Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui (2)

Lietuvos etnografiniai regionai | Alkas.lt nuotr.

Spalio 10 d. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė nutarimo „Dėl 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais“ projektui.

Šiuo nutarimu Seimas, įvertindamas tai, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas; pabrėždamas Lietuvos etnografinių regionų istorinę reikšmę ir savitumo puoselėjimo svarbą, siūlo 2015 metus paskelbti Etnografinių regionų metais.

Svarstomu teisės aktu Vyriausybei siūloma sudaryti Etnografinių regionų metų komisiją, kuri iki 2014 m. rugsėjo 1 d. parengtų ir patvirtintų Etnografinių regionų metų programą ir pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti; 2015 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Etnografinių regionų metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.

2015-uosius metus skelbti Lietuvos etnografinių regionų metais Seimui pasiūlė Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir suaktualinimo Lietuvoje.

EKGT ekspertų parengtame aiškinamajame rašte rašoma, kad įgyvendinant šį projektą būtų išryškinti Lietuvos etnografinių regioninį savitumą atspindintys dalykai – tautiniai rūbai, kulinarinis paveldas, etnoarchitektūra, papročiai, tarmės ir patarmės, tautosaka, muzikinis folkloras, tautodailė ir kita liaudies kūryba, etnografinių regionų istorinė raida, dabartinė jų kultūros būklė ir plėtros galimybės.

EKGT priminė, kad Lietuvos valstybė įsipareigojimą išsaugoti savo etnografinių regionų savitumą įtvirtino Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, kuriame etnografinio regiono sąvoka apibrėžiama kaip „istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas“.

Tuo pačiu EKGT atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindiniuose regioninę politiką ir regioninę kultūros plėtrą reglamentuojančiuose Lietuvos teisės aktuose apie etnografinius regionus beveik neužsimenama – akcentuojamos vien apskritys, kurios buvo sudarytos neatsižvelgiant į etnografinius regionus, o iš regioninės kultūros politikos pastaruoju metu eliminuota tiek etninė kultūra, tiek kultūros paveldas ir mėgėjų menas.

„Regioninio istorinio kultūrinio savitumo išsaugojimas yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių. Tai ypač pabrėžia ekonomiškai labiau išvystytos šalys, tokios kaip: Vokietija, Austrija, Jungtinė karalystė, Švedija, Suomija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Portugalija, Ispanija, Italija. Nuo šių šalių neatsilieka ir kitos ES šalys, išsaugojusios savo istorinius regionus: Vengrija, Airija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Latvija. O mums broliška Latvija savo etnografinius regionus yra įtvirtinusi net šalies Konstitucijoje, – sakė EKGT pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė.

Pirmąjį siūlymą atkreipti dėmesį į Lietuvos etnografinius regionus ir skelbti jiems skirtus metus EKGT Seimui buvo pateikusi dar šių metų kovo 18 d. Tuomet buvo siūlyta Etnografinių regionų metais paskelbti 2014-uosius metus. Tuomet buvo akcentuota, kad tai būtų nuosekli 2013-ųjų metų paskelbtų Tarmių metais tąsa. Tokiam siūlymui šių metų balandžio 23 d. Seimas pritarė po pateikimo, tačiau jo nepalaikė Vyriausybė motyvuodama tuo, kad 2014 metai jau paskelbti Kristijono Donelaičio metais bei Teatrų metais be to buvo priminta, kad 2014-ais vyks Dainų šventė, kurioje dalyvaus visų Lietuvos regionų mėgėjų meno kolektyvai.

Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.