V.V.Landsbergis. Skalūnų skalionės (62)

Vytautas V.Landsbergis | alfa.lt nuotr.

Vytautas V.Landsbergis | alfa.lt nuotr.

I

Kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, taip ir aš, šiomis dienomis sprendžiu nelengvą dilemą – kaip  vertinti visa tai, kas vyksta aplink skalūnus ir aplink Lietuvą? Iš vienos pusės, reikėtų džiaugtis, kad pagaliau imama spręsti Lietuvos energetinė nepriklausomybė, nes dėdė Gazpromas užspaudė taip, jog didžioji Lietuvos gyventojų dalis, regis, dirba vien tam, kad žiemą šiam mielam monstrui susimokėtų šilumos mokesčius. Nebenorintys jam mokėti (ar nerandantys būdų) išvažiuoja, o jūs mokėkit sau, jei sutinkate su tokiom sąlygom.

II

Diskursas šonan: šiose aplinkybėse norėtųsi užduoti klausimą už mūsų valstybės saugumą atsakingoms institucijoms, o ką gi per tuos 23 nepriklausomybės metus veikė mūsų mieli energetikos ministrai bei jų ministrai pirmininkai, jeigu vis dar neturime suskystintų dujų terminalo? Ar tai nebuvo nusikaltimas prieš savo valstybę?

Be abejo, kas nors turėtų teisę paklausti ir kitaip – o ką gi per tuos metus veikė už valstybės saugumą atsakingos institucijos, kol tie ministrai nieko neveikė? Bet čia jau atskiras klausimas, į kurį atsakymo tikriausiai dar teks palūkėti… Bet ar nekeista, kad nei vienas energetiškas ministras ligi šiol nėra apklaustas ir nėra pareikalauta atsakomybės už Lietuvos žmonių nuskurdinimą, laiku neatlikus savo tiesioginės pareigos? Kas galėtų paneigti, kad jiems kas nors nepatarė ir nepadėjo šitaip nieko nedaryti?

III

Bet grįžkime prie nūdienos: esame tarp dviejų pasirinkimų – ar nieko nedaryti, ar daryti paskubom ir su vienu vieninteliu projektą laimėjusiu skalūniniu specialistu, nežinodami – pakenks jo darbai ar nepakenks ateities Lietuvai, jos gamtai ir žmonėms? Apdairus ūkininkas mažų mažiausia palauktų metelius kitus ir pasižvalgytų – o kaip sekasi tiems drąsuoliams pirmeiviams, ar neužlieja jų kokios nors liūtys, ar netenka paskui geriamą vandenį atvežti cisternomis?  Ir po kelių metų, matant, kad viskas ok, ir (tikėtina) sulaukus modernesnių bei saugesnių technologijų – pasinaudoti šios arba kitos firmos paslaugomis. Juolab, kad kitąmet turėtų pradėti veikti išvajotasis dujų terminalas – tad dujos ir taip atpigs.

Bet ginčą ir svarstymus komplikuoja tai, kad šiame nuomonių kare itin aktyviai veikia ir Gazpromo komanda, mesdama didelius pinigus, organizuodama smegenų pudravimo darbus. Turbūt daugeliui Lietuvos piliečių būtų gerokai ramiau, jei sužinotume, kas stovi už „Skalūnai.info“ iniciatorių, iš kur pinigai toms milžiniškoms reklamoms pakelėse etc. Jeigu ten savi turtuoliai, tai kodėl jų nesimato dienos šviesoj? Internete sklandančios „neurolingvistikos specialistų iš Maskvos“ nuotraukos liudija ką kita. Ir tai kol kas nepaneigta.

Taigi, toks įspūdis, kad Lietuvos teritorijoje vyksta dviejų valstybių karas, vieni – Amerikos pusėj, kiti – Rusijos… O ar yra Lietuvos pusė, žaidžianti Lietuvos partiją?

IV

Matant debatus spaudoj ar per TV, susidaro įspūdis, kad ir Prezidentė, ir V.Mazūronis, ir nemaža dalis žinomų žurnalistų puikiai žino, kad skalūninių dujų žvalgyba bei gavyba yra visiškai saugus reikalas. Jie – profesionalai, specialistai, tad natūralu, kad ir žino daugiau už visokius ten mamontovus, storpirščius bei kitas lakštingalas.

Vienok – neramu. Vienok, žmonėms trūksta garantijų… Ir tada galvon šauna paprasta mintis: o ką, jei tie profesionalai garantuotų patys savimi, kad ten nieko blogo neatsitiks? Tarkim, pasirašomas susitarimas su Žygaičių bendruomene, kad jei neduodie netyčia užsiteršia geriamasis Žygaičių vanduo ar šiaip kokia ekologinė nelaimė atsitinka, jie prisiima atsakomybę ir atsisėda į kalėjimą, kur pasninkauja, ir, gerdami Žygaičių vandenį, ramiai apmąsto savo poelgius. Jeigu žmogus yra tvirtai įsitikinęs skalūnų projekto saugumu, jeigu jis net Amerikon buvo nuvykęs ir ten viską išsiaiškino, jis turėtų drąsiai pasirašyt tokį dokumentą bei nuimti visuomenėj tvyrančią įtampą.

Be to, galų gale turėtume laisvanoriškos pareigūnų atsakomybės precedentą – tegu pasirašo šiam projektui pritarę partijų primininkai, ministrai ir valstybės vadovai. Bent aš – tikrai miegočiau šiek tiek ramiau, jausdamasis, kad mes (aš ir valdžia) vėl esame kartu, kad visiems taikomos vienodos žaidimo taisyklės…

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: