A.Žiupsnytė. Apie referendumą, arba Rojus žemėje (108)

lietuvos-zemesNorisi šaukte šaukti dėl to referendumo…

Bet štai tylintys iškilmingai rudeniniai medžiai švytintys nuostabiomis saulės spalvomis, skleidžiantys šilimą, ramybę, nuolankumą… ir nedrįstu tos Didingos Tylos trukdyti. Nes tik rudenį taip tyli miškai ir žemė… Begalinis Tylėjimas, kai pasaulis, regis, klausosi tik Dievo. Klauso ir girdi, ir nuolat vyksta Gamtos Mišios. Medžiai it raudonai auksiniai cherubinai ir pievos, išsirpinusios saulėje sėkleles, lieka baltos – lyg išskalauta ašarose siela. Visa suklūsta Amžinybei…

Tiek Grožio, iškilmingo tykaus Džiaugsmo šiame paprastame miške, kad pasijaučiau lyg besanti Rojuje… Atsiminiau kažkurio senovinio lietuvybės puoselėtojo pasakojimą: atsibunda lietuvis po mirties, mato aplinkui angelai šviečia žibuliuoja – supranta patekęs į Rojų, bet sako:

– Kodėl čia niekas nekalba lietuviškai? Tai aš nenoriu čia būti…

Vaizduotėje matau, kaip tas žmogelis atsikelia: toks menkutis, sulopytais drobės rūbeliais, labai susigūžęs, nuolankutis toks, priglaudžia prie krūtinės ryšulėlį iš baltos skepetos, kuriame gal obuolys iš tėviškės sodo ar koks akmenukas nuo kaimo keliuko, o greičiausiai – sauja rugių… Taigi, jis priglaudžia prie krūtinės tą savo didžiausią turtą, kurį užgyveno, ir tykiai tipena, tipena, kol suranda Viešpatį, ir sako Jam:

– Viešpatie, Viešpatie, kur čia kalba lietuviškai?

Ir Viešpats pakelia ranką, parodo jam prinokusį saulės aukse rudeninį mišką, kur vaikštinėja šviesiarūbiai žmonės, tokie kaip jis – kalbantys, giedantys lietuviškai…

Šypsausi iš šios naivios vizijos, o atmintyje vėl iškyla kažkieno nesenas pasakojimas, kaip lietuvis tolimo krašto universitete diskutuoja su musulmonu apie tikėjimą:

– Ar jūs irgi tikite į Rojų?

– Taip, o kaip gi!

– O kaip atrodo jūsiškis Rojus?

– Na, daug vandens, upelių, ežerų, daug medžių, et, ką aš čia… Kaip pas jus Lietuvoj!

Tataigi. Ir supranti žmogus, kad tas dykumų musulmonas nė už ką niekam niekada neatiduotų tokio rojaus žemėje, kokį mes turime. Mirtų, bet laisva valia neatiduotų.

O mes parduosime…

Vėl susikaupiu ir mėginu saugoti tylą savyje kaip iškilmingą Budėjimą.

Noriu apmąstyti, kas atsitiko mano Tautai.

Mes nuskurdome. Trūksta tiesos. Kas blogiausia, praradome Šviesos jausmą. Slysta iš sąmonės Viltis ir Tikėjimas.

Mes bijome. Kiekvienas bijome ko kito.

Kada ir kaip mes praradome drąsą ir stiprybę?

Ar buvo kada lengviau? Vikingai, kryžiuočiai, Lenkija, carinė Rusija, vokiečiai, sovietinė valdžia…

Juk buvo laikai, kai vos bealsavome. O iš mūsų nualintos Tautos įsčių gimė atsidavę Tėvynei knygnešiai, lietuvininkai, poetai!

Ar mes nepaveldėjome iš jų nieko?

Argi buvo lengviau motinoms, sužadėtinėms, seserims praeiti pro aikštėse suguldytus partizanų kūnus? Praeiti tylomis…

Mes paveldėjome Tylą, kuri šaukia.

Kuri šaukia Maldos žodžiais ir Budėjimu ties savo Tėvyne.

Ar buvo lengviau tūkstančiams tremtinių, kurie vežėsi įsirišę žemės saujelę? Iš duonos nusilipdę rožinio karolėlius, jie meldėsi už Tėvynę. Nes Tėvynė jiems buvo konkreti Vieta.

Tėvynė tebeturėjo vietą – žemę, savo dangų ir vandenį, savo auksinį mišką. Į šią žemę buvo galima bent svajonėse grįžti.

Dabar svajojama iš šios žemės išvykti. Ieškoti laimės.

Į tautas, kurioms jų laimė irgi nenukrito, o buvo ilgai ir atkakliai jos siekta, dirbta, įveikta daugybė problemų, sunkumų. O mums visai paprasta – nuvažiavai, kiek padirbi, jau viską turi… Čia ir sustokime.

Ar būti laimingam – tai turėti turto ir nesvarbu, kokia kaina: paliktų senų tėvų, senelių, savo vaikų?

Svarbiausia gyventi geriau?

Ar tikrai visi išvykstantys, visi ligi vieno neturim stogo virš galvos ir badaujam? Kažin.

Vis dėlto nejaučiu širdyje priekaišto nė vienam išvykstančiam. Bet Tėvynėje lieka tuščiau… ir lieka nepadaryta labai daug darbų: sugrąžinti teisingumo jausmą, atkurti tikėjimą Valstybe, turėti Seimą, atsidavusį savo Tautai, kuriantį įstatymus, palankius žmogui ir jo darbui, ir t.t. ir t.t.

Ir visa tai GALIMA PADARYTI!

Galima. Kol turime kur. Kol turime Tėvynę Savo Žemėje. Jei jos nebeturėsime, Valstybė bus tik formali sąvoka. O Tėvynė – vieta, kur gyvena tėvai ir protėviai… Nejaugi ieškosime jos kinų dirbamuose laukuose?..

Mano paveldėta tyla šaukte šaukia:

– Žmonės, pasirašykite ant referendumo lapų!

Tik tiek. Nors tiek.

Gal tai bus vienintelis turtas jūsų baltame ryšulėlyje, kai ateisite klausdami:

– Viešpatie, Viešpatie, kur čia kalba lietuviškai?

2013 m. ruduo

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

108 komentarai

  1. Amelija:

    Tiesiog poezija. Ir kam? Juk viskas daug paprasčiau: tegul Lietuvos žemgrobiai toliau supirkinėja žemes pusvelčiui, nes atėjęs užsienietis sukels kainas. O kaimietis, nusenęs ir neturintis kam palikti ūkį, tegul gauna “ant grabo” – jam to užteks. Kvailesnio referendumo nebuvo galima sugalvoti – tai puikiai įrodo agituojančiųjų argumentai, jau persikėlę net į rojų…

    • Kemblys:

      Amelija, Žemę jau supirko perpardavinėtojai ir laukia progos pasipelnyti, todėl ir dirvonuoja. Nebus užsieniečių, Žemės kaina nusistovės tinkama mūsų ūkininkams.

    • Nepolitikas:

      „Amelija“ ir vėl tik įžeidimai: „Kvailesnio referendumo nebuvo galima sugalvoti”. Ar tai “sugalvotas”? Jog tai yra Tautos valia(Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume). Vėliau ją išniekino Seimas, neturėdamas tam konstitucinės galios. LR Konstitucijos 153 str.
      “Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.“ Ką reiškia „iki 1993 metų spalio 25 dienos“, manau aiškinti nereikia, net Vaigausko interpretacijos nepadėtu. O ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas buvo pakeistos… Nr. I-1390, 1996.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (1996.07.05); Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07) Na, kaip kieno „kvailumas“? Dabar dėl „O kaimietis, nusenęs ir neturintis kam palikti ūkį, (…)”. Tai kieno darbas, kad nusenęs(gyvenantis skurde, negali pasamdyti pagalbininkus, o visuomenė nusisuko nuo jų) ir neturintis „kam palikti ūkį” – nužūdami vaikai, išsilakstė giminės į užsienį ir t.t.? Pažiūrėk kaip buvo http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas/0325/tarybu-lietuva-nr-20-21.

    • Diedukas:

      Amelija, tu turbut neturejai tevu, kad tu supratimo neturi apie paprasciausio supratimo apie padoruma, pagarba žmogui ir zemei.

      • Amelija:

        Ir tėvus turėjau, ir senelius dvarininkus. Jie tikrai buvo stambūs žemvaldžiai, ir nuovoką apie žemę turiu kuo puikiausią. Tik kažkodėl nuo vaikystės negirdėjau namiškių sakant, kad žemė šventa, išskyrus kapines, neraišiojo jos į mazgelius tremiami iš namų, negarbino, o dirbo, kol užėjo raudonasis maras. Ir gyveno pasiturinčiai, todėl skaudžiai nukentėjo. Tačiau žemė kaip gamybos priemonė visų pirma yra mano turtas, mano nuosavybė, ir turiu teisę daryti su ja ką noriu: parduoti, dovanoti, keisti į kitą nekilnojamąjį turtą.

        O visokie sriūbavimai apie tai, kad ateis ponas iš Vakarų ir nupirks visą Lietuvą, tokie banalūs, tokie šventabezdiški, kad verčia suabejoti: ar agitatoriai trumpam susirgo, ar už pinigus įsijungė į darnų Putino diriguojamą chorą kaip kokie Žygaičių gazpromininkai.

        • Sėlis:

          Tai kaip su tuo zemes pardavimu uzsienieciams: ar tik ES pilieciams ar visam pasauliui? Jei visam pasauliui, tai netruks zemes susipirkti ir kinieciai, bei, o siaube, tie patys PUTKINOIDAI, apie kuriuos labai megstate gasdinti.

        • Nepolitikas:

          Amelija,jeigu tėvai „tikrai buvo stambūs žemvaldžiai, ir nuovoką apie žemę turiu kuo puikiausią.“, tai kodėl su mokslo ir mąstymo problemos? Vienas sakinys: „Tačiau žemė kaip gamybos priemonė visų pirma yra mano turtas, mano nuosavybė, ir turiu teisę daryti su ja ką noriu: parduoti, dovanoti, keisti į kitą nekilnojamąjį turtą.“, ir tiek daug prieštaravimu: „gamybos priemonė“(?!), „mano turtas“(ar gali pasiimti su savimi į Izraelį?), „mano nuosavybė“ – tai yra tik nuosavybės TEISES!, kurios gali būti atimtos : LR Konstitucijos23 str. 3 d. „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

    • aš nenoriu kiniečių tarakonų veisyklų Lietuvos žemėje,daniškų kiaulidžių,amerikoniško žemės darkymo ir niekinimo laužant ir teršiant giluminius vandenis.Noriu tyro šaltinio vandens pasisemti rėškučiomis iš linksmai čiurenančio šaltinėlio,noriu klausytis laimingo paukščio giesmės ir bristi per rasotą pievą,žvelgdama į tolį,noriu būti ten kur tyra,ir nėra melo,nešvaros ir apgaulės.Noriu tvirtai stovėti ant savo valstybės,mielos Lietuvos žemės ir kad joje giliai šaknis įleistų,kaip ąžuolai, mano vaikai ir jų vaikai.

    • domas:

      Jeigu būtų referendumas ar parduoti beprotes ir bepročius, tai net neabejodamas visus agituočiau, kad reikia juos nedelsiant parduoti užsieniečiams, nes Lietuvos žemėje tų bepročių tiek daug prisiveisė ir tokį degradacijos laipsnį jie pasiekė, kad sugalvojo net tėvų žemę išparceliuoti.

    • rimas:

      Ar tik ne Vytautas landsbergis “Amelijos” pseudonimu prisistato? Jei jau žmogelis pritarimo sąjūdiečių tarpe neberanda, tai boba apsimetus galima putomis drapstytis iš pasiutimo ir į saują kikenti.
      Kitaip sunku paaiškinti iš kur toks proto užtemimas lietuvio galvoje atsirastų, kad tėvų žemę preke paversti
      ir Tėvynę išparduoti. Ne, be judo landsbergio čia neapsieita.

  2. ačiū mylimai dailininkei:

    Šventi žodžiai plaukiantys iš širdies. Pritariu visa savo esybe. Labai neramu, baisu, kas bus, jei nesurinksime reikalingą skaičių parašų. Vakar žiūrėjau, kaip rinkėjus vaikė, atseit, pareigūnai iš Vilniaus universiteto teritorijos. Labai daug suluošintų žmonių, kurie sako, na ir kas, parduosiu žemę užsieniečiui, tai bent pasipelnysiu. O kiek abejingų, kuriems visai nesvarbu, kas bus su Tėvyne rytoj. Labai didžiulė įtampa ir visos iki šiol buvę problemos, tapo daug menkesnės prieš šitą nelaimę.

  3. pensininkas:

    Dieve pasigailėk konservatorių, jie pamišo ir nebežino ką daro: atkūrė valstybę, kad parduoti užsieniečiams. Todėl, kad esu lietuvis, pakartoju šio rašinio pagrindinę nuostatą – – Žmonės, pasirašykite ant referendumo lapų! Parodykime valdžiai ir konservatoriams, kad nesame veršiai. Tauta suverenas.

  4. lyvis:

    Ė pensininke tu negudrauk žemės nepardavimu prisidengę nori prakišti, kad apklausai pakaktu 100 tuks piliečių parašų. Štai kur paslėpta sprogstamas užtaisas. Užteks lobistams tokiems kaip agurkininkui surinks 100 tuks parašų ir žemę vėl bus pardavinėjama užsieniečiams. lyvis

    • 100 000 parašų tokiai mažai Lietuvėlei,kai daug žmonių išvykusių,yra ir tai daug,palyginti su kitomis valstybėmis ir jų įstatymuose įteisintomis normomis šiuo klausimu.

      • lyvis:

        Kada Lietuvai yra svarbus klausimas tai 300 tuks parašų moment bus ateis net ir puse milijonų gyventrojų. Bet kada yra spekuliuojama belieka ledų porcijas padalinti ir parašai yra. Ar kas nors galėjo patikėti kad lietuvis balsuos už okupantą agurkinį užteko apdovanoti ledų porcijomis ir Agurkinis su šutve seime jau vien būti šioje partijoje yra nusikaltimas. lyvis

        • tai nespekuliuokite ir ledų nedalinkite.Įjunkite pagarbą žmogui ir savo nuoširdžią atsakomybę už valstybę ir viskas atsistos į savo vietas.Sąmonė prašviesės ir aiškumas atsiras.Manipuliacijos aiškios visiems ir matomos nesvarbu iš kokio galo pradedamas sakinys, esmė lieka ta pati.Ne pirmą dieną tamstos komentarus skaitau,nuomonę turiu.Norėčiau turėti kitokią,nes manau,kad kiekvienas Lietuvos žmogus svarbus ir norisi jį gerbti.Suteikit šią galimybę,prašau:).

          • lyvis:

            Geriausia būtų pasitikėti seimu. Žmonės tam ir rinko seimą kad spręstu jų bėdas. O ne tokiais apkvaitusiais kvietimais “Mintis:
            2013 10 19 10:52

            aš nenoriu kiniečių tarakonų veisyklų Lietuvos žemėje,daniškų kiaulidžių,amerikoniško žemės darkymo ir niekinimo laužant ir teršiant giluminius vandenis.Noriu tyro šaltinio vandens pasisemti rėškučiomis iš linksmai čiurenančio šaltinėlio,noriu klausytis laimingo paukščio giesmės ir bristi per rasotą pievą,žvelgdama į tolį,noriu būti ten kur tyra,ir nėra melo,nešvaros ir apgaulės.Noriu tvirtai stovėti ant savo valstybės,mielos Lietuvos žemės ir kad joje giliai šaknis įleistų,kaip ąžuolai, mano vaikai ir jų vaikai.” Savo nuomonę reikia reikšti seimo rinkimuose. lyvis

            • į seimą ateina tie pagal partinius sąrašus,kurių žmonės nerenka.Tai čia ir rinkėjai negali įtakoti.Antra, reikėjo pabūti per šiuos rinkimus stebėtoju didelėje apylinkėje,tada būtumėt geriau susipažinę su rinkimų technologija.Apie,”ką žmonės išrenka” ir besąlygišką pasitikėjimą išrinktaisiais-patylėsiu.Kodėl pasitikėjimą dalinti kur pakliuvo,kai gali pasitikėti pačiu savimi referendume:)

              • lyvis:

                Nepasakai visko iki galo sąrašai taip pat yra reitinguojami. Tai kad nepusk miglos žmonėms į akis teks pačiam eiti pas dvasiška tėvelį ir muštis į krūtinę gailiuos, gailiuos labai gailiuos ir t t. lyvis

                • Tai ir pasakykit visą tiesą:).Į sąrašo dešųimtuką ,dvidešimtuką įtraukiami, kaip visada beveik tie patys,kurie kelia savo kandidatūras ir vienmandatėse.Išrinkus vienmandatėse, sąraše įtrauktus toliau vietoje jų žygiuoja,sąraše pasistūmėja, ir eina į seimą kurie būtų nepakliuvę.Jei į sąrašą būtų netraukiami tie,kurie kelia savo kandidartūras vienmandatėse gal būtų kažkiek arčiau teisingumo.

            • Nepolitikas:

              Lyviukui – „Geriausia būtų pasitikėti seimu.” Taigi virš 20 m., taip ir buvo…bet rezultatas labai, labai liūdnas. “ Žmonės tam ir rinko seimą kad spręstu jų bėdas.”, na o jie sprendžia tik savo gerovę. Gal laikas jau neberinkti, ir bėdų ne bus. Žmonės tik balsuoja, o renka tai Vaigausko „klubas“.

    • Albinas Vaškevičius:

      lyvi, 100 000 parašų yra ne apklausai, bet referendumo inicijavimui. Surinkus 100 000, o dabartiniu metu net 300 000 parašų bus tik organizuojamas referendumas ir tik pačio referendumo metu visa tauta, t. y. apie 3 000 000, balsuodami spręs ar žemę parduoti ar neparduoti užsieniečiams. Tie 300 000 parašų visiškai nieko neišsprendžia. Jie tik tautai leis spręsti. 300 000 parašų duos tautai laisvės ir demokratijos trupinėlį ir nieko daugiau. Nei 100 000 nei 300 000 nieko neišspręs – spręs 3 000 000. Nepasiduokime demagogijai.. Tie kas ragina nepasirašyti nenori tautai laisvai pačiai spręsti arba nepasitiki savo tauta. Jie nėra demokratai. Jie yra diktatoriai.

    • Amelija:

      Pranašinga mintis. Juk apie perėjimą prie valstybės valdymo bambaliniais referendumais nekalba tie, kurie rauda dėl neva prarandamos žemės. Neparanku pasakyti, ko iš tiesų siekiama.

  5. pensininkas:

    lyvis. gyvi, klyvi. Gieda pempė: „Klyvis lyvis, kas iš manę pasidyvys: kiaušinius sudėjau, vaikus išperėjau“. Nėra čia lyviui kitus dergti. Reikia, kad referendumas įvyktų ir tauta, o ne Konservatorių (kubiloidai) ar darbo partija (gryzunova) spręstų ko reikia Tautai. Tauta suverenas ir nereikia partijų šulams bei visokiems lyviams viduriuoti.

  6. Atas:

    Kažin kodėl dauguma čia “komentuojančių” jaučiasi esą “pačiais,pačiais pačiausiais”???

    • Albinas Vaškevičius:

      Sukonkretink adresatą.

    • Ištvermingiesiems:

      Stebiuosi kai kurių komentuojančių kantrybe. Iš kur jūs turite jėgų atsakinėti į provokatorių, ar debilų, tokių, kaip lyvis ar amelija sapaliojimus? Tad stiprybės, broliukai.

      • Sėlis:

        Jeigu neatsakinesi, tai koks nesusipratelis, uzklydes i alka pagalvos, kad tai, ka nusikliedi sie provokatoriai, yra tiesa, nes niekas nebande tai demagogijai papriestarauti. Todel ir butina i kiekvienus svaiciojimus atsakineti, nes sitie provokatoriai tam ir pasamdyti, kad zmones klaidintu, tikisi, jog kas uzkibs.

        • Amelija:

          Kodėl, Sėli, esi toks ribotas, ir manai, kad asmuo negali turėti kitokių įsitikinimų negu paties ir būtinai turi būti provokatorius, be to, dar samdytas. Mano pažiūros proeuropietiškos, man rūpi ne tik Lietuvos, bet ir ES ateitis, perspektyva ekonominiam jos augimui, didesnei integracijai. Esu mokanti ne vieną užsienio kalbą, visada domiuosi tendencijomis, kurios formuojasi Vakarų pasaulyje, ir laikau jas neatsiejamomis nuo Lietuvos ateities. Nematau problemos nei bendros ekonominės erdvės kūrime, nei juo labiau žemės pardavime ES piliečiams. Susiskaidžiusi, saviniekos ir įtūžio bei tarpusavio rietenų ardoma Lietuva viena iš ekonominės krizės neišsikapstys. Nėra ne tik politinės valios, bet ir politinės jėgos, vadinasi, reikia derinti interesus su Bendrija, duoti ir imti, keistis intelektualinėmis ir materialiosiomis vertybėmis. Jei kam atrodo, kad valstybę gali valdyti gatvės minia, tegul prisimena Raudoną spalį, kai ant avantiūristų, naivuolių ir banditų bangos iškilo didžiausi XX amžiaus žmogėdros – Leninas, Stalinas ir kompanija. Dabar mūsų valstybėje verdama panaši smala – vienas ilgisi sovietmečio, kitas verkia žemės, kurios nė sprindžio neturi, trečiam lenkas su peiliu rankose sapnuojasi… Visų neišvardinsi. Apibendrintai – nuo Pankos iki Bradausko. Tai kurių galų kelti tą erzelį, spjaudyti į ES, kuri jau milijardus investavo į Lietuvos infrastruktūrą, žemės ūkį, technologijas? Kad “sužibėtum” pelėsiu atsiduodančiu žemėlapiu a la “nuo Berlyno iki Romos” (o gal ir iki Senegalo)? Nusiraminkit, pseudopatriotai, viskas bus gerai, nauja karta pamirš anekdotą, kad skaniausias lietuvio patiekalas yra lietuvis, išsimokslinę jauni žmonės perims valdymą, neliks bradauskų, uspaskių, paksų ir songailų, nusens Zigmutis… Laikas išgydo ne tik žaizdas – ir kvailumą. Turėkim kiekvienas savo pažiūras, dėstykim jas, polemizuokim. Pagal galimybes – kultūros ribose.

          P. S. asmeniškai Kembliui – daug čia svetimžodžių, pati matau, bet juk ne visi jie kalbos šiukšlės…

          • kviečiat kultūrai nesinaudodama kultūros privalumais net įprastai?Tušti žodžiai yra tušti.Net tos elementarios kultūros ir pagarbos kitam žmogui išlaikyti negebėjot.Tai ką kalbėti apie kelias kalbas,jei stoka bendro išprūsimo lygio,politinės nuovokos ir supratimo ko reikia Lietuvai,ko ji geidžia?.

          • Kemblys:

            Lietuvių kalbą reikia saugoti ne dėl kažkokio ‘kemblio’. Kalba yra mąstymo ‘įrankis’. Savo mąstymą gadini. Rūkoriai panašiai elgiasi – viską supranta, bet neturi Valios.
            Asmeniškai Amelijai 🙂

  7. Nepolitikas:

    Albinui Vaškevičiui, Aš rinkau ir žinau kaip šitas darbas turi būti organizuojamas. Tikrai ne taip, kaip yra dabar. Jeigu dar butu vasara, tai galima pastatyti stalus prie parduotuvių. Bet darbas turėjo parsidėti nuo išankstinės INFORMACIJOS, o vėliau ir nuo agitacijos. Ir tik po 2 mėn. galima pradėti rinkti parašus. Mažiausias skaičius 1 savanoris – 700 gyventoju ir kojytėmis į kiekvieną butą. O dabar kaip ponai : „jūs turite ateiti, čia dėl jūsų“ Anekdotas.

  8. albinas:

    rt.com /news/global-frackdown-gas-protest-391/
    Kodėl nei per viena Lietuvos informacijos šaltinį to nėra…

  9. Leonas M.:

    Ar jau pasirašei?

    Ar jau pasirašei, kad tavo kaime
    Neartų plūgai svetimi,
    Kuriuos kaip pragaištį, nelaimę,
    Kviečias politikai savi?

    Per amžius bočiai kovės, gynė
    Lietuvišku kalaviju
    Tamsias girias, laukų žydrynę,
    Ramybę ąžuolų žalių.

    Kur augs žemčiūgai, žalios rūtos,
    Srauni Dubysa kur tekės?
    Kai žemė, dirvos bus ne mūsų,
    Kai graikai, belgai ją apsės.

    Koks bus tada gimtinės veidas,
    Kai liks lietuvis joj svetys?
    Dėkosi, jei tarnauti leido,
    Netiksi — šunimis išvys.

    Viltis maža, tik kibirkštėlė —
    Tai tavo parašas lape,
    Kuriuos kaip sąžinę iškėlė
    Svarbiausiam referendume.

    Ką pasakysi tu vaikaičiams,
    Kai priekaištą teisingą mes —
    Kodėl parduoti žemę leidai,
    Nepalikai mums po savęs?

    Kam patikėjai melo dūmais,
    Kad Eure saulė patekės?
    Vilionė, apgaulė, godumas —
    Vardai sunkiausios nuodėmės.

    Leonas Milčius

    2013-09-25
    Raudondvaris

  10. medus:

    ar ne paprasčiau būtų eiti kiekvienam ir surinkti nors po 1 lapą parašų? padiskutuosim kai laikas iškapsės:)

  11. S:

    Ką gi, sužinojau vakar kiek maždaug tų parašų surinkta per Lietuvą. Negaliu sakyt skaičiaus, nes prižadėjau ir artimiausiu metu neskelbs, bet galiu tęst skaičiavimus pagal savo lapus. Gal pasakysiu tik tiek, kad mano spėtas skaičius (130-140 tūkst.) greičiausiai yra GEROKAI sumažintas. Vis dėlto, mano skaičiavimai turi pagrindą, nes jie parodo mažiausią galimą skaičių, kiek yra. Be to, vis tiek manau, kad šitie mano spėjimai apskritai gali būt patys tiksliausi, nes jei atmes didelę dalį parašų, tai tiek gali ir likt. Girdi, Kembly, šitie skaičiavimai turi prasmę ir nėra niekiniai! 🙂 Matyt, ne veltui aš esu mokslininkas ir moku skaičiuot. 😉 Taigi, skaičiuoju pagal savo lapus toliau. Pas mane pajudėjo reikalai dar į priekį. Dabar jau surinkta mažiausiai 160 tūkst. (jei tiksliai 480 x 350 = 168000). Maža to, grįžta lapai su papildomais parašais, sakė kad dar daug pririnko. Taigi, šitas skaičius turbūt per pora dienų stipriai šoktels, pažiūrėsim.

    Dar yra visokių smagių naujienų, bet geriau nutylėsiu, kad kai kurie mūsų susidomėję valdžiagyviai nesiimtų priemonių. Jei kažkur sekasi, geriau nečirkšt, nes ateis katinas ir suės. Tegul jie daro, tą ką daro ir nedaro to, ko nedaro, jei taip toliau, galim surinkt tikrai, yra nemaža tikimybė. 😀

    Atrodo yra viena negerovė, pradeda trūkt lapų. Atsirado daugiau norinčių rinkt, o aš apsiribojau 17-ka (na, paėmiau 18-ą iš apsirgusio geltonosios palapinės aktyvisto, dar vieną pririnksiu), ir dabar kai mažėja neužpildytų, neturiu ką duot. Yra žinių, kad visi 7000 lapų jau yra išdalinti, berods jau prašo VRK, kad išduotų papildomų lapų, tikiuosi, kad jie jau spausdinami, manau papildomi tūkstančiai tikrai nepakenks.

    • medus:

      stebuklingos žiniosi! iniciatyvinė grupė emailu apie skaičiavimus dar nieko nerašo, tad jau galvojau ar viskas ok. ypač dabar, kai kažkoks šaltukas pagavo – nėra jėgų rinkti, o širdyje neramu. ačiū už geras žinias, gero vakaro:)

      • S:

        Jūs saugokit save. Mano pažįstamas, surinkęs >8 pilnus lapus parašų pats, atgulė su temperatūra 38-38,5. Matyt, peršalo toj geltonoj palapinėj kasdien nuo ryto iki vakaro. Aš jam sakiau, kad pailsėk, jau savo surinkai, dabar svarbiausia pasveikt, aš likusius surinksiu. Reikia tikėtis, kad šitas referendumas nepareikalaus žmonių gyvybių. Tokie kaip jis ir jūs jau padarėt sunkiausią darbą. Parašų rinkimas įsivažiavo ir dabar belieka sėkmingai užbaigt. Jei dabar nebūtų surinkta pvz 100 tūkst, tada referendumas būtų pasmerktas. Dabar viskas padaryta laiku, tikrai ūpas pakilo. Aš kažkiek atsilikau, nes neturėjau laiko. Jūs pailsėkit, pasveikit, dabar mano eilė. 😉 Jau laiko turiu. Ir pas mane įsivažiuoja puikiai viskas. Kai pasveiksit, spėsit dar pabaigoj parinkt, kad užsitikrintume saugesnį galutinį skaičių.

    • Amelija:

      Tai vadinasi dingsta lapai su parašais, ar kaip suprasti? Oi prisiskaldysit jūs čia malkų, bus ko pažiūrėti.

    • Kemblys:

      Aš atidaviau vieną lapą, tad kukliai tyliu. Tikėsimės, kad pavyks surinkti visus. Mes čia žaidžiame pagal mums primestas taisykles. Per nepriklausomybės laikotarpį buvo, manau sąmoningai, rinkti parašai kitiems referendumams be tikslo surinkti. Kažkas norėjo pripratinti žmones, kaip prie eilinio ‘parašų’ rinkimo, kad nesvarstytų kokiu tikslu bus rengiami būsimi referendumai. Kita vertus, daug kas bijo dėl savo asmens duomenų. Reikia viešo, labai aiškaus, įlgo ir atkaklaus aiškinimo apie duomenų apsaugą: kurie yra saugotini, o kuriuos žmonės gali drąsiai atskleisti.

      • medus:

        Kembly, visgi surinkot? nustebinot pačia geriausia prasme, kaip šaunu.kad kiekvienas pilietis taip po 1 lapą, parašų rinkime jokios skubos nebūtų.

        • Kemblys:

          Kartais savanoriauju. Prisiminiau, kartą buvau stebėtoju, žmonių ryte mažai, skaitau sau laikraštį, o komisijos pirminikas delnais papliauškino ir paragino ‘dirbti’ stebėtoju. Įjungiau ‘kemblį’ ir jam matant 4 komisijos (būtent jo šalininkų) pažeidimus pastebėjau 🙂 Kas tada prasidėjo, žodžiu, smagu buvo. Bet tuo kart laimėjo mano remiamas, tai neteikiau pastabų.

          • Kęstutis:

            … Kemblys ir mane aplenkė :(, šaunuolis, visai nepavydžiu. Na o tie, kurie sugebėjo surinkti jau po keleta lapų, tai kaip tie knygnešiai, pagarba. Aš tai parašus renku daugiau Vilnijos krašte, pgr. ne lietuviai. Tai jie atsargesni, išsiklausinėja ar čia ne prieš juos, ką tai duos… Sakau: na pvz. labai čia pas mus prastuminėją vienalytes santuokas, jei ką, mes greitai surenkame tuos 100 000 parašų ir surengiame referendumą… Pasipila keiksmažodžių virtinė ir prašymas – duok greičiau tą lapą pasirašyti, mes tuos pypt. pastatysim į vietą :)…. O dėl žemės nepardavimo pritaria.

  12. savanore:

    Aciu autorei.parase tai ka jauciu ,ko gero, ne tik as,tik man norisi saukti:
    -lietuviai ,rinkite parasus!!!

  13. savanore:

    ,,Žmogau žmogau!

    Žmogau žmogau,
    ar rasi savyje šviesos, tauraus gerumo
    Nors lašą to, ką tau kasdieną duoda
    Iškeltos rankos pilnos meilės, atvirumo,
    Vilties, tikėjimo, kančioj — paguodos?

    Jis tiek nedaug šiandien iš mūsų prašo –
    Tik nenudelbk akių, matai – aš tavęs laukiu,
    Imk visą žemę, nuostabią ir gražią,
    Joje gyvenimą – žiedais nusėtą lauką.

    Jei ne žiedai, o usnys veši,
    Tai tik todėl, kad nuo Tiesos širdim nutolai.
    Sugrįžk, į Kryžių atsigręžki,
    Nekeisk akimirkos klaidos į amžiną rytojų!”
    (Mylekim Lietuva alkas.lt)

  14. Koncervų fabriko direktorius:

    Kažkam prisisapnavo, nesurinks tų 300 tūkstančių parašų ir tegul čia nesvaigsta 🙂 Ne vergų ir ne runkelių nosei toks darbas. Vergas visada liks vergu, kaip ir runkelis liks runkeliu. Pasibaigs parašų rinkimas ir nesurinkę parašų ir nukabinę nosis galės vėl atkišt savo išmuilintas subinytes Lietuvos Valdžiai! Vergai ir runkeliai, tik mėsa, iš jų jokios naudos! Tik šika, myža ir veisiasi! Tai va runkeliai, vergai ir visi kiti nedadaryti, atminkit, kad niekad nesurinsit tiek parašų, kad referendumas įvyktų! Ar aiškiai pasakiau?! UŽ ŽEMĖS PARDAVIMĄ! Šlovė Lansbergiui per amžius!

    • Arnius:

      Jokiu cia sloviu lancbergiui, bet parasu nesurinks, nes pas mane ne namie nebuvo, ne prie krautuves, ne maciau jokio rinkejo, buvau Kaune ir tenai nieko, tai gal kaip greityaja i namus kviest kad ateitu, ne pas kaiminus neatejo ne i poliklinika bus sakes joks bendradarbis nieko nezino ir matyt tik Vilniuj renka.

  15. ETV:

    Paėmiau vieną lapą, draugai ir giminės pasirašė, viso labo pora dešimčių parašų. Reikia eiti į viešumą, gal kas gali patarti, ar galima, pvz., bibliotekoje ar prekybos centre parašus rinkti – tai vieša vieta ar reikia pono leidimo?

    • rekomenduoju ETV:

      rekomeduoju eiti “nuo durų prie durų:
      1) žmonės niekur neskuba ir gali skirti jums porą minučių;
      2) turi asmens tapatybės kortelę arba pasą.
      prie prekybos centrų – bergždžias darbas – žmonės skuba, turi tik vairuotojo pažymėjimą.\
      šaunuolos, kad paėmėte lapą, sėkmės:)
      o šiaip – galima rinkti visose viešose vietose. kai aš bandžiau prie prekybos centro, man visi apsauginiai pasirašė, o kiti dėl aukščiau nurodytų priežasčių – labai vangiai. bet nuo durų prie durų veikia puikiai. p.s. atsiminkite: žmogus, atveriantis jums duris, yra jūsų draugas- tai labai padeda:)

    • S:

      20 parašų jau tikrai yra nemažai. Eiti nuo durų prie durų nebloga mintis, esu išbandęs, netgi įdomu. Aš daugiausia naudoju parašų rinkimą darbe ir skambinu pažįstamiems (nebūtinai draugams). Jei skambinat pažįstamiems, geriausia reikia tiesiai sakyt, kad renku parašus tam ir tam, ar galit pasirašyt. Tada privažiuoju iki jų namų ir paimu parašus iš visų namiškių. Aš dabar nesiterlioju, jei kažką vapalioja, sakau mesiu visus nepasirašiusius iš draugų, nes dėl vaikų ateities renku – atsisakiusių dar nebuvo…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: