„Savaitės pjūvis“ apie dvikalbius pavadinimus ir Vilniaus metro (video) (3)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie dvikalbius pavadinimus ir lietuvių kalbos išsaugojimą kalbasi su VU Filologijos fakulteto dekanu Antanu Smetona ir Lietuvių kalbos instituto direktore Jolanta Zabarskaite.

Atsinaujinusią diskusiją dėl Vilniaus metro idėjos aptaria Seimo narys Paulius Saudargas ir Vilniaus miesto tarybos narys Algimantas Vakarinas.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“ bei portale www.alkas.lt.

Penki TV Savaitės pjūvis

Tai apžvalginė laida, kurios kūrėjai drauge su pašnekovais aptaria Lietuvos politikos aktualijas, komentuoja įvykius užsienyje bei padeda nepaklysti svarbiausių naujienų sūkuryje.

Laidos vedėjas: apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.
Turite klausimų, pageidavimų ar pasiūlymų? Susisiekite su mumis redakcija@penki.tv arba tel. (8 5) 266 4522

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

  2. Kažin:

    Kokie čia gali būti metro Vilniuje, kai atrodo, kad Lietuvos politikų kartu su Lenkijos planuose Vilnius, apskritai Rytų Lietuva, palikta be europinės vėžės geležinkelio. Iš to galima spręsti, kad jų planuose yra ne tik izoliuoti Vilnių nuo Lietuvos, bet ir apskritai jį versti Europos lenkišku užkampiu.
    Gi Lietuvos strategija turi būti plėstis stiprėjant pakraščiuose, o ne atvirkščiai – smetoniškai trauktis ir susitraukti iki praktiškai lenkiško Kauno…
    Antai, dabar Lenkija europinę vėžę “truktelia” link kontinento iki Balstogės, akivaizdu, tai daro tuo tikslu, kad būtų patogu juo paslaugas teikti ir Baltarusijai, taigi, ar ne dėl to Vilnius sostinė, vos ne du kartus didesnis už Kauną paliekama be europinio geležinkelio, o Druskininkai laikomi be jokio geležinkelio jau 20 metų, kai jo tereikia nutiesti kokia 15 km. geležinkelio.
    Akivaizdu ir kitkas, kad esant europinei vėžei logistikos centrą ekonomiškai tikslingiau būtų turėti ne vienoje vietoje – Lietuvos centre, o keliose vietose, pvz. Šiauliuose, Radviliškyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Lentvaryje, Varėnoje, o Suvalkijai be didelių pinigų galima būtų padaryti atšaką iš Šeštokų iki Marijampolės.
    Štai strateginiai Lietuvos dalykai, Iškauskai, ko tyli apie tai. Tai galėtų būti ne vieno įrašėlio temelė.
    Dar labai aktuali tema yra 1994 metų bendradarbiavimo su Lenkija sutartis, kurios pagrindu Lenkija kišasi į Lietuvos vidaus reikalus. Ją iki šių metų lapkričio 28 d. būtina notifikuoti, priešingu atveju automatiškai prasitęstų dar 5 metams. Kur paties kaip žurnalisto misija judinti, nušviesti šiuos Lietuvai strateginius dalykus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *