R.Vainauskienė. Lenkijos užsienio reikalų ministerija gaivina „kresų“ idėją (18)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Oficialių Lenkijos politikų  tikinimai, esą, „kresų“ (liet. „pakraščių“;  taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, tarp kitko į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien   kadaise ten gyvenantys žmonės ar jų palikuonys,  yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent  naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti. Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organzacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

Vienaip galima aiškinti, jei „lenkiškų kresų“ idėjos gaivinimu  užsiima privatūs žmonės ar visuomeninės organizacijos. Kitaip atrodo, kai tai daroma valstybiniu mastu.

Įsivaizduokime, koks pasipiktinimas kiltų Lenkijoje jeigu, tarkim, Lietuvos visuomeninėje televizijoje būtų laida apie prarastą Seinų kraštą ar  Vokietijos TV kanalas  „Deutche Welle“ kas savaitę primintų apie „vokiškus kresus“ – Vroclavą ar Gdanską.

Tuo tarpu iš  biudžeto finansuojamas Lenkijos TV kanalas „Polonia“ , kuris palydovinio ryšio (bei retransliacijos – kaip yra Lietuvoje) dėka pasiekiamas ne tik Europoje, bet ir už Atlanto, turi pastovias laidas, kurių pavadinime yra žodis „Kresai“. Viena iš jų – „Kurier Kresowy“, kuri, kaip skelbiama,  kviečia ne tik į sentimentalias keliones po buvusius lenkiškus „kresus“, bet ir informuoja apie visus svarbius klausimus, „(…) susijusius su Kresais“.  Suprask: apie  lenkų tautinės mažumos  gyvenimą kažkokiuose lenkiškuose pakraščiuose, t.y. Lietuvos sostinėje Vilniuje ar Ukrainos mieste Lvove.

Kitas Lenkijos visuomeninis transliuotojas (finansuojamas iš valstybės biudžeto) – Balstogės radijas kiekvieną savaitę rengia laidą „Magazyn kresowy“, kuriame primenama apie Vilniaus, Gardino ar Lvovo lenkiškumą, šlovinami lenkų  kovotojai su „okupantais‘ lietuviais ar ukrainiečiais, ir ypač daug dėmesio skiriama Lietuvos lenkų mažumai, kuri, anot laidų vedėjų, yra persekiojama, diskriminuojama ar engiama.

Paieškojus toliau, darosi dar įdomiau. Yra toks interneto portalas www.kresy24.pl, kuris, kaip skelbiama, dalinai finansuojamas Lenkijos užsienio reikalų ministerijos  („Portal Kresy24.pl jest współfinansowany z dotacji Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP“)

www.kresy24.pl

www.kresy24.pl

Sustokime ties informacijomis apie Lietuvą.

Šalia istorinių straipsnių apie Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų ir vietovių lenkiškumą ir lenkų kultūros paveldą, nostalgiškų prisiminimų  apie „prarastas lenkiškas žemes“,  nemažai rašoma apie dabartinę Lietuvos gyvenimą. Bet informacija labai savotiška, primenanti  kriminalinę kroniką: apie tai, kad Lietuva tai savižudžių, depresijos, žudikų kraštas. Čia nerasi gerų žinių nei apie lietuvių kultūrą, nei apie šalies ekonomiką. O visa viršija tai, kaip pateikiama informacija apie Lietuvos lenkus: jie čia neturi pagrindinių teisių, yra diskriminuojami, kad nuolat naikinamas lenkiškas švietimas, uždaromos lenkiškos mokyklos, draudžiama lenkams viešai prabilti sava kalba.

Kyla klausimas, ar Lenkijos užsienio reikalų ministerijos nuomonė sutampa su jos finansuojamoje svetainėje skelbiama tendencinga medžiaga? Ir kam tai tarnauja? Draugiškų santykiams  ir geram kaimyniniam bendradarbiavimui?

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *