A. Medalinskas. Ar gali visuomenės kandidatas sėkmingai sudalyvauti Prezidento rinkimuose? (84)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prieš pora savaičių parašiau straipsnį „Lietuvos žinioms“, kur nagrinėjau klausimą, kas būtų visuomenės sėkmė Prezidento rinkimuose.

Po jo pasirodymo kreipėsi kai kurie mūsų visuomenininkai, kurie prašė išdėstyti plačiau  mechanizmą, kaip tokia visuomenės sėkmė galėtų būti pasiekta per šiuos prezidento rinkimus, turint omenyje didžiulį dabartinės šalies prezidentės D.Grybauskaitės atotrūkį nuo visų galimų kitų kandidatų bei įvairių partijų kandidatų dalyvavimą šiuose rinkimuose.  Ir, aišku, milžiniškus administracinius bei  finansų resursus, kuriuos ir vieni, ir kiti gali skirti rinkimams, siekiant sau naudingų rezultatų.

Jeigu koks žmogus, teigiantis, kad jis dalyvaus nuo visuomenės, iš tikrųjų ateitų į rinkimus neskaidriai remiamas kokių nors didelių piniginių šaltinių, kad galėtų konkuruoti su D.Grybauskaite ar partijų kandidatais, tai toks asmuo nedaug kuo skirtųsi nuo korupcinių kandidatų rinkimuose, nes už paramą po rinkimų greičiausiai turėtų taip pat atidirbti, o nuo to visuomenei nebūtų nei sėkmės, nei naudos.

Taip pat nebūtų jokios naudos, jeigu į prezidento rinkimų trasą iššoktų daug kandidatų, kurie visi tvirtintų, kad yra visuomenės atstovai, nes tai būtų tos pačios protesto elektorato antklodės tampymas į visus šonus ir nė vienas iš jų greičiausiai nepakliūtų į antrąjį rinkimų turą. Patys prezidento rinkimai taptų tik jų asmeninės savireklamos instrumentu ir asmeninio ego patenkinimu. Ir nieko daugiau.

O, kad kai kurie žmonės nuolat aktyviai dalyvaujantys visuomeniname gyvenime ar aktyviau pasirodantys tik prieš prezidento rinkimus, jau rodo veiksmus, kurie liudija jų ambicijas dalyvauti prezidento rinkimuose, tai yra visiškai akivaizdu. Konkrečių atvejų nenorėčiau detalizuoti, o kiekvienas pasirenka jam priimtinas raiškos formas.

Man svarbu kalbėti ne kokią nors konkrečią asmenybę, o procesą, kaip būtų galima visuomenei išrinkti savo kandidatą, pajėgų konkuruoti su D.Grybauskaite ir partijų kandidatais. Svarbiausia šiame modelyje, kad toks kandidatas pakliūtų į antrąjį prezidento rinkimų turą. Tik tada galima tikėtis sėkmės, kai visi kiti kandidatai atkris ir bus likta akis į akį su tuo vieninteliu konkurentu, greičiausiai D.Grybauskaite.

O dabar apie patį  tokių visuomenės kandidatų išrinkimo mechanizmą. Siūlau tai daryti pirminių rinkimų keliu, oficialiai prezidento rinkimų kampanijai neįsibėgėjus. Oficiali kampanija turėtų prasidėti kovo ar balandžio mėnesį, priklausomai nuo dabar Seimui svarstyti pateikto įstatymo, siūlančio šį laikotarpį prailginti mėnesiu.

Geriausia visuomenininkų kandidato rinkimų kampaniją būtų daryti iš karto nuo Naujųjų Metų, kai žiniasklaida nori informacijos, tačiau dėl žiemos atostogų, kol visi valdžios darbai įsibėgės, gyvena informacijos bado sąlygomis. Seimas iki kovo 11 d., kaip visada, nedirbs. Tai ir būtų geriausias laikas visuomenės kandidatų pirminių rinkimų kampanijai. Jeigu tam galėtų susiburti  visuomeninės organizacijos, nepaisant jų veiklos pobūdžio ir tikslų, tik, kad dirbtų nepriklausomai Lietuvai,  tai būtų sėkmė ir Lietuvai. Be to, toks įvairių Lietuvos visuomeninių jėgų susitelkimas būtų labai reikalingas ir kitiems visuomenės darbams, kurių yra labai daug Lietuvoje.

Jeigu tokia idėja dėl pirminių rinkimų būtų priimtina ir ją būtų apsispręsta pradėti nuo kitų metų pradžios, tai iki šių metų pabaigos, kol Lietuvos valdžia užsiima pirmininkavimu Europos Sąjungai ir į ten yra nukreiptas žiniasklaidos dėmesys, būtų gerai padaryti visus parengiamuosius darbus. Ir tam laiko tikrai pakaktų. Taigi, visų pirma reikėtų suformuoti iš įvairių visuomeninių organizacijų ir turinčių pripažinimą visuomenėje visuomenininkų atstovų savotišką Tarybą ar Komisiją, kuri iš principo atliktų Vyriausiosios rinkimų komisijos vaidmenį. Galima būtų šiam darbui pritraukti ir sąjūdininkus, Nepriklausomybės Akto signatarus, bet tik tuos, kas rinkimuose nedalyvaus. Šiai visuomenininkų komisijai asmenys, kurie nori dalyvauti, kaip visuomenės kandidatai pirminiuose  rinkimuose įteiktų paraiškas dėl dalyvavimo.

Minėtose paraiškose nurodytų ir visas biografijos detales, kaip, kad mes norėtume matyti skaidrią informaciją apie kitų kandidatų prezidento rinkimuose biografijos duomenis.  Būtų sutarta iki kada, pavyzdžiui, iki lapkričio 15 d.  , o gal net ir iki lapkričio 1 d. tokios paraiškos turėtų būti pateiktos. Tada šios pavardės būtų paskelbtos visuomenei ir žmonės galėtų imti siųsti klausimus šiai Komisijai dėl vieno ar kito migloto momento vieno ar kito kandidato biografijoje. Prisipažinkime, tokių momentų gali turėti ne tik oficialūs partijų kandidatai, bet ir visuomenininkai. Visiems yra svarbu išgirsti jų paaiškinimus dėl fakto, kuris gali tokį visuomenininką kompromituoti vėliau oficialios rinkimų kampanijos metu, jeigu tai paaiškėtų.

Tada  turėtų įvykti viešas tokio kandidato susitikimas su Komisija, kur šie ir kiti klausimai kandidatui būtų užduodami, o šį susitikimą būtų galima transliuoti interneto pagalba ir visuomenės atstovams, kam tai yra svarbu. Be to, juk internete informacija yra saugojama ilgą laiką, todėl žmonės galėtų nebūtinai iš karto pažiūrėti video medžiagą iš sutikimo su tokiu kandidatu, bet ir vėliau, kaip tai taps aktualu. Šią informaciją galėtų dėti tie visuomenės interesams tarnaujantys interneto portalai, kurie sutiktų būti visuomenininkų kandidato išrinkimo informaciniais partneriais.

Šiame etape mes jau prieiname situaciją, kai visuomenės kandidato pirminiais rinkimais galima sudominti daug platesnį ratą žmonių, nei tik aktyvia visuomenės gyvenime besisukantys žmonės. Pavyzdžiui, tokia apklausa gali būti organizuota ne kokiame nors kambaryje, o salėje, kur ir žmonės iš salės gali užduoti klausimus norintiems būti kandidatais prezidento rinkimuose visuomenininkams. Galbūt visuomenės kandidatų pavardes galėtų paskelbti ir interneto portalai, kurie tarnauja visuomenės lūkesčiams. Galbūt šie interneto portalai jau pradinėje stadijoje galėtų imti siūlyti visuomenės kandidatus reitinguoti, o gal tai būtų galima imti daryti tik prasidėjus pirminių rinkimų kampanijai nuo kitų metų pradžios, kai dalis norėjusių dalyvauti pirminiuose rinkimuose kandidatų nuo visuomenės to nuspręstų nedaryti.

Svarbiausia tik tai, kad būtų skelbiamos jau pavardės tų visuomenės kandidatų, kurie pareiškė norą panašiuose pirminiuose rinkimuose dalyvauti, o ne kokių nors numanomų ar galimų kandidatų. Neabejoju, kad šiam etape ir platesnė žiniasklaida, o ne tik tie visuomenės lūkesčiams tarnaujantys interneto portalai, kurie nuo pradžios sutiktų būti šio proceso informaciniais partneriais, jau galėtų ir susidomėti pirminiais visuomenės kandidato rinkimais ir apie juos imti skelbti informaciją.

Galbūt, jeigu taip susiklostytų įvykai būtų galima kreiptis finansinės paramos į verslo organizacijas, prašant paremti ne kokį nors konkretų asmenį, kuris, kaip sakiau būtų priverstas vėliau jį parėmusiems verslininkams atidirbti, o patį demokratinį visuomenės kandidato pirminių rinkimų procesą. Tokios paramos vėliau galėtų prireikti ir organizuojant visuomenės kandidatų informacinę kampaniją, užperkant informacinius skelbimus apie numatomus jų susitikimus miestuose ir rajonuose, galimai padengiant tokių kelionių susitikti su žmonėmis išlaidas kandidatams. Žinoma, jeigu tokių finansinių resursų nebūtų, kandidatai tai turėtų padengti iš savo kišenės ir tai suprasdami, irgi realiai įvertinti, ar gali dalyvauti rinkimuose.

Pirminių rinkimų kampanijos metu Komisija ir toliau dirbtų, o kilus kokiems nors nesusipratimams, juos aiškintųsi, panašiai, kaip Vyriausioji rinkimų komisija.

Jeigu toks modelis pirminių visuomenės kandidatų rinkimų iš principo būtų priimtinas, reikėtų tik susitarti dar dėl keleto esminių klausimų.

Pirma, kaip būtų organizuojami patys rinkimai. Internetu būtų lengviausia tai padaryti, sutarus vieną konkrečią tokių rinkimų dieną ir numačius pakartotinius rinkimus, po kelių savaičių, ką į jį pateks du visuomenės kandidatai. Bet internetu mažiau yra galimybių apimti platesnį sluoksnį aktyvių žmonių, ypač gyvenančių rajonuose. Jeigu būtų galimybė, žinoma, būtų puiku, kad kiekvieno rajono centre būtų organizuota ir patalpoje veikianti rinkimų vieta su rinkimų urnomis. Toks žingsnis taip pat leistų sutelkti įvairias visuomenės jėgas, tik šį kartą jau kiekviename rajone ir miestelyje. Tai būtų labai didelis visuomeninio gyvenimo pasiekimas.

Antras klausimas, kas galėtų būti laikomas visuomenės kandidatu. Ar tik nepartiniai visuomenininkai, ar taip pat ir mažų partijų atstovai, t.y. ne tų partijų, kurios yra Seime ir gauna valstybės finansavimą. Yra klausimas, kurį reikėtų išsiaiškinti, jeigu į pirminių rinkimų trasą įsitrauktų mažų partijų atstovai, ar nebūtų pažeidimo rinkimų kampanijos įstatymų. Kad visuomenininkai gali kada nori ir ką nori rinkti, tai faktas.

Trečias klausimas, kas galėtų imtis iniciatyvos būti atsakingu už tokį pirminių rinkimų modelį. Galima tiesiog įvairių visuomeninių organizacijų atstovams susėsti prie bendro stalo ir susitarti, o galima, pavyzdžiui, pasiremti ir dabar Nepriklausomybės Akto signataro, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario R. Ozolo vadovaujamu Apskritu stalu, įtraukiant papildomų žmonių, šiek tiek pakoreguojant funkcijas ir pritaikant jas šiam procesui. Kalbėjau su R. Ozolu. Jam atrodė tokia idėja gana įdomi.

Kiekvienas iš mūsų gali pateikti ir savo siūlymus, kaip geriau organizuoti pirminius visuomenės kandidato rinkimus, jeigu pačiai idėjai iš principo būtų pritarta. Visiškai tikiu, kad svarstymo metu gims daug naujų, įdomių siūlymų dėl rinkimų modelio.

Būtinai reikėtų sutarti, kad pirminius rinkimus pralaimėjęs visuomenės kandidatas nedalyvaus oficialiuose prezidento rinkimuose ir viešojoje erdvėje nekritikuos pirminius visuomenės kandidato rinkimus laimėjusio kandidato, o, jeigu kas savo pažadą sulaužys, tai turėtų būti visų šiame procese dalyvaujančių visuomenės atstovų pareiškimas, įvertinantis tokį pažeidimą. Ir, aišku, toks kandidatas negali būti vadinamas visuomenės kandidatu.  Kitiems visuomenės kandidatams nebūtina reikšti paramą tam, kas buvo išrinktas pirminiuose rinkimuose, nes pažiūros gali ir nesutapti, bet žmonės galėtų prie jo oficialios kampanijos prisidėti ir ją paremti.

Ne tik oficialioje rinkimų kampanijoje, bet ir pirminių visuomenės kandidato rinkimų kampanijoje gali būti visko, įskaitant ir kritikos vienas kitam, bet, jeigu viskas vyktų padorumo ribose ir šie kandidatai nesusipyktų, tai Lietuvos  visuomenės gyvenime po šių rinkimų atsirastų branduolys turinčių žmonių pasitikėjimą visuomenininkų, kurie galėtų stumti ir kitus svarbius visuomeninio gyvenimo darbus Lietuvoje. Tikiu, kad visuomenei, visuomeninėms organizacijos susitelkus visuomenės kandidatas gali sėkmingai sudalyvauti rinkimuose, tik reikia padaryti visus žingsnius, kad būtų parinktas pajėgus kandidatas ir jo atsiradimas dar iki rinkimų sudomintų žmones. Bet, kokie bebūtų prezidento rinkimų rezultatai, toks modelis leistų dar stipriau suaktyvinti, labiau  sutelkti visuomeninį gyvenimą, todėl nauda būtų dviguba.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

84 komentarai

  1. medus:

    padėka autoriui už pastangas generuoti PLANĄ, kurio Lietuvai dabar labai reikia. yra daug svarstytinų klausimų, reikalingų atidesnio žvigsnio ir diskusijų, tačiau pats faktas, kad toks planas randasi, labai džiugus.

  2. pensininkas:

    Galimybė sukurti kažkokią intrigą šiuose rinkimuose egzistuoja. Jei šį rudenį „neprisitaikėlių“ partijos, judėjimai ir sambūriai susėstų prie apskritojo stalo, nuspręstų surengti pirminius rinkimus, o juos laimėjusį žmogų (nesvarbu ką – žaliąjį, tautininką, violetinį, visuomenininką ar kitokio atspalvio veikėją) vieningai palaikytų, tuomet rinkėjas turėtų aiškią alternatyvą. Toks žmogus galėtų būti N.Puteikis (nesvarbu, jog “konservatorius”), Z.Vaišvila, R.Ozolas, G.Songaila, A.Medalinskas, V.Gailius (tikiuosi jį liberalai dar nesugadino), prof. G.Merkys ir panašūs.

  3. Visuomenei:

    Kelkit Zigmą Vaišvilą. Kito, labiau galinčio atstovauti LIETUVOS TAUTĄ ir ją DRĄSIAI ir TVIRTAI apginti nuo imperialistų- nematau.

    • medus:

      manau, kad šio straipsnio tikslas nėra konkrečių kandidatų iškėlimas, tad būtų gerai nenukrypti nuo temos ir neįsileisti į bevaisius ginčus dėl kandidatų. mano manymu, reikėtų įsigilinti į planą ir pateikti savo siūlymus ar kritiką dėl paties proceso, kurio “produktas” ir bus kandidatas. daug gerų minčių straipsnyje, verta pažiūrėti.

  4. Dvi problemos:

    Idėja gal ir būtų gera, jei ne dvi ryškios problemos:
    1) Jau dabar matosi, kad ne viena aktyvi visuomeninė jėga reklamuoja savo kandidatą ir vasarą pradėjo ignoruoti kitus galimus kandidatus.
    2) Kandidatų prieš D. Grybauskaitę atranką negali organizuoti pats A. Medalinskas, kuris bent viešai neatsiribojo nuo savo flirto su prezidente dėl jo galimo paskyrimo STT vadovu ir D. Grybauskaitės gynimo (gan aktyvaus – neduokdie, dar viena prezidento apkalta Lietuvai) – tokiu atveju galimas ne tik šališkumas, bet ir tiesioginė informacijos sklaida prezidentės komandai ir grįžtamasis ryšys bei įtaka.

    • et:

      jei jūsų pagrindinis matas atrenkant kandidatus tėra “kas labiau prieš Prezidentę, tai patariu rinktis Antonovą, Uspaskichą arba tiesiog Putiną. Kaip Armenija. Kam dar tas politinis artistas? 🙂

      • medus:

        kam taip dramatizuoti, “marta”? rusiškų filmų per daug prisižiūrėjote? 😉
        prezidentė dabartinėje pozicijoje yra tik objektyvus (neišvengiamas ir natūralus) konkurentas “prezidentiniame bėgime” – kažkaip nekyla minčių, kas jūs pageidautumėte dalintis konfidencialia informacija su savo potencialiais konkurentais. aš nepageidaučiau, o jūs?

  5. Chilis, Eduardas Anatoljevičius:

    Melaginsko ir Songailos veidų atsiradimas
    1-uose psl. – būtina ir pakankama sąlyga,
    kad sulauktume

    neeilinės visuomenės trolinimo akcijos.

    Prisiminkite Spalio 6d., 2012 m. mitingą:

    youtu.be/aC0ENsQQUls

  6. Lamatas:

    Manau tai galima vertinti tik kaip vieną iš kelių (mechanizmas ) tikslui (tapti Prezidentu) pasiekti.Bet ar tai yra tas tikslas ,tas siekis kurio reikia Lietuvių Tautai ? Čia visiškai neakivaizdu ,kad toks “visuomenės kandidatas” būs kuo tai geresnis Prezidentas nei iki šiol buvę. Be to, bet kuris kandidatas , neturintis stiprios komandos , vargu ar galės deramai atstovauti Lietuvos visuomenės lūkesčiams. Greičiausiai ,gan greitai taps savo aplinkos įkaitu ( karalius tai nuogas).Mano supratimu , reikėtų pradėti nuo nuo to ” tikslo ” iškėlimo . Jeigu iškilesni Lietuvos veikėjai , iki šiol neiškeitę sąžinės ir siekio dirbti Tautai , į vergavimą “loviui” , sugebėtų susitelkti ir , pasitardami su Tauta , subrandinti tą “TIKSLĄ” , tai būtų pirmas žingsnis sėkmės link .

  7. medus:

    nespėjom net pradėti diskutuoti, kai pasirodė judantys „požeminiai vandenys“.. ir žinok, žmogau, kas tiesa, o kas -melas; kas, ką (ir kodėl) trolina.. demotyvacija! visgi ne veltui ruošiausi rašyti, jog nerealiausias šiame plane atrodo punktas, jog „galėtų susiburti visuomeninės organizacijos, nepaisant jų veiklos pobūdžio ir tikslų, tik, kad dirbtų nepriklausomai Lietuvai “. turbūt lietuviai įeis į istoriją kaip tauta, nesugebėjusi kalbėtis ir todėl išnykusi. ar tik tiek galim? tikiuosi, kad tikrai daugiau. žmonės, pažiūrim be deimanto aštrumo kardų, ok? kalbėtis tai galim – niekas nieko dar nerenka – tik idėjos. nors tokios, kai kitų nėra. ar yra? pasidalinkite.

  8. Alvydas Medalinskas - Dvi problemos:

    Jokios kandidatų atrankos aš pats ir neorganizuočiau. Aiškiai pasakyta, kad tai turėtų padaryti iš įvairių visuomeninių organizacijų ir visuomenininkų suburta komisija, kažkuria prasme vykdanti šio proceso VRK funkcijas. Bet esu nustebęs informacija apie kažkokį mano flirtą su Grybauskaite. Tikrai, iki šio pokalbio su Grybauskaite, kai netikėtai sužinojau, kad tai Prezidentūra nušalino Galių ir Giržadą ir, kai Grybauskaitė pati išdėste šio proceso technologiją, kuri mane nušiurpino, dirbome su Prezidentūra, rengiant pasiūlymus dėl antikorupcinių įstatymų, neteisėto turto konfiskavimo įstatymų paketo. Neneigiu to ir manau, kad tai davė rezultatų ir tai buvo naudinga visiems. Bet jokio flirto tame nebuvo, o tik bandymas su Prezidentės pagalba inicijuoti svarbius įstatymo projektus.

  9. medus:

    kadangi ūpas diskutuoti pradingo, mintims, kilusioms skaitant tekste išdėstytas idėjas, nebus lemta išvysti dienos šviesą. ir vis dėl to, manau, kad vienas dalykas turėtų būti pasakytas: kol kovosime už save, už savo ego, nebebus kas kovoja už Lietuvą. kam prezidentai, kuriems savo interesas yra svarbesnis už valstybės, tautos? tokius jau turėjome, reikia kitokių. todėl iš principo pritariu autoriaus minčiai, kad „nebūtų jokios naudos, jeigu į prezidento rinkimų trasą iššoktų daug kandidatų, kurie visi tvirtintų, kad yra visuomenės atstovai, nes tai būtų tos pačios protesto elektorato antklodės tampymas į visus šonus ir nė vienas iš jų greičiausiai nepakliūtų į antrąjį rinkimų turą“. tai yra tikriausias pavojus, nes susiskaldę žmonės rems savo „geriausiuosius“, kurie turės laimėti ne tik prieš Grybauskaitę, bet dar ir vienas prieš kitą. tokia kova pasmerkta žlugimui – surinkti po 7-10 proc. palaikančių balsų neužteks.
    mielieji tautos karžygiai, reikia vienytis – raskite būdų – galvas turite, dar pridėkite širdis. reikia ir viskas:)

  10. Atas:

    Lamatui
    Būtų tinkamas J.Marcinkevičius,tačiau,žinia Jis jau miręs.Tektų ieškoti menininkų tarpe…

  11. Baltas:

    Gal neeikvokime tuščiai laiko ir energijos.Juk Grybauskaitė jau šiandien yra užsitikrinusi kad prezidentaus antrą kadenciją.Juk tai Briuselio ir Vašingtono žmogus,V.Adamkaus analogas,kurio pareiga bet kokia kaina stumti Rytų Europos vastybes (Ukrainą ,Moldovą ,Armėniją….) į Eurosojuzo ir Nato pelkę. Žinoma ,jei norime paksogeito Nr.2 ,tada galime ieškoti rimto kandidato….O dabar gal geriau prisidėkime prie organizuojamo referendumo dėl parašų skaičiaus sumažinimo ir žemės nepardavimo užsieniečiams.Ir jei šis referendumas pasisektų,tada galima būtų daryti referendumą dėl prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo,kad prezidento rinkimuose galėtų dalyvauti tik asmuo nepriklausantis ir nepriklausęs jokiai partijai,nedirbęs vyriausybėje ir seime,negyvenęs ir nesimokęs užsienyje.Tai yra kad tikrai ,nebūtų užverbuotas užsienio spec. tarnybų dirbti jų labui ,o ne Lietuvai. O padorių žmonių norinčių tarnauti Tėvynei ,man atrodo dar galima rasti,tik dabar jie nustumti į kampą…

  12. p. Alvydai,:

    taigi jau pernai stumet ta “visuomeninku” judejimu kakfonija ir kas gavosi… snypstukas. Puikiai zinote priezastis, veiksmu eiga ir pasekmes. Na ne, vistiek vel minat ta grebli, vel norit kakton? 🙁

    Idomu kodel, kodel man vis kyla abejones, kad tai labai puikiai organizuota, keliskart sekmingai igyvendinta (na ir nesinori vel buti pranasu)- ar tai tik nebusias eilinis visuomenes erzelio “nudrenavimas”? 🙁

    • Taigi, taigi, apie ką ir šneka buvo pradėta
      pora postų aukščiau. Organizavo sueigą,
      kad apdergti DK – dabar ten frakcija,
      o kur tas junginys, kurio, net įstrižai parašius,
      pavadinimas netgi į balsavimo lapą netilpo?
      Kur ta Lietuva toje Lietuvoje???
      Net ULL tinklapis neveikia.
      Lai gerbiamasis viešai įvardina
      Lietuvą apnikusias utėles ir SVARBIAUSIA –
      būdus joms išprašyti iš paliegusio
      Tėvynės kūnelio, tai gal ir atsiras
      koks drąsuolis, kuris imsis to mėšlo.
      O gal ir patį Medalinską rinksime –
      nereikės net kurti Komisijos komisijai
      įkurti…

  13. Amelija:

    Tikrai įdomūs p. Medalinsko svarstymai, tik gaila, kad dauguma komentatorių pačią idėją nuveda “į pievas”. Šiandien Grybauskaitės populiarumas tėra muilo burbulas, nes jokių realių darbų pristatyti artėjančioje rinkimų kampanijoje ji negalės, nes apskritai pati yra “ne prie ko”. Visuomenininkų iniciatyva galėtų turėti labai gerų pasekmių, jeigu lietuviai vienas kitam nekenktų, o bendruomeniškai nuspręstų, kas svarbiausia valstybei. Be pakankamo žinomumo kandidatui būtinas ir aukštas mokslo cenzas, ir viešai pateikiama jo komanda, su kuria jis žada dirbti, ir labai kompetentingai parengta programa tuose rėmuose, kuriuos prezidento institucijai nubrėžia Konstitucija (prisiminkim dabartinės Prezidentės ant kiekvieno kampo dalintus pažadus kovoti su korupcija, neįvardijant nei metodų, nei teisinių mechanizmų).

    Pozityvu siūlymuose tai, kad visuomenės kandidatai turėtų būti viešai pristatomi, nekelti tarpusavio konfrontacijos, neatsinešti į rinkimus lobistų pinigų. Gaila tik, kad daugelis tų siūlymų sunkiai įgyvendinami, nes konfrontacija padvelkė jau pirmuosiuose komentaruose.

    Beje, absoliučiai nepriklausomam kandidatui svariai pasirodyti rinkimuose – ir gal net juos laimėti – susiklostė palanki politinė situacija. Partijose nėra ryškių charizmatiškų asmenybių, kiekvienam ilgiau besimalančiam politikoje visuomenė tikrai ras ką pasakyti apie klaidas, prasižengimus ir pan. Tokia pati dalia laukia ir visuomenininkų, “aptrynusių” savo politinį veidą kontaversiškose situacijose, ilgai ir nevaisingai eskalavusių idėjas, kurių Lietuva nepalaikė.

    Jeigu p. Medalinsko siūlomas visuomeninių rinkimų modelis rastų pritarimo, būtų metodiškai ir labai tiksliai suformuluotas, iš tiesų atsirastų šansas valstybei išsirinkti Prezidentą, ne skaldantį, o vienijantį tautą, tiesiog naujo mąstymo ir aukštos politinės prabos asmenybę. Nors apie kandidatus kalbėti tikrai ne laikas, turėtume pasižvalgyti po akademinius sluoksnius, intelektualų sambūrius ir pan. Bet tai dar tolokai, pirmiausia – metodologiniai llausimai.

  14. Viktoras:

    Ar visuomenės kandidatu gali būti Lietuvos pilietis gyvenantis užsienyje?

  15. Kažin:

    Medalinsko siūlymą laikau nepamatuotu – dar vienu Tautos vedžiojimu už nosies ir tiek. Tokio scenarijaus įgyvendinimas yra galimas scenoje, o ne realiame gyvenime… Tik neaišku, ar tai siūloma dėl dalykų neišmanymo, ar tyčia.
    Mano supratimu realiai Grybauskaitę nugalėti būtų galima, o tai, manau, – būtina, jeigu: 1) kandidatu būtų iki šiol politikoje nesitrynęs, visiškai priešingų negu dabar valdžioje esantys moralinių nuostatų asmuo, visuotinės žmonių pagarbos nusipelniusi asmenybė, autoritetingas savo veiklos srityje specialistas ir t.t.; 2) jo kandidatavimas patrauktų rinkėjus dalyvuti rinkimuose ir dalyvavimas juose būtų apie 80% rinkėjų.
    Dėl ko reikalingas toks masiškas dalyvavimas rinkimuose Alke esu aiškinęs ne kartą, todėl nesikartosiu.

    Taigi, siūlau Tautos kandidato dairytis savo aplinkoje iškilesniems mokslo, kultūros, verslo ir kitų sričių asmenims bei prikalbinti juos kandidatuoti į Prezidentus. Taip pat būtų reikalingi 3-5 specialistai (teisės, ekonomikos ir kt. sričių) parinkto kandidato kaip būsimo Prezidento veiksmų planui (projektams) parengti.
    Parinktų kandidatų bendru sutarimu vienas iš jų taptų kandidatuojančiu, o kiti parinktieji šio kandidato įgaliotais padėjėjais rinkimų kampanijoje. Esant parinktam Tautos kandidatui, turėtų organizuotis ir būti organizuojamas dalyvavimo rinkimuose ir balsavimo už Tautos kandidatą sąjūdis, kurio tikslas būtų pasiekti, kad rinkimuose dalyvautų iki 80% rinkėjų.
    Taigi, Tautos kandidato parinkimas galėtų vykti paprasčiau ir kur kas užtikrinčiau negu autoriaus siūloma.

  16. Nepolitikas:

    Dar vienas Lietuvos ekstrasensas- „nagrinėjau klausimą, kas būtų visuomenės sėkmė Prezidento rinkimuose.“ Grynai korupciniai paistalai. Skaitau ir galvoju(specialiai neskaitęs kitų komentarų), kiek atsiras debilu, kuriems toks „straipsnis“ gali patikti. Taigi reikia pažiūrėti…

    • et:

      dar vienas ekstrasensas:)) iš tiesų:)

      iš tiesų ar kas nors žino bent vieną politiką, kuris susivoktų šių dienų ekonominės demokratijos labirintuose? Kur vienas iš svarbiausių bruožų yra gili praraja tarp politiškumo ir ekonominės privatumo erdvės. Kur iki šiol buvo įteisinta pelno privatizacija ir nuostolių socializacija. Neoliberaliame pasaulyje politiniai sprendimai nebegali kontroliuoti ekonominių procesų, atsiranda įvairios ekonominių “dėsnių” “šventos karvės”, ekonomika tampa savaime besivystančia sfera, kuriai tarsi “nebereikalinga” politinė kontrolė. Prezedentė darė visas pastangas šią kontrolę sugražinti ir dėl to ji tapo pagrindine kliūtim “ekonominiam liberalizmui.” Žinoma, kas nors man paprieštaraus dėl Kubiliaus veiksmų peremiant per krizę bankus, bet naujai kuriama bankų sąjunga Europoje jau užkerta kelią tokiam bankų nuostolių socializavimui. Ir Prezidentės, kaip buvusios ekonominės komisarės vaidmuo čia gana reikšmingas.

      • medus:

        “ekonominės demokratijos labirintuose” 🙂 gražu. daug skambių tarptautinių žodžių – gal kas nesupras, ar šiaip kam protingai pasirodys?..čia jūsų “vizitinė kortelė” – visame grožyje:)
        šį kartą konkrečių faktų neprašysiu – kaip visgi gerai, kad “istorinę” ir išeinančią prezidentę jau aptarėme komentaruose po straipnsiu “P.Gylys. D.Grybauskaitė – stiprus žmogus, silpna prezidentė”.
        čia žvelgiame į ateitį ir į naujas galimybes. jeigu žvalgotės praeitin, sugrįžkite prie minėto straipsnio – ten galėsite aptarinėti savo ponią – čia jai vietos nėra.

      • Nepolitikas:

        Nors ir nenoriu diskutuoti su protinio … atstovais, bet atsakysiu „et“, tavo „Ir Prezidentės, kaip buvusios ekonominės komisarės vaidmuo čia gana reikšmingas.“- yra grynas melas. Jos „ekonominis“ lygis – 0. Buvo laikotarpis kada Grybauskaitė, kad „uždirbti“ pinigus skaitė „paskaitas“ verslo vadovams. Buvo ir Ukmergėje (AB „Vienybėje“) tai teko bendrauti ir klausyti. Ekonomika yra parastas dalykas, net vaikui su degtukais galima išaiškinti kas turi būti, ir ką turim, dėl ko tai turim. „šių dienų ekonominės demokratijos labirintai“ – tai tiesiog yra įstatymų labirintai, kurie „įteisiną“ melą(apgaulę, sukčiavimus ir t.t.) … ir paskelbė tos įstatymus Prezidentai, o ne Vagnoriai, Kubiliai ir t.t. Tarp kitko TSRS žlugimas prasidėjo nuo Chruščiovo „ekonomikos“ ir gavo pagreitinimą per Brežnevo „ekonomika turi būti ekonomišką“, ir tai „sugeneravo“ politinės ekonomikos akademikai, net visa TSRS Mokslo Akademija. Ir dabar „tokiu specialistu“ pilna. Tu tvirtini: „Neoliberaliame pasaulyje politiniai sprendimai nebegali kontroliuoti ekonominių procesų(…)“. O kam jos kontroliuoti? Tai yra eilinis ES blefas. Kontroliuoti reikia tik mokesčių surinkimą ir atsisakyti įstatymų labirintų(lengvatų, skatinimų ir t.t.)….

  17. Privalo sudalyvauti.:

    Signatarai turi susivienyti.Nors dalis jų sukurti klubą ir kelti kandidatą.

  18. et:

    Lietuvos žydų bendruomenė jau turi vieną kandidatą, neturintį jokių “nacionalizmo” dėmių – Vygaudą Ušacką. Manau, kad jį greitu laiku bus bandoma pristatyti kuo gražiausioje šviesoje kaip daugumos mūsų neoliberalių partijų kandidatą. Taigi, siūlau Prezidentė priešams koncentruot dėmesį į šį kandidatą, kuriam Lietuvos žd bendruomenė per savo ryšius su Ashton parūpino atsakingas pareigas Afganistane ir Rusijoje. Tuomet jūs tkrai išgelbėsite Lietuvą nuo neoliberalizmo:))

  19. Algimantas Sabaliauskas:

    Manau, yra didelė tikimybė, kad D. Grybauskaitė nesivaržys dėl Lietuvos prezidento vietos. Labai jau daug saldžių kaip medus pagyrų liejasi ant šios moteriškės iš ES vadybininkų burnų. Manot šiaip sau? Be priežasties ir tikslo? Tikėtina, kad ES vadybininkų darbdaviai jau sumušė rankas dėl jos naujos darbo vietos… Jeigu taip ir atsitktų, tai Medalinsko pasiūlymas įgautų dar didesnę svarbą, nes atsirastų daugiau galimybių tautai išsirinkti savo, o ne pinigus turinčių prezidentą. O gal yra geresnių siūlymų? Jeigu yra – laikas rinktis geresnį ir pradėti dirbti. Jeigu nėra – dirbti su tuo kas yra! Laikas eina… nepastebimai greitai.
    A. Medalinskui ačiū. Pirmyn! Prisidėsiu kiek galėsiu. Tikiu, ne aš vienas.

  20. et:

    atidedant į į šaną spėliojimus, kiek išteklių Lietuvos kompromitavimui skiria kai kurių kaimyninių šalių specialiosios tarnybos ir juo labiau pirštais nerodant , kas darbuojasi jų naudai, nes ir taip aišku, kad be slaptų ir atvirų įtakos agentų, turime savo krašte dar vieną, gerokai gausesnę Lietuvos kompromituotojų rūšį – nuosavus nevykėlius. Nuoširdžius ir primityvius, šventai tikinčius, kad būtent dabar išmušė jų valanda pasakyti pasauliui tiesą, apginti gerą savo tautos vardą ir parodyti svetimiesiems jų tikrąją vietą. Tokiems būtų buvę labai prasminga įrašyti į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių plano kultūrinę dalį, pavyzdžiui, Zigmo Vaišvilos spaudos konferenciją su reikalavimus prezidentei bei Vyriausybei užtikrinti, „r užsienio valstybių diplomatiniai asmenys nesikištų į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“.
    Vargšelis signataras šiek tiek žiniasklaidos pašaipų susilaukdavo dar dirbdamas pirmosios atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicepremjeru, bet buvo sėkmingai užmirštas ir galėjo ramiai gyventi, dirbti bei džiaugtis, jog bus kartą paminėtas istorijos vadovėliuose.

    Bet nesitikėkite. Jam juk būtinai reikia dar kartą pasireikšti. Ir taip, kad visi poros dešimtmečių senumo “nuopelnai” nublanktų prieš šviežiausią kvailybę. Geriausia būtų Pirmininkavimo metu pažeisti kokią nors stojimo į ES sutartį. Ir tam jau ruošiasi grupeliė linksmų žmonelių:)

    • martai:

      neoriginalu. Idėjų trūkumas. perrašinėji delfininko straipsnelį 🙂

      • medus:

        “marta” ar ne todėl čia taip ir šnypščiate – kad žmogus netylėjo tada, kai tikėjotės, kad pagaliau tylės? na matot, ne viskas vyksta pagal jūsų norus..ką ten – “ne viskas” – daug kas – beveik viskas! ir visgi – ir vėl – Zigmas Vaišvila – ne jūsų valioj pamiršt, ne? 😉
        o gal tiesiog darbdavys pasakė, kad nebemokės atlyginimo (ar tik priedų?), nes mažai ir neįtikinamai vartotės?:) tada vartykitės – valgyt gi reikia – suprantam ir palaikom..ką ten, visi juk žmonės.

      • et:

        neoriginalios ir jūsų idėjos, jei ką.
        Internautai jau senai perprato mūsų pseudopatriotus ir jų idėjas tikrai verta pakartoti. Štai vienas komentaras:
        “Čia, manau, situacija kaip su nacionalistais, kurie, kaip reikia apdirbant, irgi dažnai tampa “beveik prorusiškais”. Kai įteigiama, kad ES ir JAV yra visų bėdų priežastis: gina tik homoseksualus, o juos jie sulygina su pedofilais, kas dar labiau pakursto emocijas, bando mus nutautinti, atimti žemes, sukėlė ekonomikos krizę ir t.t. o mūsų bloga valdžia juos irgi palaiko, o Rusija vaizduojama kaip gerovės citadelė: išlaikomos “tradicinės vertybės”, vadas stiprus (o tokio kraštutiniai dešinieji ir nori), ekonomika atseit gerai laikosi (iš tikro neypač, tiesiog apie jų problemas nelabai kalbama), tai nusivylęs net ir dešinysis nacionalistas dažnai sušunka, kad “su Rusija gal ir būtų geriau”.

        O į juos dažnai ir taikomasi (dėl ko dažnai tie kurie turėtų būti stipriai dešiniaisiais lietuviais nacionalistais tampa prorusiškais), nes jie ir turi daugiausiai šansų būti viskuo nusivylusiais (šalis svyruoja tarp šiokio tokio liberalumo ir socialistiškumo, o jie nepriklausomybės pradžioje galvoję, kad valdys Lietuvą yra nustumti), o be to Rusija yra iš esmės pakankamai kraštutinai dešinioji valstybė (kaip bebūtų keista ) ir jiems kartais atrodo kaip visai neblogas šalies modelis.”

        O čia jam atsakymas:
        “Šiuo atveju tiesiog yra problema, kad būtent į nacionalistus iš visų jėgų kabinasi kai kurios specifinės grupuotės, visaip stengdamosis paveikt ir įsiskverbt.

        Ir jėgos tam metamos labai nevaikiškos, o prieit bandoma iš įvairių pusių — tai ir iš sandėliuko ištraukti nacionalbolševikiniai pelėsiai (iš serijos “LTSR buvo gera tvarka, tik reikėjo, kad būtų paskira valstybė”), ir Putino, kaip tinkamo vadovo įvaizdis, ir paslaugėlės visokios (“mes visur jus remiam ir jūsų informaciją platinam”), ir grubus sovietmečio balinimas (“tais laikais buvo puoselėjamas tautiškumas, Dainų šventės vyko”), ir kai prireikia — nacionalistus susiejant su nacionalsocialistais, kad kiti pasibaisėtų ir nesikalbėtų, ir taip toliau.
        Čia yra didelė ir labai komplikuota problema, kurią kažkaip reikia spręsti. Ir kol jos neišspręsit, tol jums bus labai sunku sustiprėti.Esminiu fokusu Lietuvoje tapo kažkokius menamai žemaitiškos partijos paskelbtas pareiškimas, kuriame kreipiamasi į Vladimirą Putiną ir Aleksandrą Lukašenką, prašant pagalbos kovai su kokiomis tai nuodingomis dujomis, kuriomis valdžia ruošiasi nuodyti gyventojus.Kreipimasis buvo paskelbtas praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai Sirijos valdžia išnuodijo zarinu krūvą žmonių, o JAV pareiškė, kad pasitvirtinus šiems faktams, bus imtasi priemonių. Kitaip tariant, turime labai ryškų atvejį, kur tam tikru būdu yra pranešama: “mes pas jus irgi turime opoziciją, kuri kaip matote, jau prašosi pagalbos“.

        Kad abejonių neliktų niekam, Kremliaus propagandos ruporu dirbantis Rusijos politologas Michail Aleksandrov jau pareiškė, kad jeigu JAV puola Siriją, Rusijai reikia pulti Baltijos šalis.
        Taip, ana labai ryškius magdaleniškus ir matricinius paternus rodanti, iš menamai puspročių sudaryta Facebook veikianti grupė ten pat yra labai gerai persimaišiusi su menamais žemaitiškumais, antiskalūnine propaganda, o paskutiniu metu tiesiog isteriškai skleidžia visokius fufelius apie tai, kaip jokio ten cheminio ginklo Sirijoje nebuvo, o jei Vakarų šalys kišis, tai pralaimės, o Rusija šito taip nepaliks. Žodžiu, darykitės išvadas, ponai ir ponios.”
        Taiklu, ar ne? Bet juk neatsakysit?

        • medus:

          į šias kitų jūsų cituojamų kitų komentatorių mintis savo reakciją parašiau po kitu straipsniu, bet įkelsiu ir čia:

          ne jūsų mintis, bet bent jau nurodyta, kad ne. puiku, ačiū.
          neblogas komentaras, tik kiek truparegiškas matant tik ašį JAV-ES vs Rusija. ir ypač teiginat, kad ES-JAV kritikai ilgisi TSRS – nebent kokie pasenę situacijos nebesuvokiantys senukai ar KGB darbuotojai – mano aplinkoje žmonių, teigiamai atsliepiančių apie Rusiją, ar jos besiilginčių, nėra. tai, mano nuomone, šitas “Rusijos baubas” ir yra tik baubas, turėsiantis “išvežti” JAV ir ES interesus. o šių plėšikų interesų ginti nėra reikalo – šios visos šalys/sąjungos – blogis, tik vienas blogis šiuo metu reiškiasi aktyviausiai – JAV. štai pacituosiu D. Stanciko straipsnio ištrauką- turėtume visi labai atidžiai įsiklausyti:

          “Naivuoliai, besitikintys, kad po tokio konkurso nugalėtojo patvirtinimo „Chevrono“ kompanija užsiims labdaringa veikla, ištirs išteklius, o po to iš naujo tarsis dėl jiems mažiau palankių verslo sąlygų ar galimybių jas išgauti, tegu pasiskaito Ekvadoro laišką Skandinavijos ir Baltijos valstybių parlamentams, kuriame rašo, kad „daugiau nei tris dešimtmečius vykdžiusi naftos gręžimo veiklą Ekvadoro Amazonės regione, „Chevron“ bendrovė atogrąžų miškuose išleido daugiau nei 18 mlrd. galonų toksinių nuotekų, taip priversdama vietos gyventojus kęsti vėžio susirgimus, persileidimus ir apsigimimus. Teismo procesas truko beveik devynerius metus. Bendrovė „Chevron“ taikė (ir vis dar taiko) atidėliojimo taktiką, siekdama neleisti priimti sprendimo dėl jų ieškinių. Įrodymai Ekvadoro pirmosios instancijos ir apeliaciniame teismuose aiškiai parodė, kad bendrovė „Chevron“ (a) beatodairiškai vykdė standartų neatitinkančią veiklą Ekvadore, siekdama sumažinti produkcijos kaštus iki minimumo, taip sukeldama, ekspertų nuomone, didžiausią ir daugiausia žalos padariusią su nafta susijusią nelaimę istorijoje; (b) akivaizdžiai pažeidė daugelį Ekvadoro įstatymų, savo pačios sutartinių įsipareigojimų bei tuo metu galiojusių naftos pramonės standartų ir taip (c) padarė didelę žalą aplinkai, kurios teritorija dydžiu prilygsta Rod Ailando valstijai, JAV, dėl kurios per kitus dešimtmečius kils be galo daug sveikatos pavojų tūkstančiams atogrąžų miškų gyventojų, jei nebus imtasi veiksmų visapusiškai ją išvalyti. Įrodymus prieš bendrovę „Chevron“ pateikia ne tik ieškovai, bet ir pačios bendrovės „Chevron“ ekspertai ir aplinkos apsaugos auditoriai bei nepriklausomi trečiųjų šalių šaltiniai. Sprendime dėl žalos atlyginimo taip pat yra numatyta ir baudžiamoji dalis, pagal kurią bendrovė „Chevron“ turi būti nubausta už bandymą kenkti teismui ir grasinti teisėjams kalėjimu, jei šie nepriimtų sprendimo bendrovės naudai.“

          tai kur čia Rusijos interesai? JAV gyventojai irgi ginasi nuo “Rusijos interesų”? Lenkija- taip pat? kiti?.. tokie argumentai ne tik neatlaiko menkiausios kritikos, bet yra tiesiog absurdiški. manau, pirmiausia reikėtų rūpintis mūsų – Tautos ir valstybės interesais. kas to nedaro, išduoda Tėvynę ir jokia priedanga ir gąsdinimas bet kokiais baubais nepadės.

          p.s. tik kad jūs ne į temą rašote, “marta” – šios temos buvo aptartos po kitais straipsniais..labaiu atkreipkite dėmesį į pavadinimus ir nesikartokite – darosi nuobodu.

    • Kažin:

      Manau, kad svarbiausia “nuosavų nevykėlių” radimosi priežastis yra tai, kad atitinkamu politiškai aktualiu klausimu visuomenė nėra valstybės institucijų kvalifikuotai ir laiku informuojama apie klausimo teisinę pusę. Toks kvalifikuotos teisinės informacijos stygius ir tampa pamatu “saviems nevykėliams” rastis ir šalies kompromitavimui visuomenėje skleisti.
      Taigi ką veikia Prezidentės, Premjero, kitų valstybės institucijų teisininkai viešiesiems ryšiams, gal jie neturi ar neranda tokioms pareigoms tinkamos kvalifikacijos teisininkų, – nemanau. Vadinasi, gali būti, kad ir valstybės valdžios pačios yra ” nuosavomis nevykėlėmis” ar gal net sąmoningai suinteresuotomis tų “nuosavų nevykėlių” veiklos gyvavimu šalyje.
      Štai, kad ir dėl tų pačių “užsienio šalių diplomatų” teisių dalyvauti eitynėse, ar tai gali būti laikoma “kišimusi į vidaus reikalus”,- tyla. Arba dėl įsipareigojimo ES parduoti žemę užsieniečiams, – iki šiol netgi paties šio įsipareigojimo teksto, pacituoto visuomenei, neteko matyti. Visur kažkoks valdžios atsiribojimas nuo visuomenės, nosies rietimas…

      • Kemblys:

        Skaitau Tavo nuomonę, negaliu atsistebėti. Tavo minimas negeroves turėtų spręsti mokslininkai SOCIOLOGAI. Yra visa puokštė socialinių mokslų mokslininkų, filosofų, istorikų, kurie paprasčiausiai nesuvokia visuomenės. Inžinierinius uždavinius sprendžia inžinieriai, sveikatos – gydytojai (atsiprašau, kad ‘daktarus’ pavadinau gydytojais), sporto – treneriai ir t.t. ir t.t. Ko čia visi reikšdami savo nuomones tikisi? Kad valdžiukė skaitys ir gerins visuomenės santykius..? Žodžiu, kaip pasakose, kur liaudis eidavo skųstis valdovui – anas, matai, nežino. Permainas lemtų, jei kitų sričių mokslininkai peržvelgtų socialinių mokslų pamatus iš šalies. Paskaityk D.Tamošaitytės straipsnį: ,,Kam Lietuvoje dygsta asilo ausys?” – vingrus rašymas apie nieką. Mums dygsta, kad savo mokesčiais šeriame dykaduonius ‘mokslininkus’ ir po to savo ‘atsiliepimais’ bandome spręsti visuomenės ydas patys. Tų ydų kiekis ir jų mastas akivaizdžiai rodo, kad be mokslo, pavieniui, jų neišgyvendinsime.

    • Kažin:

      Čia yra į: “et: 2013 09 10 17:30”.

    • Tie rašinėjimai “š lempos”, tie, kurie net budėti nevažiavo,kai Lietuvai buvo sunkus metas,kad”į kuprą negautų”kaip patys sakė,paskui,paskelbus nepriklausomybę, šoko į valdžios laivą,šnekos tikrai keistai skamba apie tai kur nebuvai,o kalbėt mėgėjai:).Jau net apie tuos ,kurie nuosekliai liko sąjūdžio idėjų įgyvendintojai ir nesigriebė patogių kėdžių ar neapako nuo savinaudos galimybių,ir tokioje dvasinėje erdvėje augino savo vaikus,turi savo nuomonę,tuos pradėta vadinti” dirbančiais rusams”?

  21. wikswa:

    Ar gali? Gali gali ir tik pirmyn. Partinės ideologijos užkniso žmones savo nežmoniškumu..
    Laikas grąžint politiką į protingų žmonių rankas. Tegu ekonomiką tvarko specialistai, o ne politiniai ideologai, tegu valdžia tarnauja savo liaudžiai, o ne ideologijoms. Visų partijų programos apie nieką, pilnos lozungų be turinio ir esmės.

  22. Gi:

    Geriau daryti nei nieko nedaryti.Grybauskaitė be TS(KD) ramščio būtų bejėgė,tai kad vienas žmogus be kitų pagalbos gali mažai.Reikia keisti degraduojantį politinį-verslo-žiniasklaidos viršūnių nomenklatūrinį klaną.Medalinsko idėja yra gera tik reikia daryti.

  23. Kažin:

    Nesutikčiau, kad “geriau daryti negu nieko nedaryti”. Čia geriau tiktų principas – “jei nemoki, neišmanai – geriau nieko nedaryk.”
    Neginčijamai padėtis dėl rinkimų yra tokia, kad laimėti rinkimus prieš Grybauskaitę bus galima tik tuomet, jeigu kandidatas bus toks asmuo, kuris jau bus pelnęs pagarbą už veiklą pagal savo profesiją ir iš pat pradžių visuomenei atrodys galinčiu laimėti ir geidžiamu, kad laimėtų rinkimus.
    Tokių asmenų prikalbinimai kandidatuoti, kiti organizaciniai veiksmai ieškant kandidato neturėtų būti vieši, nes tai nieko gero neduotų, o tik apsunkintų procesą. Viešumas turėtų prasidėti po asmens pasiskelbimo kandidatuoti rinkimuose visuomenės kandidatu.
    Be to, Medalinsko siūlomas kandidato parinkimo komisinis procesas neaišku kuo galėtų baigtis. Labai tikėtina, kad komisijai vadovaujant parinktas kandidatas būtų imtas vadinti ne visuomenės, o komisijos kandidatu arba tiesiog, tarkim Medalinsko, Ozolo ar dar kito jau viešai pasižymėjusio, bet nepopuliaraus komisijos nario kandidatu. Bet svarbiausia, kad vargu, ar tuo procesu apskritai galima užkirsti kelią galimai kandidato korupcijai – pasiekti skaidrumo šiuo atveju. Tad komisinis kandidato parinkimo procesas ir šia prasme abejotinas.

  24. Alvydas Medalinskas - Kažin:

    Patikslinu. Jeigu nebuvo pakankamai aiškia parašyta ar tiesiog nesupratote minties: jokia Komisija visuomenės kandidatų nerinktų. Juos pirminio balsavimo metu rinktų tik žmonės. Juk ir VRK nerenka nei savivaldybės, nei Seimo narių, nei prezidentų, o tik organizuoja rinkimų procesą ir užtikrina jų skaidrumą. Ir šita Komisija ar Taryba, kuri manau, kad turėtų būti sudaryta iš turinčių moralinų autoritetą visuomenininkų, tik priimtų norinčiųjų dalyvauti pirminiuose visuomenininkų rinkimuose paraiškas, užtikrintų, kad kandidatai maksimaliai tiksliai atskleistų įvairius savo biografijos momentus, o vėliau užtikrintų rinkimų skaidrumą ir būtų tas moralinis autoritetas rinkimų metu

  25. Kažin:

    Viską supratau. Nesakiau, kad komisija pati rinktų kandidatą, o sakiau, kad parinktų. Parinkimu laikydamas visą procesą, kurio orgnizatoriumi numatyta komisija. Akivaizdu, kad tokiu atveju neišvengiamai žiniasklaida jį vadintų komisijos kandidatu, taigi visas jo privalumas, kaip visuomenės kandidato, būtų “sudirbtas”.

  26. pensininkas:

    Tikiuosi R.Ozolo apskritasis stalas artimiausiu laiku imsis iniaciatyvos antisisteminio kandidato į prezidentus išrinkimo ir rėmimo.

  27. lyvis:

    Šiandies prezidendu gali tapti ir agurkinis Uspaskihas, kuris traukiasi iš partijos. Jeigu taip tai triušis Butkevičius tikrai važiuos į Maskvą parvežti Purtino saulės Šiandien jo veiksmus ta linkme kausto prezidentė Gribauskaitė. lyvis

  28. Nepolitikas:

    Lyvis – Svetimo dibilizmo pamėgdžiojimas

  29. pensininkas:

    Nepatiko N.Puteikio komentaras LL kur jis sako: “Aš skaičiau tą Medalinsko komentarą, kad tas apvalus tautininkų stalas darys kažkokią kandidatų atranką, ir kels savo kandidatą. Tačiau aš nemanau, kad jiems pavyktų – kad ir ką jie iškeltų, rezultatas būtų toks pat, kaip ir per 2012 m. Seimo rinkimus, kai “apvalaus stalo” komanda gavo 0,96 proc.” O aš laikiau jį vieną iš potecialiausių kandidatų į prezidentus. Bala jo nemato. Dabar perspektyviausiu laikau Z.Vaišvilą. Tik nesuprantu, kodėl jis vis vienas. Kodėl negalima jo pritraukti. Nekelti už Lietuvą Lietuvoje kandidato tiesiog neturime teisės. Daugelį apvilsite. Pasiduoti be kovos būtų išdavystė.

    • sapnas:

      o tai kas tas Puteikis? Ne konservatorius? Tiesiau sakant- neokomunistas landsbergistas? (((paaiškinu- konservų partiją , jos ideologiją ir daugelį Lietuvai priešiškų jos veiksmų- iš vienos imperijos prievartinį įgrūdimą į kitą, skleidžiant demagogiją ir melą apie naują Vakarų Saulę, kgbistiško stiliaus politinius susidorojimus su kitaip manančiais ir kovojančiais už tikrą demokratiją, tiesą ir Lietuvos laisvę (šiuo atveju kad ir gerb.Vaišvila, kuris tebesilaiko Sąjūdžio tikslų), nukrypimą nuo Sąjūdžio tikslų jau nuo 1993 m.- laikau ne kuo kitu, o komunistinių genų prasiveržimu))). Jei taip, tai Puteikia toks pats imperialistų tolerastų europistų padlaižys,kaip ir visi. Vadinas, neatmeskim to, galimas ir Lietuvos interesų išdavikas, jei tik patektų į rimtą ir iš esmės- Centro valdomą Postą. Tam reikia labai labai ir labai tvirto stuburo ir ryžtingo žmogaus, kad jokie ESai ir kiti “bendros politikos” nerašytų taisyklių reikalavimai nepalaužtų Prezidento ir nepriverstų parsiduoti ir parduoti Lietuvos iinteresų.
      hm, sudėtingai parašiau iš pat ryto, bet paskaitykit kelis kartus- suprasit:)

  30. pensininkas:

    Labas rytas. Sutinku, kad reikia tvirto stuburo. Bet kaip patikrinti? Apskritasis stalas savo VSD neturi. Pagal mane jis tvirtas yra pas Z.Vaišvilą.

    • taigi ( buv. sapnas):

      taigi, kad TIK pas Vaišvilą. Patikrinta jau 25 metai.
      Bet ką daryt, kai valdžioj ir pozicija , ir opozicija- demagogai, visa media nupirkta tų pačių, dirba tiems patiems ir glušina didžiąją NEMĄSTAČIOS Tautos dalį, kurie patys nemąstydami tik laukia, kokį abrozdėlį pamatys laikrašty ar per tetevizorių ir ten pat bus pasakyta, už ką pabalsuot? tarybiniais laikais tai nors žmonės gaudė tikrą informaciją iš pogrindžio, iš Amerikos Balso. Dabar nei to “pogrindžio” nėra, katro norėtų žmonės ieškot, nei noro belikę ieškot jo. Apglušintiesiems atrodo, kad viskas, ką mato, girdi ir skaito “laisvoj” žiniasklaidoj- šventa tiesa kaip iš Popiežiaus lūpų. Tokiais tempais ir tokiais keliais einant , jei tik koks valdžios Mesijas įsinorėtų, net ir Burokevičiaus- Jarmalavičiaus- Kuolelio- Juonaitienės- Švedo- Kasperavičiaus šaika būtų sugebėta paverst šventaisiais Lietuvos išganytojais. Vat kur bėda. Pikta, skaudu ir nieko neįmanoma pakeist.

      • papildysiu:

        Vienam ar keletui žmonių nieko neįmanoma pakeist. Niekas nenori jungtis ir prisidėt prie tiesos platinimo. Arba bijo, arba nusivylę ir be tikėjimo, kad galima kažką padaryt, arba nusispjauna – jiems iš bėdos ir taip gerai, kas liks iš Lietuvos po 10-50-100 metų- nors ir tvanas…

        • pokytis:

          gal galite patikslinti, ką turite mintyje sakydamas “jungtis ir prisidėt prie tiesos platinimo”? prie ko jungtis? kurią “tiesą” platinti? kas gali paaiškinti visus užkulisius ir povandenines sroves, apie kurias mass media tikrai nepraneš? viltis tikrai nepadidėja, kai kur bepasisuki, ten išlenda “labai protingi žmonės” ir pasako, kad žiauriai klysti. matote, ne visi prieš 25 metus buvo suaugę ir koja kojon vaikščiojo su sąjūdiečiais, matė visas pinkles ir peripetijas.
          ir netiesa – ne visi nusivylę ir praradę tikėjimą, ne visi nusispjauna, tik kad nuolatinis “nusodinimas” lygioj vietoj tikrai nepadeda.
          p.s. niekada nereikėtų sakyti (net pagalvoti) “nieko neįmanoma pakeist” – tai jau keičia ir, deja, ne į tą pusę, į kurią norėtume.

          • pokyčiui:

            na, žvilgtelkit aukščiau, apie ką kalbam. Platint NE SISTEMINĘ už pinigus perkamą “tiesą”. Jūs,aš, dar keletas Alkas.lt kolegų idėjų dėl galimo ir mūsų manymu tinkamo NE SISTEMINIO ir tvirto kandidato (-ų) turim, bet pabandykit , nors ir savo pažįstamų aplinkoj, suburti žmones į, pavadinkim, “palaikymo komandą”… Beveik nulis šansų. O vat pilantys purvus , tiek kairieji, tiek dar labiau “dešinieji”, ir kurpiantys būtas-nebūtas istorijas apie tuos mūsų gerbiamus Žmones- labai vieningai ir organizuotai susibūrę į vieną gaują ir galima teigti, užtikrintai dirba savo juodą darbą. Su žiniasklaidos pagalba. O ką daryt mums, kitaip galvojantiems, kitaip matantiems Lietuvos situaciją ir kitaip (t.y. kuo teigiamiausiai) vertinantiems mūsų remiamus politikus, bet neturintiems viešo žodžio sklaidos ( vienas kitas portalas internete, kurį skaito šimtas ar tūkstantis žmonių- nieko nereiškia rinkimų rezultatams).
            Sakot, nereikia kalbėt apie tai, kad nebeįmanoma įvykdyt pokyčių. Kam save apgaudinėt? Pasiūlykit konkretų rezultatyvų receptą (ne filosofinį moterišką pilstymą iš tuščio į kiaurą) kaip išspręst problemą ir “sąjūdietiškais mastais” suvienyt žmones MŪSŲ bendram tikslui.

            • pokytis:

              na filosofija pirmiausia nėra nei „moteriška“, nei „vyriška“, prašyčiau taip prastai nefilosofuoti. „iš tuščio į kiaurą“ pilstymą kaip tik matau čia ir jau baigia užgraužti: „mūsų tiesa tikriausia, reikia vienytis ir gelbėti Lietuvą!“, o kaip tik kalba pasisuka apie bet kokią vienybę, išlenda kardai – visur, kur bepažvelgsi. to padaryti nesibodi net draugai, kurie, girdėjau, atbėgo pavėlavę į ma susirinkimą ir „įkūrė sąjūdį“. o kalti lieka komentatoriai, kurie, girdi, nesubrendę ir nusifilosofuoja – nesuprato, kas tie „tikrieji teisieji“. bloga. tai su kuo vienytis, kai yra tik vieniši vilkai, kurie mano, kad jų teisybė tikriausia, bet tik tiek ir tepasako? kiek žmonių čia rašo, kuriems jau seniai įgrisę ir kairieji, ir dešinieji, bet kas juos vienija? niekas. kiekvienas pašneka kas sau ir nueina su savo neišsipildžiusiom svajonėm ir kartėliu, kad jų „nepalaiko“. o ką palaikyti? kokią iniciatyvą? kokias idėjas? kokį planą? atleiskite, bet mes daugiau už jus nemokam. na, gal ir mokam kitose srityse, bet ne šioje. iniciatyva turėtų eiti iš tų, kurie mano, kad turi apie ką žmones vienyti ir ką pasiūlyti. taip kad nekaltinkite naivumu – tikrai neįsivaizduoju slapto kambarėlio, kuriame susiburs 5 patriotiškai nusiteikę piliečiai ir pakeis Lietuvą. „sąjūdietiškų mastų“ net nereikia – pradžiai užtektų plano, idėjų, diskusijų, kokios nors iniciatyvos. geriausiai – ne vieno žmogaus (vienam labai sunku – visada). manau, kad informacijos sklaidai pradžiai pakaktų pilietiškai nusiteikusių tinklapių, o paskui – gyvenimas parodys. kodėl neieškoma kelių vienytis? ego? asmeninės nuoskaudos? visi tiltai sudeginti? nieko neįmanoma atstatyti? net dėl Lietuvos? sąjūdis įvyko dėl pasiūlytų pamatinių konkrečių idėjų, apie kurias žmonės galėjo telktis. idėjos gali būti pasiūlytos ir dabar – jų yra, negi reikia išvardinti? žmones dūsta nuo melo, veidmainystės ir nevilties, bet kiekvienas jų atskirai yra tik vienas balsas. kad jų būtų daug, reikia žmogaus (žmonių?), kuris taptų tuo balsu. nors mažu, bet kuris turi potencialą augti. geros valios žmonių, manau, yra pakankamai, susitelkimas ir augimas įmanomas. gal ir nepavyktų , bet nieko nedarę taip ir nesužinosime, ar ne? negi tik tiek ir beliko – pasiduoti?
              p.s. dėl „neįmanomų pokyčių“. galite kaltinti naivumu ar kuo norite, bet neturiu nė mažiausių abejonių, kad mūsų mintys ir nusiteikimas didžia dalimi kuria mūsų pasaulį. nuolat kartoti, kad niekas neįmanoma, kad mes pasmerkti ir bus kaip seimas ar ES nusprendė, yra patiems pasirašyti ir įvykdyti sau nepalankų nuosprendį. tiek to – čia mano atskira „filosofija“, nekviečiu gilintis.
              atsiprašau už emocijas, bet dabar viduje labai pykstu, todėl kitaip neišeina.

              • tai vat:

                tai ir kartojuosi: pikta ir skaudu, kad norų lyg ir yra, o realiai nieko pavieniai negalim pakeisti. Viltis? kada? Po 50 ar 100 metų? Kai išaugs visai nauja karta (jei šitaip gyvenant besuvoks, kas yra Lietuva ir kas per daiktas tas tautiškumas ir patriotizmas)? Manęs tai netenkina ir neguodžia… Kaip ir Jūsų. Dėl to ir liejam emocijas… Eime nuo kompiuterių pailsėt 😉

        • Nepolitikas:

          „taigi“, ar tai yra tiesa: „glušina didžiąją NEMĄSTAČIOS Tautos dalį, kurie patys nemąstydami tik laukia, kokį abrozdėlį pamatys laikrašty ar per tetevizorių ir ten pat bus pasakyta, už ką pabalsuot?“? … Kur įrodymai, kad tai „didžiąją NEMĄSTAČIOS Tautos dalį, kurie patys nemąstydami tik laukia“. Jog rinkimuose dalyvauja tik iki 30 % rinkėjų. Nedalyvauja – 70%. Ką tai rodo? Kad nemąstančios Tautos dalis, laukiančių „už ką pabalsuot?“ yra mažuma! Tai patvirtina ir referendumas dėl AES, kada dalyvavo virš 60% rinkėjų! Taigi dauguma yra mąstančių dalis. Jie senai suprato(kaip nekaip o jau 25 m.), kad rinkimai yra tik politinis šou, renka tik tie kurie „sukaičioja“ balsus(„rezultatą“). Kad pradėti kaži ką statyti(ar atstatyti), pirma reikia nustoti griauti. Tokie „rinkimai“ ir yra tautinės valstybės griovimas. Kaip rinkiminiame šou dalyvaus tik 15%, tada griovimo procesas bus sustabdytas(pagal LR Konstitucija minimalus skaičius yra 25%). Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdys tiesiogiai.

  31. pensininkas:

    Atsakau – gali. Tik reikia, kad būtų žinomas, tik vienas nuo visų visuomenininkų ir jų visų remiamas. Tarp kito šiuo kandidatu galėtų būti ir N.Puteikis. Tik prieš rinkimus jam reikėtų susivaidyti su konservatoriais ir iš partijos išstoti.

    • pff:

      nu tikrai ten kažkas gerai rašė- sapnas… Pons pensininke, paaiškinkit mums, kas tas jūsų Puteikis? Prašom- pristatykit trumpai ir aiškiai Lietuvai – kas jis toks, kuo nusipelnęs, ką nuveikęs, kokiuose postuose jau buvęs ir ką tuom įrodęs apie save? Nu man tai jis toks , atleskit, persiprašau, sory- iššižiojėlis su kvailiuko veido išraiška. Ir kaip tokia “asaba” pasitikėt?

      • pensininkas:

        Jūsų minimu aspektu Raudonoji Dalia tikrai gerai atrodo. NKVDisto duktė. Blondinė. Neturi šeimos, Baigusi specialius partinių vadovų universitetus Leningrade ir Maskvoje. Buvusi eurokomisarė Briuselyje. Žodžio užantyje nelaikanti. Tačiau Tautiniai Lietuvos pamatai sparčiai griaunami.
        O Puteikis paprastas Tautietis, gal būt ir iš kaimo. Doras, išsilavines, ryžtingas, atkaklus, drąsus, atkakliai ginantis Tautos ir Tiesos bei Teisingumo principus. Patyręs nepamatuotus žiaurumus Afganistane. Daugiau apie Puteikį galima rasti seimo tinklapyje lrs ir google.

  32. Kažin:

    Iš tikrųjų “gali”, bet tik toks kandidatas, kuris au yra pelnęs pagarbą savo profesinės veiklos srityje, t.y. jau yra gerbiamas dalies visuomenės ir per rinkimų kampaniją gebėsiantis savo populiarumą padidinti iki 60 %.
    Manau, kad Puteikis tokių potencijų neturi, tai rodo Seimo rinkimų duomenys. Be to, jis, kaip ir kiti jau kurį laiką valdžiose “besitrinantys” asmenys, atrodo, kad yra niekuo neišsiskiriantis savanaudis verslininkas politikos srityje ir tiek.
    Sakau, gal Adamkus, būdamas vis dar tarp populiariausių politikų, galėtų imtis iniciatyvos organizuoti visuomenės kandidato parinkimą, juk visgi tai labiausiai būtų jo kaip piliečio pareiga.

  33. suomis:

    Manau, kad protingesnis variantas būtų, jeigu kandidato parinkimas vyktų apskritąjame stale. O mintis iškelta labai gera.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: