L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams) (9)

DSC05617-K100Patrankos kalba — mūzos tyli,
Sena tiesa, tiktai ne man.
Tegul jos griaudžia, dūmai kyla
Ir mūzas žadina karan.

Juk per ilgai savim jos gėris,
Dienas užlieję vyneliu,
Ir kuria tuščią pasaulėlį
Po žydro butelio kamščiu.

Į gildijas savas subėgę,
Europos rankioja pelus.
Savi grūdai, matai, jau gėda
Ir savo žodis — negražus.

Žinojome, kad žodis ginklas,
Daina – tai sakalo sparnai,
Kada reikėjo laisvėn kilti,
Kai buvome tautos vaikais.

Naujalis, Zikaras, Brazdžionis,
Kudirkos „Tautiška giesmė“,
Valančius, Vaižgantas, Maironis
Buvo kaip Nemuno tėkmė.

Argi dabar jau taip nuskurdom,
Susirgom neviltim gilia,
Kad ginti sąžinę ir tiesą
Vaikams palikom kreidele!?

Pakilkit, talentai, apkurtę,
Gimtinei dirbti, jos žmonėms,
Džiaugsmo neduos pasaulio turtai,
Save išmėčius pakelėm.

Juk turim kalbą, stiprų žodį,
Darbščias lietuviškas rankas,
Istorija seniai įrodė –
Kiti mums laimės neatneš.

Patrankų reikia ne tik kovai,
Kartais primint, kam čia esi,
Kol žemė tavo dar po kojom,
Kol jos neraiko svetimi.

2013-09-13, Raudondvaris

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Kategorijos: Grožinė kūryba, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

9 komentarai

  1. Nijolė:

    Puiku. Ypač stiprios eilutės
    “Pakilkit, talentai, apkurtę,
    Gimtinei dirbti, jos žmonėms”.

    Laukiam ir publicistinių straipsnių, mielas Signatare.

  2. Algimantas Sabaliauskas:

    IŠMOKSIU MINTINAI !

  3. Algimantas:

    Taiklūs žodžiai… Iš tikrųjų intelektualai – tyli, elito – neturim. Meilė Lietuvai, pagarba savai kalbai, pagalba tautiečiui baigia išnykti. Meldžiamės trupiniams nuo globalistų stalo ir bučiuojam jiems kojas. Niekas veltui nedalina gėrybių – jas patiems reikia kurti. Ar pakeliui su tais, kurie skatino nedirbti savo Žemės, mokėjo išmokas tiems, kas atsisakis ūkininkavimo? Nenori globalistai matyti mūsų stiprių, mes jiems pigi, kvalifikuota darbo jėga – šio amžiaus vergai. Manau, kad ne viskas prarasta, nes dar turim vidinės stiprybės ir suprasim savo ir savo tautos vertę.

  4. Artūras Gotautas:

    Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
    Eis ginti brangiosios tėvynės!
    Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
    Lauks teismo dienos paskutinės.

    Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
    Kad laužo užrūstintas vėjas;
    Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
    Antros neišmels apgailėjęs.

    “Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
    Antros neišmels apgailėjęs.”
    …………..

  5. klausiu:

    IŠ KUR TA ,, ŽUDYNIŲ MANIJA ,,? PRADĖKITE NUO SAVĘS ,KAI DIRBI PAGALBININKŲ IR BENDRAMINČIŲ ATSIRAS

  6. Zigmas Vaišvila:

    Ačiū, Leonai,

    Zigmas

  7. Reimundas:

    Taiklios,stiprios eilės,gal pajudins sustingusias,abejingas tautai sielas tarp žmonių sau,pagausins žmonių Tautai gretas.

  8. Arnius:

    geras eilrerastis,perkaitem su vaikais jiems kilo klausimu atskem ką supratom rasykit dazniau nes viskas pilka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: