savitumui bei vientisumui, vaizdžiai kalbant, Lietuvai pasprukusiai nuo rusiškos meškos gniaužtų į Briuselio krokodilų nasrus. Kasmetės 2.5 mlrd.Lt palūkanos Lietuvos mokamos užsienio bankams, tai ir jų ir mūsų aplaidžios ekonominės politikos pasekmė, neleidžianti išmokėti visiems ir dvigubai didesnių pensijų bei algų.

Kas, jei ne mūsų kultūra ir ekonomika bei žemė su savo piliečių didžiąja emigracija gali tapti pirmąja naujojo tautų katilo auka? Juridinių argumentų derantis su Briuseliu pamatas yra akivaizdus – tai Europos sąjungos sutarties nevykdymas ta prasme, kad liberalieji šios sutarties įstatymai įteisinę ir užtikrinantys laisvą darbo jėgos bei kapitalo ir prekių judėjimą iš esmės prieštarauja straipsniams rašytiems krikščioniška tautų sanglaudos, netgi socdemine ekonominio išsivystymo išlyginimo dvasia. Išmokos žemdirbiams nebuvo išlygintos, mes aprūpiname Europą neblogai, bet pakankamai brangiai mūsuose išmokslinta darbo jėga, o tai reiškia, kad  nėra vykdomi ES sutarties straipsniai susiję su tvarios raidos, ekonominio tvarumo reikalavimais ir šiuo pagrindu, būtina peržiūrėti Europos žemės rinkos politiką bei susitarimus, kadangi jie buvo surašyti atsižvelgiant į būtiną galiojusios sutarties išsipildymą, kuriai pilnai  ir dėl gerai žinomų krizinių priežasčių dar nepavyko iš dokumento virsti pilnai apčiuopiama realybe.  Reikia politikams skubėti tartis, derėtis, ir visada pirma nei ten pasklinda A.Paleckio propaganda, į Briuselį nuvežti sausio 13-os taikių žmonių žudymo įrankį „vzryvpaketą“ kaip įrodymą.

Kas gi bus toliau? Sėkmingas parašų surinkimas dėl žemės nepardavimo bus didžiulis iššūkis mūsų Seimui bei veikimo pagrindas valstybės vadovams – demokratinės žmonių valios reiškėjams. Prezidentė Dalia Grybauskaitė turės pradinį įgaliojimą tartis su ES komisijos vadovu J.M.Barroso, o premjeras A.Butkevičius galės paaiškinti Lietuvos argumentus gerai pažįstamam Europarlamento vadovui, irgi socialdemokratui M.Šulcui. Ir ne A.Kubiliaus iškalba, o būtent V.Landsbergio išmintis bei patirtis ir autoritetai gali padėti sureguliuoti šį kad ir kebloką, bet epochinės svarbos Lietuvai – žemės klausimą.

Juridinei gi argumentacijai gražiai surašytų ES sutarčių straipsnių  prieštaravimų vienų kitiems į kuriuos ir verta atremti mūsų poziciją – nors vežimu vežk.  Juk ES valstybių sutartyje pasakyta, kad ES „siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“, o Lietuvoje su jos baisia emigracija ir bent 70 tūkst. piliečių socialine degradacija apie jokį tvarų ūkio vystymąsi nežmoniškai augant kainoms, pralaimint konkurencingumą dėl PVM didumo lenkams, ir kalbos neturėtų būti arba kitaip tariant greta liberalių kapitalo ir prekių judėjimo nesuvaržymų reikalavimų yra deklaruoti neišpildyti ES tvarumo reikalavimai, o tai sukuria precedentą didžiuliams debatams su ES vadovais, o jei prireiktų, tai ir Europos teisme. Juo labiau, kad  48 straipsnis teigia – 1. Sutartys gali būti iš dalies keičiamos laikantis įprastos peržiūros procedūros. Jos taip pat gali būti iš dalies keičiamos laikantis supaprastintų peržiūros procedūrų. Tiesa, čia daugiau kalbama apie išorines grėsmes, tačiau ar pasaulio krizė kilusi iš Volstrito (Walstreet) tokia nėra?

Šioje situacijoje neišvengiama gruodžio mėnesį kremliaus propaganda gali suveikti tam tikra prasme netgi mūsų žmonėms naudinga linkme, nes ES pačios bus susigriebta neeižėti. ES vadovybei tada, ne be mūsų pastangų, beliks konstatuoti, kad istorijos bėgyje prisikentėjusi visaip naikinta Lietuva ir dėl ES ištikusios krizės taip ir nesulaukusi išmokų žemdirbiams sulyginimo, savo išmokslinta darbo jėga aprūpinusi daugelį ES valstybių ir gerbdama ES deklaruojamas vertybes ir buvimą joje, nori išlikti savotišku kultūriniu ekologiniu ekonominiu rezervatu, kuriame būtų  auginamas aukščiausios kokybės maistas ir aplinkinėms  valstybėms bei toliau dainuojama lietuviškai, o būtiną precedentą tam sukuria, būtent, nevykdomos europinių sutarčių straipsniai ir dalys.

Be to, sutartyse pasakyta, kad ES gerbia esmines valstybines valstybių narių funkcijas, įskaitant valstybės teritorinį vientisumą, ji skatintų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą,  prisidėtų prie tarptautinių priemonių, skirtų aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos išteklių tausojančiam valdymui, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe. Prisimindama Europos žemyno padalijimo pabaigos istorinę svarbą ir poreikį padėti tvirtus ateities Europos kūrimo pagrindus Europos sąjunga siūlo piliečiams teisingumo erdvę, skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, ES prisideda prie sąžiningos prekybos – (kaip su prichvatizatorių ir spekuliantų įgyta žeme?), siekia  nuolat gerinti savo tautų gyvenimo ir darbo sąlygas. Pagaliau sutartyse deklaruojama, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas, o Lietuva juk žymiai turtingesnė vien tautosakos lobiais už visas kitas valstybes – juk Vokietijoje nebėra liaudies dainų, tik šlageriai ir klasika. Kaip, pagaliau atrodytų ir kur būtų mūsų gyvas paveldas, jei Klausučių ulytėle trauktų alaus išgėrę danas, ispanas, olandas, kinas ir egiptietis bei ukrainietis? „Družba narodov“ iki pirmo kampo – ne kitaip.

Žinoma, išaiškinus šiuos dalykus oficialiai, geriausiai iki gruodžio pradžios, būtina imtis realių sprendimų – Seime priimti reikalingus naujus, stipresnius nei esantys saugiklius žemės nepardavimui ir, vieną kartą, išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų užsieniečių valdoms yra jau įsigyta Lietuvos žemės kaimuose, laukuose bei miškuose. AB užsiimančiose žemės ūkio veikla užsieniečiams teturėtų priklausyti iki 49 proc. akcijų ir veikti patys griežčiausi cheminių medžiagų naudojimo normatyvai – tokio rinkos pravėrimo pilnai per akis.

Sunku prognozuoti prezidentūros poziciją bei elgesį žemės ir kaimo nykros klausimu – A.Patackas sako, kad jis „amerikoniškas“, kosmopolitiškai liberalus, todėl artėjant rinkimams į valstybės vadovo postą žvilgsnis su didžiule viltimi krypsta į Lietuvos krikščionis demokratus.

Gi socdemams atiduoti į šį postą ekonomikos mokslų dr.Alg.Butkevičių būtų didžiulis praradimas Lietuvos ūkiui ir finansams, kadangi jo strateginės gairės  – kuo didesnis užimtumas ir ekonomikos efektyvumas organizuojant ir vykdant namų šiltinimo programą, AE statybą, biokuro rengimo, šilumos bei elektros kogeneracijos plėtros programas, infrastruktūros – kelių, žvyrkelių asfaltavimo, melioracijos tinklų tvarkymą, apdirbamosios pramonės vystymą, investicijų-inovacijų plėtrą, makroekonominių veiksnių bei rodiklių ir vadybos-administravimo optimizavimą  turi sėkmės 2020 m. galimybių, kad ir priklauso nuo margos koalicijos kabineto sutarimo ir visos valstybės pareigūnų bei nesutariančių piliečių armijos.

Patyręs tremtį, bet išsimokslinęs iki chirurgo solidus, bet labai žmogiškas atjautus krikščionis demokratas Kazimieras Kuzminskas su visiems suprantamais obalsiais – demokratiją ir tikėjimą bendruomenėms, sveikatą žmonėms, ramybę visai Lietuvai – būtų bene tinkamiausia, pakankamai patyrusi politikoje kandidatūra, už kurios telktųsi ir mūsų ateitininkija.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

64 komentarai

  1. Giedrius:

    Pasveikinkim- save.
    Po “DP”-ukinio sprendimo byloje
    (kai gaus – sprend. kalti)
    4-gubiniai rinkimai Lietuvoje.
    Savivald. (be “DP pirkio”),
    Seim, Euro, ir…?
    Visi lygiai; guboje su referendumu… gal.
    Jei esam?

  2. omg:

    Tiesą sakant, jau nėra ką ir sakyt – tiek prirašyta visko šia tema, beprasmiškai prisiginčyta. Svarbu nepradėti džiaugtis per anksti, nors žinios geros. Dirbkim taip, lyg tų parašų reikėtų dar tiek pat, pusė kelio dar negarantuoja rezultato. Sėkmės, tautiečiai:)

  3. Broliukai ir sesutės, nesidžiaukime iš anksto, kad paskui nereikėtų verkti. Geriau visi, kas pajėgiame kibkime į darbus, t.y. važinėkime po Lietuvą ir rinkime parašus išsijuosę. Džiaugsimės tada, kaip bus rezultatai.

    • pensininkas:

      Pritariu jums. Rinkime parašus išsijuosę, nes surinktų parašų kiekis parodys kiek Tautos dar liko. Vilniaus miesto savivaldybėje pasirašo labai mažai piliečių. Todėl man labai neramu.

      • Sėlis:

        Nesirupinkite, Vilnius tai dar ne visa Lietuva, Vilniuje prisirenka daugiausiai visokiu atmateliu, tai todel ir nepasiraso. O visoj kitoj Lietuvoj dauguma zmoniu pasiraso mielu noru, tik spek jiems duot lapus. 🙂

  4. 111:

    Na ir ką, dabar pilna Lietuvoje žemę turinčių rusų, lenkų, prasigėrusių lietuvių ir visi tokie kaimynai jums savi mieli. Tuo tarpu atsiras normalus ne kalėjimo mentaliteto auklėjimo olandas ar norvegas ir jūs nebegalėsite gyventi, nes nebus kas supras rusiškus anekdotus, nebus su kuo taurelę pakelti…

    • …bet žemelė bus Lietuvos, o ne olando, dano ar kiniečio…

      • Ojei:

        Ne. Dabar žemelė yra to lenko, ruso ar prasigėrusio Lietuvio. Kas jau kas, bet kvaili patriošai daro daugiau žalos, nei PBK ar kt. Rusijos propaganda ir dezinformacija. Sunku, patikėti, kai mažai Rusijai reikia įdirbio – naudingi idiotai patys padarys, kad Lietuva kuo greičiau ateitų į jos glėbį. Šito referendumo sąlygos ne tik kertasi su ES direktyvomis (taip taip, pradėkit lygint dabar su SSRS), bet vienas iš punktų – parašų referendumams kiekio sumažinimas atveria puikias perspektyvas tiek naudingiems idiotams, tiek jau pačios Rusijos statytiniams naikinti bet kokias idėjas, kurios padėtų kuo labiau energetiškai, ekonomiškai ar idėjiškai atsiriboti nuo Rusijos.

        • Albas:

          na pritariu referendumui, ir kas as esu tavo manymu kaip tvirtini idiotas, rusu statytinis ar nupirktas. Gal pirma susitikim, padiskutuokim, o jau po to man diagnozę nustatysi.
          Atvirkščiai, tai jūs “koncerviški patriotai” manot turintys teisybės monopolį ir esat patys didžiausi bolševikai, nes pastarieji su niekuo nediskutuodavo o iškarto liaudies priešais pavadindavo ir prie sienos statydavo. Ačiū dievui, dabar tik loti galite

        • tikrai nesuvokiama jūsų isterija:

          pateikiama kaip argumentas. -‘atsiriboti nuo Rusijos”. Visais laikais normalūs žmonės siekdavo abipusiai naudingo bendravimo, o ypač kaimynystėja gyvenantys. Tik visokių isterikų, visose pusėse, dėka vyksta konfliktai. Neseniai lankiausi Rusijoje. Pabendravus su žmonėmis susidarė įspūdis jog jie taip pat yra nustatinėjami, greičiausiai jų isterikų, prieš vakarus. Dalis jų gyvena pokario dvasia, netgi jauni žmonės. Ir kas įdomiausia, kad mūsų, tai yra lietuvių ir greičiausiai kitų post sovietinės erdvės teritorijų gyventojų, nelaiko priešais, skirtingai nuo senųjų vakarų.

    • na čia tamstos galimai esanti bėda, kad atsiradęs olandas ,norvegas normalus nekalėjimo mentaliteto,o lietuviai Jūsų galimu supratimu iki olando ,norvego netraukia ,net galimai bele kokio?
      Tai vergo sindromas:nesvarbu koks,bele importiinis ir atsidavimas…….užtikrintas?

    • Sėlis:

      Tipine demagogija. Savi – blogi, svetimi – geri. Jau daug prisiklauseme tokiu tolerastiniu “pamokslavimu”, jau vimdo. Is kur toks bukaprotiskas mastymas, kad kiekvienas atvaziaves norvegas bus lyg tikras angelas, tiesiog dalins dovanas, skleis geri, mokes europinius atlyginimus, mokes mokescius Lietuvai? Kokie jus siaubingai naivus, tolerastai… Gerieji dedules is Vakaru… Cha cha cha… Be to, nepamirskit, kad zemes gales supirkti taip pat ir lenkai, ir net RUSAI, ir dar KINIECIAI, taip kad kazin, ko daugiau butu Lietuvoje – ar “geruju deduliu” is Vakaru, ar azijatu is Rytu?

      • Ojei:

        Pirma kalbėk apie tai, ką žinai, o ne ką manai žinąs. Nusišneki. Žemės pardavimas galios TIK ES piliečiams.

        • Sėlis:

          Oi koks tu naivus… Galvoji nesugebes rusai apeiti istatyma ir susipirkti zemes? Tu vis dar tiki, kad istatymu visi taip sventai laikosi, nepaperkamu nera? Svajok toliau, verge, kaip ir apie “geruosius dedules” is Vakaru.

        • norite pasakyti,kad lenkai ne ES piliečiai? Žinojau kitaip:)??????

          • Ojei:

            Kad eilinis demagogas gąsdina ne tik lenkais, o rusais ir kinais. O šitie tikrai nėra ES piliečiai.

            • Ar ES mažai kiniečių ir rusų gavusių pilietybę,per kuriuos,gal banguos…lia lia lia…lia lia lia?

            • S:

              Klausyk, priekvaili, tu paklausk savo vadų, ar Japonijos, Korėjos, Meksikos, Turkijos, JAV, Australijos ir t.t. piliečiai galės pirkt žemę, ar ne, o po to paskaityk konstitucinį įstatymą dėl žemės. Galės pirkt viską ne tik ES ir NATO, bet netgi Ekonominio BPO narės, kuriomis yra gal pusė pasaulio. Ir pagaliau susivok, kokiu asilu laiko tave tie, kurie sako: “galios TIK ES piliečiams”…

              • donatas:

                Nesikarščiuokite ir pasiskaitykite konstitucinį įstatymą dėl žemės. Ten pasakyta, kad įsigyti nuosavybėn Lietuvos žemę galės tik EUROATLANTINĖS orientacijos šalių piliečiai. Rusai ir kiniečiai čia aiškiai nepatenka, bet kaip reikėtų traktuoti Turkiją, tai matyt lietuviai turės atsiklausti “gerų dėdžių” iš Briuselio. Vakariečiai tokia formuluote matyt norėjo užsitikrinti, kad Lietuvos žemė atiteks tik jiems, bet kai pagalvoji, tai atrodo kvailokai.

        • to Ojei:

          galės pirkti, kad ir nigerietis jei skaityti moki pasiskaityk dabar galiojantį 47 str.

          • S:

            Labai teisingai. Mano komentaras šia tema “laukia patvirtinimo”, kažką per riebiai pykštelėjau. 🙂 Aš ne specialistas ir jie slepia tą veiklą nuo visuomenės, bet pagal Konstituciją galės ir nigerietis. Pakeisti kažkokį konstitucinį įstatymą jiems kaip kojines pasikeist ryte, mes net nesužinosim. Jau prieš 2-3 metus galiojo Lietuvos žemės pardavimas KORĖJOS, JAPONIJOS, MEKSIKOS, TURKIJOS, JAV, KANADOS, AUSTRALIJOS, ČILĖS, N. ZELANDIJOS ir pan šalims (nes jau dabar tas įstatymas neapsiriboja ES ir NATO). Dar kažkas sakė, kad per tą laiko pasipildė kažkokiom arabų šalim. Šiaip jokio skirtumo čia nėra, galės visi ne Lietuvos piliečiai, viso pasaulio, tai akivaizdu ir neginčijama. Jie tik laukia 2014 m. gegužės 1 ir prasidės varžytinės. Nebent referendumas sustabdys…

        • S:

          Šitas išsigimęs konservas nori jus apmulkinti, brangūs tautiečiai. Žemę Lietuvoje galės įsigyti NE TIK ES piliečiai, bet VISO PASAULIO VALSTYBĖS, dabar TIKRAI įskaitant Korėją, JAV, Kanadą, Turkiją, Australiją, N.Zelandiją, Čilę ir t.t. ir panašiai. Vėliau Lietuvos žemę galės įsigyti visų pasaulio valstybių piliečiai, šitie Lietuvos išdavikai tai padarys, galite neabejoti!

          Štai jums įrodymai:
          http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
          LR Konstitucija (47 str.) kalba tik apie UŽSIENIO (jokios ES nėra) subjektus pagal Konstitucinį įstatymą.
          Čia oficialus paaiškinimas, ką tas “Konstitucinis įstatymas” numato:
          http://www.etd.lt/lit/Laba-dienaUAB-pastate-pastata—gyvenamaji-nama-zemeje-kuri-yra-UAB-nuosavybeKla…koju-uz-atsakymaPagarbiaiDalia/0/313/2/20
          Ištrauka:

          Pagal LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinį įstatymą Lietuvoje žemę gali įsigyti tik šie subjektai, kurie atitinka šiuos kriterijus:

          1) gyvena ar įsisteigę valstybėse Europos Sąjungos narėse arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis;

          2) gyvena ar įsisteigę valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse;

          3) taip pat nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.

          DĖMESIO. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės:
          http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarptautin%C4%97_ekonominio_bendradarbiavimo_ir_pl%C4%97tros_organizacija
          http://www.oecd.org/about/membersandpartners/
          KORĖJA, MEKSIKA, ČILĖ, AUSTRALIJA, N.ZELANDIJA ir t.t. ir pan.
          Visos NATO narės, įskaitant TURKIJĄ.
          Dar jums mažai? Gerai, tada ir kinai, ir rusai, ir bet kuris kitas NE LIETUVOS, o KINIJOS ar RUSIJOS pilietis. Užtenka gauti leidimą gyventi ir pirk ką nori.
          Pagal (3) punktą bet kuris pasaulio gyventojas, ne Lietuvos pilietis galės jau dabar įsigyt žemę.
          Kaip jūs manot, kiek kainuos tokių žemę parduodančių politikų klapčiukų išduodamas “leidimas gyventi”. Adamkaus tik tapkės buvo Lietuvoj, o jis skaitosi, kad gyveno pagal konservų logiką. Tai ar sunku bet kuriam kinui, ar rusui gaut tą leidimą, atsiųst tapkes ir nusipirkt? 🙂

          Maža to, tokia buvo padėtis prieš 3 metus. Gal jie dabar vikriai jau pakeitė, kad Kinija, Indija ir bet kuris Marokas gali?Jūs juk nežinot, užtai jus bando apmulkinti net taip akivaizdžiai (“TIK ES piliečiai” 😀 😀 :D).
          Aš jums pasakysiu aiškiau – su Tėvyne šitie tolerastiniai valdžios šunys elgiasi kaip su kekše. Čia tos kalbos apie “tik ES” dabar maždaug tokio lygio, kaip “kas užeis į viešnamį”. Ogi VISI… Čia tik laiko klausimas ir jie tikrai parduos ir Kinijai, ir Rusijai, ir t.t. nė nemirktelėję. Vienas nežymus Seimo balsavimas ir yra. Aš berods girdėjau, kad Kinija ir Rusija pasiprašė į tą “Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos”, nes tai nėra Europos organizacija ir tik laiko klausimas, kada jas priims. Šiaip ar taip, po priimto sprendimo, žemę galės įsigyti visi, nes nuo Lietuvių niekas nebepriklausys. Ir tada Tėvynę išdraskys viso pasaulio perėjūnai, įskaitant arabus, kinus, rusus – KAS DAUGIAU MOKĖS ir kaip susitars. Jau be mūsų. Taigi, nusiimkit makaronus nuo ausų.

          Va, valdžios atstovai nežino, ar Rusijos piliečiai galės pirkt, ar ne:
          http://www.notarius.lt/?lt=1208448902
          Jie duoda nuorodą ir nekomentuoja – “ten viskas parašyta”. Tai žinokit, GALI, ir be jokių sunkumų. “Kairė” paims pinigus iš Rusijos, “dešinė” (konservai, liberalai) iš Kinijos ar Indijos, ir bus išduotas indui, kinui, rusui, arabų šeichui, BET KAM formalus leidimas gyventi, ir jie pirks čia ką tik nori.

          Nebesiginčykime su tais išsigimėliais, mes paskutinė Lietuvos viltis sustabdyti šitą jau priimtą sprendimą. Lietuva nėra prostitutė. Dabar privalome surinkti parašus ir įrodyti, kas čia šeimininkai – PIRMYN LIETUVIAI, PERGALĖ ARTI!

  5. Atvažiaves olandas nuogą užupakalį visiems pademonstravo su savo visos šeimos pritarimu, ir tamstai taip pat,paniekindamas šventą vietą ir gerbiamus Lietuvos žmones.Tai Jūs jam už tokį grožį Lietuvos teritorijos-žemės gabalą atrėžkit.

  6. komentaras buvo 111-am.
    gal Olando subi—-nės grožis ,galimai pagal Jus, vertas nemažo gabalo Lietuvos teritorijos?

  7. Sau:

    Dėl atominės statybos autorius nusišnekėjo. Paskaityk žmogau ką parašei. Referendumu juk nutarėm nestatyti. O čia garbindamas žmonių nuomonę gale parašei, kad tegul Butkevičius stato atominę. Tai gal ir visas straipsnis tik veidmainystė?

  8. Tauta ir Zeme:

    Jaunimo sambūris „Pro Patria“ kviečia į signatarų paskaitą apie tautą ir žemę

    Tauta susyja su tam tikru kraštu ne kitaip, kaip savo istorija, savo tame krašte pergyventu likimu. (Juozas Girnius)

    pirmadienį, spalio 21 dieną, 18 valandą Kaune rengiama vieša paskaita „Tauta ir žemė“, kurioje apie tautą ir jos kraštą siejantį ryšį bei praktines iš to kylančias pasekmes, kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai rezistentas Algirdas Vaclovas Patackas ir ekonomistas Audrius Rudys.

    Didėjant spaudimui integruotis į globalią rinką, gilėjant Europos integracijai ir kitų iššūkių valstybingumui akivaizdoje Lietuvos ateičiai neabejingiems žmonėms neišvengiamai kyla klausimų apie šalies raidos perspektyvas. Valstybingumas išlaikomas tik išsaugant modernios valstybės pamatus, o Tauta ir žemė – būtent tokie pamatai, nes modernią valstybę steigia tik tauta savo apsisprendimo teise, o tą padaryti galima tik istorinėse jos gyvenamose žemėse.

    Diskusijoje bus siekiama atsakyti į įvairius principinius ir šiandienos realijas atliepiančius klausimus. Kokia krašto reikšmė žmogui ir Tautai? Ar laisvo kapitalo judėjimo principui turėtų būti pajungta ir suverenios valstybės teritorija? Kas turi tai spręsti – valdžia ar Tauta? Kokiomis formomis šiandien dėl žemės susikerta tautų interesai?

    Paskaita vyks spalio 21 d. 18 val. Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje, adresu A.Mickevičiaus g. 19, Kaune.

  9. Audronė:

    Didelis didelis dėkui autoriui- džiugu skaityti! Išplatinau ,kiek galėdama 🙂

  10. Bartas:

    visi žino , visi. VSD ir visokios tarnybos , bet užkirsti kelią žemės supirkimui per tarpininkus negali, ar nenori. Juk tai įstatymo pažeidimas , ar ne?
    Teisingai , kaimo žmonės pasirašinėja , o štai Kauno ”ruskoje radijo” klausytojai žiūri įtariai.
    Dirbam vyrai ir moterys. Džiaugiuosi Lietuvos jaunimu. Tai paskutinė mūsų kova.

  11. Nepolitikas:

    O aš pavadinčiau taip : „Žemės referendumo laimėjimas – diktato pabaiga“. Skaitau tą melą(propagandą) ir galvoju, ar psichiškai normalus tas Bartkus?… O pasirodo ne. Jog „Šių eilučių autorius yra europtimistas(!!) tikintis ES sėkmingos reformos pritaikomos ir Lietuvos naudai“. Jam vaidenasi „rašytiems krikščioniška tautų sanglaudos“, t.y. krikščioniška tautų sąjungai(?) O „Sėkmingas parašų surinkimas dėl žemės nepardavimo bus didžiulis iššūkis mūsų Seimui bei veikimo pagrindas valstybės vadovams – demokratinės žmonių valios reiškėjams.“, atrodo juokingai : Seimas ir Prezidentė yra „demokratinės žmonių valios reiškėjai“, o Lietuvos didysis tėvas ir jo „būtent V.Landsbergio išmintis bei patirtis ir autoritetai gali padėti sureguliuoti šį kad ir kebloką, bet epochinės svarbos Lietuvai – žemės klausimą.“ … Prisiplakėliai.

  12. Laisvoji Banga:

    Sveiki! 10. 21. 21 val. NAKTIGONĖS štabas
    renkasi į posėdį.Tema:
    –pradėkim nuo pat pradžių(tikslai)-
    Seka:
    1) šiek tiek apie komentarus;
    2) ar dar reikia mums mūsų;
    3) kokių mūsų mums reikia;
    4) mes ir mūsų žemės;
    5) mes ir mūsų ūkis;
    6) miglovara:žinovai(daržų ravėtojos ir atomas).
    Graži laidos eiga būtų tokia:
    aš apžvelgiu Jūsų jau susikaupusius pamąstymus, o Jūs skambinate tel. +370 5 2333212 ir sakote, ką galvojate.
    Jūsų NAKTIGONĖS pašnekovas Rolandas Paulauskas

  13. S:

    Dar gerų žinių: VRK išdavė papildomus 1000 lapų. Taigi, pagaliau atsirado lapų vėl. Kas turit laisvas rankas, tai nekenktų dar paimt parinkt. Šiandien paėmiau 6 naujus lapus iš tų papildomų. Jau paėmiau savo atsakomybe iš viso 25 lapus, manau tuo jau turiu užbaigt. Bus labai sunku, nes esu iš tų 25 pridavęs pilnai surinktus tik 3…

    Dėl skaičiaus tai čia pavojaus skambutis. Mano kuklesniais skaičiavimais, dabar yra surinkta ~183 tūkst. parašų. Nors paskutinėmis dienomis labai sparčiai ėmė rinktis, tačiau netrukus prasidės stabdžiai. Dabar sutinkami žmonės vis dažniau jau yra pasirašę, ratas eina siauryn. Todėl parašus rinkti tokiu greičiu bus sunkiau ir sunkiau. Aš jungiu parašų rinkimo trečią pavarą, įdomu kuo viskas baigsis. 🙂

    Apibendrinant, artėja lemiamos dienos. Kiekvienas parašas bus labai svarbus. Įdomu, kad visose pasaulio valstybėse surinkto parašų procento referendumui jau užtektų užtikrintai (netgi Ukrainoje, kuri šia prasme antroj vietoj su ~6,5% nuo viso piliečių skaičiaus), bet ne pas mus… Na, nesvarbu. Bus gera kova. ARBA-ARBA. 😉

  14. esate didelis optimistas:

    Tam tikra dalis žmonių tikrai nebetiki tiek vietinių, tiek svetimų valdytojų geranoriškumu. Kita dalis arba susaistyta interesų, arba paskendusi apatijoje. Mūsų etnosui pražūtinga tiek rytietiška, tiek vakarietiška globalizacija. O mumis, kaip koziriu besinaudojančios pusės, kol nei viena iš jų neturi ryškios persvaros , galimas dalykas ir yra mūsų neišnykimo salyga.

  15. Koncervų fabriko direktorius:

    Kažkam prisisapnavo, nesurinks tų 300 tūkstančių parašų ir tegul čia nesvaigsta 🙂 Ne vergų ir ne runkelių nosei toks darbas. Vergas visada liks vergu, kaip ir runkelis liks runkeliu. Pasibaigs parašų rinkimas ir nesurinkę parašų ir nukabinę nosis galės vėl atkišt savo išmuilintas subinytes Lietuvos Valdžiai! Vergai ir runkeliai, tik mėsa, iš jų jokios naudos! Tik šika, myža ir veisiasi! Tai va runkeliai, vergai ir visi kiti nedadaryti, atminkit, kad niekad nesurinsit tiek parašų, kad referendumas įvyktų! Ar aiškiai pasakiau?! UŽ ŽEMĖS PARDAVIMĄ! Šlovė Lansbergiui per amžius!

  16. ETV:

    Paėmiau vieną lapą, draugai ir giminės pasirašė, viso labo pora dešimčių parašų. Reikia eiti į viešumą, gal kas gali patarti, ar galima, pvz., bibliotekoje ar prekybos centre parašus rinkti – tai vieša vieta ar reikia savininko leidimo?

  17. Edvinas:

    Mano akimis, jei pavyktų surinkti reikiamą piliečių parašų skaičių, tai būtų Lietuvos istorinis įvykis, sąmoningumo, pabudimo ir tvirtybės pergalė. Esame ne bereikšmė minia, masė, o Lietuvos šeimininkai, kurie turi spręsti ir lemti. Turime suvokti savo savivertę, žinoti kas mes esame, o esame didingos tautos ir valstybės vaikai, esame ypatingi, saviti ir turintys daug nuostabių dalykų tiek savyje, tiek mūsų valstybės, tautos laiko neapribotoje savastyje. Tai didingas faktas, kuris gali parodyti, kad mes esame čia ir mes, kaip rašė Vydūnas, esame žmonės, nes ieškome išminties ir kilnių idealų šviesos tiek savyje, tiek mūsų tautoje. Ir nepamirškite, kad už kiekvieno iš mūsų stovi Vydūnas, Kudirka, Basanavičius, Maironis ir kiti mūsų tautos šviesuliai, sakyčiau negęstantys ir amžini ugningi fakelai tamsoje ir rūkuose, kurių šiandien mums visiems labai reikia… Nes jau arti prie slenksčio, kaip rašė vienuolis S. Nilus. Prarasti šiuo metu nėra ką, nebent savo garbę, savasties džiaugsmą ir savivertės tvirtybę ir tą dievų Olimpo kibirkštį, kuri mums suteikia didingas galias būti žmonėmis.
    Su pagarba ir susižavėjimu, palaikymu tariu visiems tautiečiams, aktyviai dirbantiems šio tikslo labui ir pats stengsiuosi pagal savo galias prisidėti.

    Rašytojo Tolkino (Tolkien) kūrinyje “Žiedų valdovas”, burtininkas, žynys Gendalfas, kuomet jam tarė, jog laimėti vilties nėra tarė: “Viltis visuomet yra.. “

  18. S:

    Pagaliau! Galiu patvirtint, kad ir pagal mano skaičiavimus parašų skaičius jau tikrai viršija 200 tūkst. Aš paėmęs 1/350 dalį lapų, truputį per didelį krūvį platinimui (paprastai duoda iki 10), bet pagal jį galima skaičiuot mažiausią skaičių, nes neturėjau laiko pats rinkt ir kitų ragint. Taigi, tuose 20 lapų esančius parašus (skaičiuoju nuo tų pirmų 7000 lapų, kiti pridės papildomo skaičiaus, bet ne dabar) reikia daugint iš 350 ir gaunam bendrą padėtį. Taigi, dabar geriau pavarėm ir jau yra truputį virš 620 parašų. 620 x 350 = 217000. Per savaitę stiprus šuolis ir jau beveik paveja bendrą Lietuvos skaičių. Ten iki spalio 14 buvo 190-200 tūkst., surinkta per beveik 7 savaites. Per savaitę gaunasi 27-28 tūkst. visoj Lietuvoj. Praėjus šitai savaitei su trupučiu, turėtų būt parašų skaičius 217-230 tūkst ribose (gal truputį daugiau, bet numatau silpnėjimą). Taigi, dabar galima pasakyt jau beveik tiksliai, kad mažiausiai yra 217 tūkst., nors gali būt iki 15-20 tūkst daugiau. Imam liūdniausią tikimybę, kad nebus stiprėjimo (šiaip turėtų būti, jei žmonės užsidegtų pasiekt rezultatą) ir pagalbos iš to papildomo tūkst. lapų. Iki rinkimo pabaigos liko lygiai 4 savaitės (ir reiks jau pridavinėt). Taip bandau suskaičiuot galimą galutinį rezultatą ir išeina 325-342 tūkst SURINKTŲ parašų. Taigi, 300 tūkst. bus surinkta tikrai, nebent visi nuleistų rankas. Bet jūs nesidžiaukit. Mūsų netenkina tas skaičius, tai žlugimas. Net renkant sąžiningai ir panašiai, paprastai atmetama 10-20% parašų. Taigi, dabar su Vaigausko pagalba tikrai bus nubraukta 30-60 tūkst. Todėl 350 tūkst. Dabar mes stovim “ant ribos”, aš net sakyčiau pralaimėjimo zonoje. Įeisim į istoriją bet kokiu atveju, bet man ne to reikia. Aš dėsiu pastangas, kad laimėtume ir referendumas vyktų.

    Daugiau aš bendros padėties jau neskaičiuosiu. Aš įjungiau trečią “bėgį” ir tuoj pralenksiu bendrą Lietuvos vidurkį. Po savaites viršys tikrai ir esant ~250 tūkst parašų pradės tolti. Todėl mano skaičiai tikros bendros padėties neatitiks ir nebus prasmės spėliot. Mano tikslas surinkt savo lapų dalyje skaičių, atitinkantį pagal visus lapus MAŽIAUSIAI 413 tūkst. Jei pajėgsiu, reiškia padariau viską. Jei ne – sužlugdžiau referendumo uždavinį. Dabar renku tik pora dienų rimtai, bet pradiniai rezultatai džiugina, taip bandysiu laikyt visą mėnesį, iki pat galo.

    Per pirmas dvi pilnas dienas rinkimo surinkau sau neįtikėtiną skaičių – 70 parašų (vakar 33, šiandien 37). 😀 Maža to, vakar padalijau 3 naujus lapus, šiandien 4, ir visi į teisingas vietas, kur rinks tikrai. Iš visų bendrai mano paimtų 25 lapų, dabar liko vienintelis nepradėtas rinkt. Iš viso pats asmeniškai jau surinkau lygiai 210 parašų. Taigi, 3 pilni lapai, po Velnių… 🙂 Čia prasidėjo trečia pavara, visiems lapams išėjus numatyta paskutinė (turbūt) ketvirta, tada viskas paaiškės, ką mes sugebame… 😉

    • S:

      Dar linksmesnė žinia. Iš ką tik išduotų papildomų tūkstančio lapų, šiandien teko pradėt vieną nr. ~007500, nuo nulio jau surinkta 31, apsivertė kita puse. 😀 Aš esu tikras, kad nesulaukus savaitės pabaigos pirmas naujai išduotas lapas bus pabaigtas (galbūt pirmas iš tos naujos laidos visoj Lietuvoj?).

  19. Toliau turi sekti sekantys referendumai-:

    dėl Prisiekusiųjų į teismus ir dėl rinkimų teisės balsuoti tik už asmenybes.

  20. Reikia surinkti:

    bent 400000 parašų.Nes ruošiama klasta.

  21. Domentijanas:

    Parašų surinkimas pavojuje. Parašų rinkimo iniciatoriai nežino kiek jau surinkta ir neįvertina, kad pasirašančiųjų potencialas labai sumažėjo. Tyrimas rodo, gatvėse katastrofiškai padidėjo kalbinamų piliečių skaičius, tvirtinančių, kad su savimi neturi paso ar ATK ir (savaime suprantama) jau pasirašiųsių ir taip tik tvirtinančių. Be to, tas pats vyksta ir butuose ir kitose parašus rinkti leistinose vietose.Be galo daug tvirtina, kad pasirašyti nėra prasmės ir rodymui, kad yra priešingai reikia daug laiko. Daug parašų surinkusieji ir net organiztoriai nusiteikę labai optimitiškai ir nepagalvoja apie pagalbą tiems kuriems, blogiau sekasi, atsisako nuo siūlomos pagalbos ir net neturi parašų rinkimo lapų rinkėjams, kurie surinko daug parašų ir pageidautų rinkti jų daugiau.

  22. Martynas:

    Kur galiu pasirasyti kaune TAIP, AŠ UŽ TAI, KAD ŽEMĖ NEBUTŲ PARDAVINĖJAMA UŽSIENIEČIAMS! Padėkit, labai labai prašau! Kompas pasirašyt neleidžia, prašo ten visokių pasijungimų, elektroninių “evaldžios vartų” atidarymų ir t.t. Ką daryt?

    • Martynai ,” Žemės vardu” puslapyje yra informacija kur pasirašyti ir Kaune:
      Gedimino -36,Kaunas nuo 10 iki 17 val “Šeimos optikoje”, pas budinčius palapinėje prie fontano Laisvės alėjoje, Rotušės a. pas budinčius palapinėje,dažnai parašus renka prie Soboro.
      Būkime pilietiškai aktyvūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: