Spalio 17 d. Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (United Nations Security Council) – nuolat veikiantį vieną iš šešių svarbiausių Jungtinių Tautų padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Veikloje remiasi Jungtinių Tautų chartija.
Balsuojant Generalinėje Asamblėjoje Lietuvą palaikė 187-ių valstybės iš 193-ių. Dabar mūsų šalis 2014 ir 2015 metais bus viena iš 10 nenuolatinių šios tarybos narių. Nuolatinės narės Saugumo Taryboje yra Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, jos turi veto teisę.
Spalio 17 d. kartu su Lietuva į Saugumo Tarybą taip pat buvo išrinktos Čilė, Saudo Arabija, Čadas ir Nigerija. Jos pakeis Azerbaidžaną, Gvatemalą, Maroką, Pakistaną ir Togo valstybes. Šiuo metu JT Saugumo Taryboje nenuolatinėmis narėmis dar yra Argentina, Australija, Liuksemburgas, Pietų Korėja, Ruanda.
Saugumo Taryba turi teisę spręsti dėl karinės jėgos panaudojimo. Sprendimai priimami devynių balsų dauguma.
Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, išrinkta į Saugumo Tarybą.
„Tapusi JT Saugumo Tarybos nare, Lietuva dalyvaus svarbiausių sprendimų, susijusiu su globaliu saugumu, priėmime. Po pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tai naujas garbingas iššūkis ir įsipareigojimas visai tarptautinei bendruomenei“, – sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Baigusi pirmininkavimą ES Tarybai Lietuva nuo sausio pirmos perims ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininkavimo vairą. JT Saugumo Tarybą sudaro 15 narių.
Susiję straipsniai:
- Prezidentė pirmininkavo Jungtinių Tautų aukšto lygio diskusijai
- Baltijos šalių prezidentai sutarė kartu siekti energetinio saugumo
- Lietuva iš Airijos perima pirmininkavimą ES Tarybai
- Lietuva ir Latvija vieningai sieks bendrų tikslų
- G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
- Rio de Žaneire D.Grybauskaitė pasaulio lyderiams sakė kalbą
- D.Grybauskaitė JT Generalinėje Asamblėjoje: Energetinių konfliktų prevencija – tarptautinės bendruomenės pareiga
- D. Grybauskaitė su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais aptarė naują ES biudžetą (video)
- Prezidentė pasveikino Rusijos Prezidentą Nacionalinės šventės proga
- Jaunuoliams iškilmingai suteiktas leitenanto laipsnis (nuotraukos)
- Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
- D.Grybauskaitė „RIO+20“ konferencijoje pirmininkaus vienai iš diskusijų
- Prezidentė D.Grybauskaitė susitiko su aukščiausiais Rumunijos vadovais
- Raudondvaryje susitiks Baltijos šalių Prezidentai
- D.Grybauskaitė: Baltijos šalis vienija nauji bendri tikslai (nuotraukos, video)
- D. Grybauskaitė: Baltijos šalių ūkininkai neturi būti diskriminuojami
Gal užimdama tokią garbingą vietą SNO Lietuva prisimins ir savo badmyriaujančius pensininkus ir grąžins jiems pavogtas pensijas? Sprendžiant užsienio problemas, juk būtų garbinga išspręsti ir vidines, ypač liečiančias skurdžiausiai gyvenančiuosius.
Prie ko čia tos pensijos?? Pensijos priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir kuriamo gerbūvio – dirbantys išvažiavo šerti kitų šalių pensininkus.
Taip, pirma reikia sukurti daug darbo vietu, pakelti atlyginimus, susigrazinti darbininkus is uzsienio. O tada bus ir pensijos.
Primityvus Jūsų mastymas. Pensininkai dirbo virš 30 m., mokėjo Sodrai 360 mėn.X 500 Lt (kiekvieno mėnesio įmoka)=180 000 Lt.(kaip minimumas). Jeigu pensija butu 1 000 Lt, tai 180 000 Lt : 1 000 Lt = 180 mėn. Jeigu padalinti iš 12 mėn. …. susidaro 15 metų. Nuo 65 metų į pensiją. Taigi 65 m.+15 = 80 m. Vidutiniškai gyvena iki 75 m.(pagal statistiką) Tai, kur dingsta pensininkų pinigai? A? Bet tuo pensininkai ir toliau moka mokesčius…
Nėra tokių ,,pensininkų pinigų”. Dirbai, mokėjai mokesčius, jais išlaikei TUOMETINIUS pensininkus. Dabartinius pensininkus turi išlaikyti dabartiniai dirbantys savo mesčiais, bet dabartiniai IŠVAŽIAVO šerti kitų šalių pensininkų.
Siūlau perskaityti Konstitucinio Teismo sprendimus.
„Konstitucijos 52 straipsnio nuostata, kad valstybė
laiduoja teisę gauti senatvės pensiją, aiškintina atsižvelgiant
į kitas Konstitucijos nuostatas, o nagrinėjamos bylos kontekste
– į konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 48
straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti
darbą bei verslą, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas dėl
nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos.
Minėta, kad Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė
„valstybė laiduoja” suponuoja įstatymų leidėjo pareigą
nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų,
būtinų pensijoms mokėti, SUKAUPIMĄ ir pensijų mokėjimą.(…)
2.3. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta:
„Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka
visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.”
Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga
inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į
nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys
nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą
užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju,
kai LĖŠŲ, reikalingų senatvės pensijoms mokėti, SURINKIMAS ir
pačių pensijų mokėjimas yra grindžiamas socialiniu draudimu
(socialinio draudimo įmokomis), ŽMOGUS PATS tam tikru mastu
DALYVAUJA sudarant materialines šių pensijų mokėjimo
prielaidas. Įstatymu nustatant senatvės pensijų dydžius
atsižvelgtina į tai, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant
materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas.
Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės
pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama,
turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į
NUOSAVYBĘ. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ši teisė turi būti
saugoma ir ginama.“ Ir t.t. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
2002 m. lapkričio 25 d. Vilnius
” taip pat buvo išrinktos Čilė, Saudo Arabija, Čadas ir Nigerija”