Seimas už žodžio laisvę – kritika nelygu neapykantos kurstymui (video) (24)

Algirdas Patackas | apzvalga.eu, M.Žilionytės nuotr.

Algirdas Patackas | apzvalga.eu, M.Žilionytės nuotr.

Rugsėjo 12 d.  Seimo plenariniame posėdyje Seimo nariams buvo pateiktas Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio papildymo įstatymo projektas (Nr. XIIP-687). Projektą pristatė jo iniciatorius, signataras Algirdas Patackas.

Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Iš 82 balsavusių Seimo narių siūlymui pritarė 47, susilaikė 20, prieštaravo 15 parlamentarų. Tarp susilaikiusiųjų ir balsavusių „prieš“ buvo daugiausia socialdemokratų frakcijos nariai – atitinkamai 13 ir 10. Liberalų partija buvo vienintelė, kurios nė vienas atstovas projekto nepalaikė.

Projektu siūlyta papildyti minėtą BK straipsnį formuluote, jog „Seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti.” Kitaip tariant, projekto autoriai siekė nustatyti aiškesnes ribas atvejams, kai praktikoje susiduria žodžio laisvė ir konkrečios visuomenės grupės – šiuo atveju seksualinių mažumų – apsauga nuo diskriminacijos ir neapykantos.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektas neišskiria jokios seksualinės orientacijos ir leidžia kritikuoti bei aptarinėti jas visas, taigi prireikus saugo ir heteroseksualų teisę į savo gyvenimo būdą ir praktikas. Nors tokia apsauga gali atrodyti absurdiška ir nereikalinga, Vakarų Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad ir paprasčiausias pozityvus vyro ir moters šeimos palaikymas gali būti traktuojamas kaip neapykantos kurstymas prieš alternatyvias “šeimos” sampratas. Pavasarį prancūzas Frankas Taliu (Franck Talleu), 5 vaikų tėvas, buvo sulaikytas Paryžiuje už tai, kad vilkėjo drabužį su „stereotipiniu simboliu“ – už rankų susikibusių vyro ir moters su dviem vaikais siluetu.

Nors viešojoje erdvėje pasirodė seksualinių mažumų teisių gynimo aktyvistės M.A.Pavilionienės straipsnis, teigiantis, jog siūloma pataisa yra prieštaraujanti Lietuvos tarptautinėms sutartims ir netgi Lietuvos Konstitucijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete nutarta, jog tokio prieštaravimo nėra ir projektas gali būti svarstomas. Iš tiesų, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti apsaugą nuo neapykantos kurstymo ir diskriminacijos, tačiau šalies teisė ir pareiga yra apibrėžti šių sąvokų ribas, kas bent iš dalies ir daroma šia BK pataisa.

Vis didėjantis tokio teisės akto projekto aktualumas pastaraisiais metais nekelia didelių abejonių. Aktyvėjant Lietuvos seksualinių mažumų pastangoms iškovoti teisę į vienalytes partnerystes ir, kaip neslepiama, vėliau seksiančias santuokas, tuo pačiu stiprėja cenzūra, neleidžianti kvestionuoti šių žmonių reikalavimų pagrįstumo ir juo labiau vertinti pačios jų orientacijos. Kaip rašo projekto autoriai aiškinamajame rašte, „Pastaraisiais metais padaugėjo pareiškimų iškelti baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, remiantis bet kokiais neigiamais vertinimais ir pasisakymais apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis.“

Projektą užregistravo 9 Seimo nariai, atstovaujantys visas, išskyrus „Tvarkos ir teisingumo“, šios kadencijos Seimo frakcijas: Algirdas Vaclovas Patackas („Drąsos kelias“), Gediminas Jakavonis, Dangutė Mikutienė (abu Darbo partija), Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Vytautas Juozapaitis (visi TS-LKD), Edvardas Žakaris (LSDP), Jaroslav Narkevič (LLRA) ir Eugenijus Gentvilas (Lietuvos liberalų sąjūdis).

Įstatymo projekto priėmimas po pateikimo (Seimo posėdžio transliacijos vaizdo įrašas):

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: tikras lietuvis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: