LVAT nusprendė: FNTT direktoriaus pavaduotojas V.Giržadas atleistas neteisėtai (4)

Vytautas Giržadas | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Giržadas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado bylą, 2013 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino ankstesnes Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad V.Giržadas buvo neteisėtai atleistas iš FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigų ir nurodė, kad jis gali grįžti į buvusias pareigas.

Ginčas nagrinėtoje byloje iš esmės kilo dėl vidaus reikalų ministro įsakymo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu – tuo pagrindu, kad buvo nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pareigūnui atėmus paminėtas specialiąsias teises, susijusias su jo tiesioginių pareigų atlikimu, buvo priimtas ir byloje ginčytas vidaus reikalų ministro įsakymas dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, LVAT vertino, jog byloje yra kilęs tarnybinis ginčas tarp pareiškėjo V.Giržado ir Vidaus reikalų ministerijos.

LVAT teisėjų kolegija, vertindama įsakymo dėl paminėto leidimo panaikinimo teisėtumą, nustatė, jog atsakovas Vidaus reikalų ministerija šioje byloje nepateikė tokių įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti nustatyta, jog pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės patvirtina pareiškėjo nepatikimumą ir negalėjimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. LVAT pripažino pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjo nepatikimumas iš esmės buvo konstatuotas remiantis vien neigiamomis tyrimo poligrafu išvadomis, kurios nesant kitokios neigiamos, kompromituojančios informacijos apie pareiškėją ir jo aplinką, laikytinos tik prielaidomis. Teismas pabrėžė, jog pagal Poligrafo naudojimo įstatymą poligrafo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

Nustatęs, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui buvo panaikintas nepagrįstai, LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos ir grąžino pareiškėją į eitas FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas, taip pat pagrįstai ir teisėtai priteisė visą atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

LVAT, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo teigiama, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, tai, kad byloje buvo nagrinėjamas tarnybinis ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir Vidaus reikalų ministerijos, nenustatyti Valstybės saugumo departamento neteisėti veiksmai, padarę pareiškėjui neturtinę žalą, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai pritaikė Darbo bei Civilinio kodeksų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Darbo kodekso 250 straipsniu, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei 2 straipsnio 8 dalimi, nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos, o ne iš Lietuvos valstybės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus ir pirmosios instancijos teismo nustatytus pareiškėjo išgyvenimus ir nepatogumus, padarė išvadą, jog pareiškėjui priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma – ši suma buvo sumažinta iki 10 000 Lt.

Parengta pagal LVAT pranešimą

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: