Istorija tai ne eksponatas po stiklu (3)

Spektaklis „Lietaus žemė“ | atvirasratas.lt nuotr.

Spektaklis „Lietaus žemė“ | atvirasratas.lt nuotr.

Šią savaitę Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje pakvietė tarptautinę bendruomenę ir Belgijos lietuvius į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai progai  skirtą kultūrinį vakarą. Europarlamentarės iniciatyva Briuselyje parodytas teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektaklis „Lietaus žemė“, kurį režisavo Aidas Giniotis.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, šis spektaklis patrauklus Lietuvos pristatymas per kultūrą ir istoriją. Spektaklis tarptautinei auditorijai verčiamas į anglų kalbą ir yra papildytas Lietuvos XX amžiaus istorijos kontekstu. Anot EP narės, istorija dažnai formalizuojama; minėjimai, kalbos juose, nors tai irgi svarbu, pavirsta į sausoką žanrą. „Istorija – gyvas dalykas, tai mūsų  patyrimai, emocijos, santykiai tarp žmonių ir kartų, jos nereikėtų laikyti kaip eksponato po stiklu, ji turi būti pateikiama gyvai,“– pabrėžė europarlamentarė.

„Tai buvo puiki proga tarptautinei auditorijai pademonstruoti lietuvišką kūrybą, lietuvišką istoriją. Ir tas intymumas ir ypatingų dekoracijų nebuvimas, sėdėjimas ratu, tam tikrų situacijų vaidinimas sukuria vaizdą, kad tu esi kažkieno kito gyvenime ir gali atpažinti save“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. „XX amžiaus istorija pažymėta karo šešėliu, kuris pakoregavo žmonių likimus, kurie turėjo pasirinkti. Ir pasirinko skirtingai“.

„Kiekvienas sau galime užduoti klausimą, o ką aš daryčiau tokiomis aplinkybėmis? Spektaklyje žmonės neskirstomi į blogus ir gerus, bet veda prie supratimo, kad toje baisioje karo mėsmalėje mūsų tėvai, seneliai, proseneliai buvo aukos“, – įspūdžiais dalijosi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Režisierius A.Giniotis pastebėjo, kad spektaklis atliko savo misiją neskirstyti į gerus ir blogus, o atspindėti Lietuvos istoriją tokią, kokia ji palietė daugelį lietuvių šeimų. „Todėl reikia apie tai kalbėti, kalbėtis ir ypač su jaunąja karta“, – pabrėžė režisierius.

Improvizacijų spektaklyje kiekvienas aktorius dalijasi savo unikalia šeimos istorija, kuri susivienija į bendrą dramatišką tautos likimą: partizaninį karą, valstybės okupaciją, pasaulinius karus, tremtis.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Menas, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. arvydas damijonaitis:

    LIETUVIŲ TRAGEDIJOS ESMĖ
    Suformuluokim pagaliau lietuviškos tragedijos ESMĘ. Problema atsirado dėl rusiškos okupacijos metu organizuoto ir vykdyto lietuvių fizinio ir dvasinio genocido, totalaus smegenų plovimo. Tai, kad Lietuva yra apgyvendinta 60 – 70 % sovietžmogiais (homosovieticus) , yra kryptingos okupantų, bolševikinės Rusų imperijos veiklos rezultatas. Geriausi, mąstantys lietuviai buvo fiziškai sunaikinti “trėmimų” priedangoje, tiesioginių egzekucijų metu. Kaip paspartinti homosovieticus metamorfozę – lietuvių sugrįžimą, atsivertimą? Būtina politinė valia.
    Kompensacija už genocidinius nusikaltimus – svarbiausia Lietuvos dvasinė ir materialinė problema, nes nebaudžiami Rusijos imperijos nusikaltimai skatins naujus lietuvių žudymus, Kremlius kasdien įžūlėja.

    DĖL KOMPENSACIJOS UŽ NKVD-KGB GENOCIDINIUS NUSIKALTIMUS
    Neatidėliotinas uždavinys yra teisiškai įvardinti totalitarinės bolševikinės Rusijos imperijos okupacijos metu organizuotus genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (lygiagrečiai ir Ukrainoje).Lietuvoje Įstatymas Dėl okupacinės žalos atlyginimo (kompensacijos) įpareigoja teismo keliu įvardinti senaties termino neturinčius genocidinius nusikaltimus, nekaltumo prezumpcija taikoma visiems nusikaltimams:
    1.Galimi keli teisinio bolševikinės Rusijos genocidinių nusikaltimų įvardijimo etapai. Pirmame etape Lietuvos(ir Ukrainos) teismai, pagal turimą sukauptą siaubingą faktinę medžiagą, sprendžia atskiro nusikaltimo, padaryto duotoje apylinkėje(teritorinis principas) specifiką, įvardina genocido požymius. Antrame etape Lietuvos teismas( kartu su Ukrainos teismu) įvardina tarptautinį tautų naikinimo pobūdį bolševikinėje Rusijoje, ĮVARDINA GENOCIDO FAKTĄ. Šiuos procesinius veiksmus turėtų koordinuoti speciali, Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcijos paskirta darbo grupė. Galimi ir kiti šios politinės valios realizacijos variantai, kuriuos gali pasiūlyti LR Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcija, jos paskirta darbo grupė;

    2. Genocidinius nusikaltimus organizavo ir vykdė ne abstraktus “komunizmas”, “komunizmo šmėkla“, o totalitarinės, bolševikinės RUSIJOS imperijos represinės NKVD-KGB struktūros. Šie nusikaltimai iki šiol nėra įvardinti teisiškai. “Komunizmas” yra paranojinės bolševikinės totalitarinės Rusijos imperijos nusikaltimų klastinga priedanga, masinių žudymų doktrina;
    3.Bolševikinės Rusijos imperijos NKVD-KGB struktūrose tarnavo iki 50 proc., Kremliuje -80 proc. žydų tautybės “vadovų”. Šios struktūros organizavo ir vykdė genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (nuo 1945 m. Lietuvoje sunaikino per milijoną lietuvių),Ukrainoje (11 milijonų ukrainiečių ,turtingiausiose juodžemio srityse, numarino badu HOLODOMOR metu). Būtina prašyti holokaustą patyrusius žydus pagalbos teisiškai įvardinant bolševikinės Rusijos genocidinius nusikaltimus. Šios nuostatos turėtų būti politikos, pritraukiant žydus, pamatas;
    4.LIETUVIAI NIEKAD NEDALYVAVO JOKIOSE AKCIJOSE PRIEŠ ŽYDUS, įrodyta, kad tai NKVD-KGB ir NACIŲ specialios klastotės ,t.y. jų pateikti sufabrikuoti dokumentai, nuotraukos sumontuotos, propagandos tikslams, represijoms, genocidiniams nusikaltimams pagrįsti (žiūr. internete, Stasys Žvirgždas, fotonuotraukų montažas; Irena Tumavičiūtė “Laikas sustabdyti lietuvių šmeižtą“).
    LR Seimas turėtų nedelsiant inicijuoti specialios darbo grupės įkūrimą. Įstatymas Dėl sovietinės okupacinės žalos atlyginimo įpareigoja:
    -sukurti koordinacinę darbo grupę paruošti medžiagą genocidinių nusikaltimų baudžiamosioms byloms Lietuvos apylinkės teismuose,
    -koordinuoti apylinkės teismų darbą visoje Lietuvos teritorijoje,
    -suderinti Genocido centro darbą baudžiamųjų bylų ruošimui.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

  2. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: