Seimui siūloma tirti galimai su VSD susijusios organizuotos grupės poveikį valstybės pareigūnams ir institucijoms (14)

Alkas.lt nuotr.

Spalio 4 d. Seimo narių grupė įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma, atsižvelgiant į įsiteisėjusius teisminius sprendimus dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado neteisėto atleidimo iš pareigų, sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri įvertintų kylančias grėsmės valstybės stabilumui dėl visuomenėje paskleistos ir oficialiai nepaneigtos informacijos apie ilgalaikę Valstybės saugumo departamento įtaką politiniams bei ekonominiams procesams.

Nutarimo projekte numatyta, jog komisiją turėtų sudaryti 15 Seimo narių pagal Seimo frakcijų proporcingo atstovavimo principą.

„Seimo narys Vitalijus Gailius savo viešais pasisakymais yra pareiškęs, jog Lietuvoje veikia organizuota asmenų grupė, daranti galimai neteisėtą poveikį aukščiausių valstybės vadovų sprendimams, todėl privalome imtis priemonių tokiems teiginiams įvertinti“, – teigia laikinosios tyrimo komisijos iniciatoriai Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Povilas Urbšys ir Petras Gražulis.

Nutarimo projekte numatyta komisiją įpareigoti:

1) Įvertinti Seimo komisijos 2010 m. gegužės 13 d. XI-812 nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti“ išvadų įgyvendinimo efektyvumą;

2) įvertinti Seimo komisijos 2006 m. gruodžio 19 d. Nr. X-990 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvadų“ įgyvendinimą;

3) peržiūrėti ir įvertinti Seimo komisijos 2012 m. sausio 30 d. Nr. XI-1922 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo“ išvadas ir esant būtinybei teikti jas tvirtinti Seimui;

4) susipažinti su Antikorupcijos komisijos tyrimo dėl V.Gailiaus ir V.Giržado atleidimo iš FNTT išvadomis bei įvertinti jų įgyvendinimą ir, esant būtinybei, parengti siūlymus Seimui priimti atitinkamų teisės aktų pataisas;

5) ištirti ir nustatyti, kas yra atsakingas, kad Lietuvos bankas neįslaptino medžiagos susijusios su AB „Snoras“;

6) nustatyti bei įvardinti asmenis, kurie yra susiję arba turėjo įtakos FNTT direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado neteisėtam atleidimui iš užimamų pareigų;

7) įvardinti asmenis arba valstybės pareigūnus, kurie galimai davė nurodymus bei galimai neteisėtai pateikė poligrafo duomenis Prezidentūrai, Seimui, Ministrui Pirmininkui, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Generaliniai prokuratūrai, visais atvejais, jeigu tokie būtų nustatyti;

8) ištirti, kas ir kodėl nurodė, kokie asmenys turi būti tikrinami poligrafu, o kurie ne;

9) išsiaiškinti, kokią informaciją turėjo šalies vadovai dėl neva galimo FNTT vadovų V.Gailiaus ir V.Giržado suinteresuotumo netirti bylų, susijusių su konservatoriais ir jų rėmėjais;

10) ištirti ir nustatyti, ar žiniasklaidoje paskelbta informacija, jog generalinis prokuroras Darius Valys galimai neteisėtai pateikė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams operatyvinę medžiagą dėl AB „Snoras“ banko veiklos, atitinka tikrovę;

11) atsižvelgiant į tai, kad 2011 metų lapkričio 17 dieną generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į VSD dėl galimai padarytų korupcinių veikų perduodant informaciją apie AB „Snoras“, išsiaiškinti, kodėl VSD nebūdama ikiteisminio tyrimo įstaiga pradėjo tyrimą, kuris pagal kompetenciją turėjo būti vykdomas STT bei įvertinti D.Valio veiksmų teisėtumą;

12) ištirti ir nustatyti atsakingus VSD asmenis, piktnaudžiavusius tarnybos įgaliojimais teikiant teismui ir prokuratūrai melagingus duomenis, jog V.Pociūnas nebuvo komandiruotas į Baltarusiją kaip oficialus VSD atstovas.

13) išsiaiškinti, ar VSD, nurodydamas Teismo nutarties vykdymo negalimumo priežastis, taip pat kreipdamasis su administracine byla Nr. A492-939/2013 į nesusijusias valstybinio valdymo, teisingumo institucijas, nesudarė prielaidų suvaržyti bylą Nr. A492-939/2013 nagrinėjančio teismo nepriklausomumo ir nešališkumo;

14) peržiūrėti teisinį reguliavimą bei nustatyti, ar reikia keisti įstatymus bei kitus teisės aktus siekiant išvengti piktnaudžiavimo valdžia, skiriant ir atleidžiant pareigūnus į aukštus postus bei priimant valstybei svarbius sprendimus ir esant reikalui parengti teisės aktų pakeitimų projektus.