J.Vaiškūnas. Aplodismentai komentatoriui (52)

Išmoningieji Lietuvos rinktinės FANAI – sirgaliai | Alkas.lt nuotr.

Išmoningieji Lietuvos rinktinės FANAI – sirgaliai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos krepšinio rinktinė Europos čempionate Slovėnijoje, išvargusi nelengvą pergalę  prieš brolius latvius, mus, krepšinio aistruolius, pradžiugino antrąjį kartą. Pirmą džiaugsmą šventėme, kai buvo įveikta Makedonija. O vakar gerokai paplušėję mūsiškiai žiūrovų nuotaikos svarstykles persvėrė – 2:1 bendrojo džiaugsmo naudai!

Tačiau rungtynių eigą TV3  bangomis perteikiantis apžvalgininkas Robertas Petrauskas, pats to nenutuokdamas, į mūsų nuotaikos svarstykles prikrovė nemažai svarių liūdesio svarsčių. Šiaip jau lengvai ir tiksliai vyksmą krepšinio aikštelėje apsakantis Robertas visas tris rungtynes taip ir nesugebėjo išsivaduoti nuo amžinųjų gimtosios kalbos varžovų–svetimžodžių primetamų žaidimo taisyklių. Tenka pripažinti, R.Petrausko kalba visų trijų rungtynių metu strigo kibiuose eurosvetimybių gniaužtuose ir iš jų neišsivadavo net ir tuomet, kai į krepšinio aikštelę išbėgo dviem seniausioms indoeuropiečių šeimos kalboms atstovaujančios baltų rinktinės.

Svetimžodžių dygliai badė jautrumo dar nepraradusias ausis ir smigo širdin, gerokai nusodindami pergalių džiaugsmą:

Po intensyvaus spurto ir klasiško driblingo komanda išėjo iš tragiškos situacijos, realizavusi visus šansus ir maksimaliai padidinusi varžovų deficitą mačo pabaigoje triumfavo. Po finalinės sirenos emocinga fanų publika arenoje nepagailėjo aplodismentų mačio favoritams. Net tragiškai teisėjavę ir menkiausią kontaktą fiksavę arbitrai nesukomplikavo situacijos mačo pabaigoje. Komanda pateisino optimistines prognozes.  Bravo!

Štai tokiais sakiniais galima būtų glaustai išreikšti tų lietuviškos gyvasties ir dvasios syvus siurbiančių sporto žargono svetimžodžių poveikį. O juk kiekvienas jų mūsų kalboje vis dar turi lietuvišką atitikmenį, savitai perteikiantį kalbamųjų reiškinių esmę ir prasmę. Tiesa, pasitelkiant savuosius žodžius dažnai tenka keisti ne tik patį žodį, bet net sakinio sandarą, o dažnu atveju ir pačią minties eigą, tai yra tenka pakreipti kita linkme mąstymą, o tai reiškia ir pačius daiktus bei reiškinius išvysti kitoje šviesoje.

Per pirmas tris Europos čempionato Slovėnijoje dienas prie sporto apžvalgininkų liežuvių kaip reikiant prisisiurbė šie svetimžodžiai:

mačas varžybos, rungtynės, žaidynės
arbitrai teisėjai
arena aikštelė, krepšinio aikštelė
aplodismentai plojimai
bravo valio, šaunuoliai…
deficitas trūkumas, nepriteklius
emocingai jausmingai, gyvai, audringai…
epizodas akimirka, atkarpa…
fanai sirgaliai, aistruoliai
fiksuoja įskaito
iniciatyva ėmėsi, sumanymas, veiklumas
komanda rinktinė
kontaktas
atsitrenkė, trenkė, susidūrė ir tt.
optimistinės džiugios, viltingos, geros…
pesimistinės liūdnos, nuviliančios, blogos
prognozės spėjimai, lūkesčiai
publika žiūrovai
realizavo įmetė, išnaudojo, pelnė…
situacija padėtis
šansas galimybė
tragiškas blogas, netikęs, prastas, baisus, siaubingas…
mačas varžybos, rungtynės, žaidynės

Suprantama, ne visada turime kuo pakeisti vieną ar kitą svetimžodį. Kai kurie jų seniai jau prigiję mūsų kalboje, ir tapę, rodos, nepakeičiamais: kultūra, sportas, muzika, teatras… Mūsų kalbininkai nespėja, o kartais, regis, nė nesistengia kurti ir siūlyti kokybiškų lietuviškų atitikmenų pajėgių apibūdinti naujų reiškinių esmes, sustabdyti svetimžodžių piktžoles.

Bet gi, ar taip jau sunku mums patiems netraukti į lietuvių kalbą ir neteršti jos bent tais, kuriems savus atitikmenis turime ir naudojame jau nuo seno: MAČAS, ARBITRAS, APLODISMENTAI, ARENA, PUBLIKA, FANAI?.. Tad kodėl nežodžiuojam lietuviškai: RUNGTYNĖS, VARŽYBOS, PLOJIMAI, KREPŠINIO AIKŠTELĖ, ŽIŪROVAI, SIRGALIAI?..

Jei dangstysimės MODERNUMO, PROGRESO užkeikimais, tai vėliau ar ankščiau prarasime visą savo kalbą. Tuomet pergalės sporto aikštelėse nebedžiugins. Istorija nuolat primena, kad ši vis neišmokstama pamoka nuolat apkartina net pačias didžiausias mūsų pergales. Per amžius nugalėdami beveik visuose pagrindiniuose karuose, mes nuolat traukėmės, mažėjome ir nykome, nes, pasak mitologo Dainiaus Razausko, kariavome „ne tą karą“. Tikrasis mūšis už Lietuvą tebevyksta – kultūroje, kalboje ir, galiausia, kiekvieno mūsų dvasioje.

Čia ir dabar.

Nuolat.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

52 komentarai

  1. One:

    “strigo kibiuose eurosvetimybių gniaužtuose”

    na ir ko jum užkliuvo Europa, kurioje nori ar nenori bet gyvename? Galėjot dar “baisiau” parašyt: “Amerikonizmo gniaužtai”! 😀
    O šiaip tai siūlau nepamiršti, kad Europa tai ir Suomija, ir TIE PATYS LATVIAI, ir Vokiečiai, ir Airiai, ir Ispanai, ir Kroatai, ir Šveicarai. Tai dabar visi blogi, nes, mat, mus vargšus laiko savo gniaužtuose…

  2. pagal Girdzijauską:

    Vartok kuo mažiau svetimybių, kurk lietuviškus naujadarus…

    • Giedrius:

      Taip, yra dar mūsuose “tos lietuvybės”,
      galgi su “saule Lietuvos” iš himno-tautogiesmės “nuleistos: …Lietuvoj” kolei kas,
      – su laiku ir LIAUPSĖS atgis, ir kitų “senadarų” STOKĄ
      TARPSNIUOSE
      APLINKYBIŲ bei
      praleistų PROGŲ
      PRAGAIŠTINGUOSE
      laikmečiuose;
      senos-naujos kartos mūsų
      atgaivins, įgyvins senadarais-naujadarais
      – gyvu…….kalbos…….padaru,
      kurio kūrėjas ir kūrinys esi TU
      – žmogus, Tautos gyvoji dalis.

      Dėkui Jonai, dėkui
      UŽ !

  3. Algimantas:

    Baisu yra tai,jog taip šneka žmogus viešoje erdvėje-taip naikindamas lietuvių kalbą.

  4. lyvis:

    Ar labai reikalingas žodis sirgaliai rusų vertalas болельшики. lyvis

  5. Algis:

    Nu jau pro šalį… Komanda = rinktinei? Ar tikrai? Nenueikime į kraštutinumus su kalbos kultūra, tyčia ar ne, iš “entuziazmo”, perkeisdami žodžių reiškmes ir taip klaidindami skaitytojus.

  6. Antoška:

    Slovėnijoje – KOMANDA – ir yra rinktinė baikite taukšti.

  7. Vilna:

    Akivaizdu, kad vertinys iš rusų “sirgaliai” nereikalingas. Nevykęs, neprigyja – ir tam pasidarytas savas žodis “aistruoliai”.
    O tiesiog “mėtosi” tam reiškiniui pavadinti galintis tikti grynai lietuviškas žodis, tarkim, “draugužiai”. Tad kodėl “sirgalių” ar “aistruolių” nevadinti – draugužiai, drauguliai ar draugaliai ar nesakyti: komandos, krepšinio draugužiai, drauguliai ar draugaliai.
    Gal šiuo atveju net labiau esmę išreikštų ir iš “siausti” pasidarytini žodžiai – “siautaliai”, “siautuliai” arba iš “siusti” – būtų – siutaliai, siutuliai, o labiausiai tiktų trumpas, smagus, paslaptingas – SIUČIAI (komandos, sporto, krepšinio siučiai). Juk per rungtynes ir prieš jas jie visaip siunta. Tie, kas siunta, gali būti vadinami siučiai, kodėl – ne!
    Dabar tiesiog gėda – tokia turtinga žodžių mūsų kalba, o savo žodžio, reikalingo šiam pavadinimui praėjus tiek metų vis neturime.

  8. Getas:

    Siautuliai gal ir tiktų, tik ne SIUTULIAI, nes yra neigiama prasmė: pasiutę, ima siutas. Tinka AISTRUOLIAI, nes aistra yra trumpalikė, o meilė yra ilgalaikė ir daugiau dvasinė būsena. AISTRUOLIAI JAU prigijo ir reikia vartoti.
    Komandą galima pakeisti DRAUGOVĖ- krepšinio draugovė.

  9. Jolė:

    Teisingi pastebėjimai. Per mažai galvojame apie kalbos kultūrą.

  10. jo:

    Pritariu pastebėjimams dėl svetimžodžių. Keista, kad žmogus, kurio darbas – kalbėti, šitaip neatsakingai ir nemokšiškai kalba, pridergia lietuvių kalbą. Dar man labai rėžia ausį latvių pavardžių darkymas. Keista, kad artimiausios ir panašiausios mums kalbos pavardės mūsų žurnalistams yra sunkiausios.
    Čia Latvijos žaidėjų pavardės (latvių k.): Jānis Strēlnieks, Jānis Blūms, Dairis Bertāns, Jānis Bērziņš, Kaspars Bērziņš, Rolands Freimanis, Kristaps Janičenoks, Rihards Kuksiks, Mārtiņš Meiers, Mareks Mejeris, Andrejs Šeļakovs, Armands Šķēle.

    Lietuviškai reikėtų sakyti: Janis Strėlniekas, Janis Blūmas, Dairis Bertanas, Janis Bėrzinis, Kasparas Bėrzinis, Rolandas Freimanis, Kristapas Janičenokas, Richardas Kuksikas, Martinis Mejeris, Marekas Mejeris, Andrejus Šeliakovas, Armandas Škėlė.

    Bet žurnalistai prisigalvoja visokių Strelnieksas, Berzinšas, Beržinis, Janičenoksas, Kuksiksas, Šelakovsas… Nejaugi labai sudėtinga suprasti, kad giminingoje latvių kalboje yra panašios galūnės kaip ir lietuvių kalboje, todėl jų nereikia pakartotinai pridėti, o tik reikia lietuviškai ištarti. Beveik visada latvių -is atitinka lietuvių -is, latvių -s atitinka lietuvių -as galūnė.

  11. Kai Lietuvoje:

    siautėja diktatūra,krepšinis manęs nedžiugina.Krepšininkai stengiasi diktatūrai?

  12. Vilna:

    Dėl siūlymo – SIUČIAI

    SIUTIMAS turi ne tik neigiamą pykčio, bet ir šėlimo, išdykavimo, dūkimo reikšmę. Kai yra SUNTAMA tam tinkamose vietose, atitinkamais atvejais, tai siusti yra normalu. Tokios emocijos yra naturalu jaunam žmogui, o jis turi teisę kartais pabūti savimi.
    Beje, savotiškas- gal daugiau erotinio atspalvio dūkimas, siutimas yra reiškiamas ir bendru ratelio ar dviejų – vyro ir moters šokiu vakarėliuose. Žodžiu, SIUTIMAS gali būti ir pasilinksminimo, pasidžiaugimo išreiškimas, tad absoliutaus neigiamumo jis nereiškia. Taigi, žiūrovų per rungtynes ar kituose renginiuose atitinkamai išliejamas emocijas galima vadinti SIUTIMU, o jas reiškiančius žiūrovus – SIUČIAIS.
    Minėtais atvejais SIUTIMO emocijas reiškiantiems asmenims pavadinti – Vakarai turi žodį “fanai”. Tad kodėl mums jų nevadinti lietuvišku atitikmeniu – SIUČIAI. “Nekinkadrebiškai” galvojant, nei kalbinių, nei socialinių – kultūrinių kliūčių tam nematau. Būkime savimi!…

  13. Pagarba,labai ačiū už išsakytus pastebėjimus galimai abejingam lietuvių kalbai sporto komentatoriui.
    Jei pastebėsim,neliksim abejingi,pasitempsim visi.Lietuvių kalbą saugoti patikėta mums -lietuviams.Atliklime tą pareigą kiek įmanoma garbingiau.

  14. Getas:

    Vilmantui. Taigi, čia kalba vyksta apie žodį “komanda”, o ne apie krepšininkus. Krepšinio draugovė, regbio draugovė, futbolo ar spirdžiaus draugovė.

  15. Kemblys:

    Sveikinu visus, kuriuos krepšinis paskatins atsikratyti svetimžodžių 😀 (sunkiai Juodkalniečius įveikė).
    Jums, mielieji, pavyks per pirmą pusmetį atsikratyti apie 50 nuošimčių svetimžodžių ir 25 per antrą. Nors liks nemažai kol kas ‘neįveikiamų’ žodžių, bet rasite daug labai gražių lietuviškų žodžių. Vėliau mintys taps aštresnės. Aštresnės mintys suteiks vidinę jėgą. Sėkmės Jums!

  16. kuzis:

    Lietuvos valstybės herbu yra laikomas nuo senų seniausių laikų naudojamas herbas “Vytis”, apibūdinamas viduramžiškai glaustai ir aiškiai: “Rikis ant šuoliuojančio žirgo” (Rikis – karo vadas). Heraldiškoji Lietuvos herbo eksplikacija skamba kiek kitaip: “Karališkos spalvos purpuriname skyde ant balto žirgo, šuoliuojančio į Rytus, baltas Rikis veda kovon. Rikio iškeltas kalavijas rodo parengtį, o Rikio lietuviškame skyde matyti Lietuvos Karališkosios giminės Gediminaičių herbas “Stulpai”.Lietuvos valstybinė vėliava – purpuro spalvos (ne raudona, o purpuro spalva Europos heraldikoje yra karališkoji spalva) lauke baltas Vytis. Šitą vėliavą Lietuva turėjo mažiausiai 3500 metų, su šia vėliava lietuviai kariavo su Egiptu ir Persija, nukariavo Indiją, Europą ir Romos imperiją.Mūsų vėliavą matė sumušti turkai, totoriai, rusai, mongolai, lenkai, vengrai, kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai, su ja buvo sutriuškinti Žalgirio mūšyje kryžiuočiai ir nenugalimieji švedai. Su ja lietuviai ėjo į 1794 m., 1830-31 m., 1863 m. laisvės karus. Ją žinojo visa kilmingoji Europa, pradedant Romos imperatoriais ir baigiant smulkiausiais bajorais.Tai kodėl Lietuva taip staigiai pakeitė savo vėliavą? Atsakymo reikėtų ieškoti Nepriklausomos Lietuvos Pirmojo Seimo nutarimuose: čia atsitiko taip pat kaip ir Rusijoje, – ten valdžią užgrobę Rusijos žydai ir pusžydžiai atsisakė carinės valdžios atributų ir pasitvirtino raudoną vėliavą.Lietuvoje, į valdžią atėję iš valstiečių paėję (aš juos vadinu – mužikais) inteligentai taip pat atsisakė karališkųjų valdžios insignijų, antra vertus, tuo metu Seime buvo tik vienas kilmingas lietuvis- bajoras Stanislovas Narutavičius, kurio balsas ir argumentai apie Lietuvos valstybines insignijas to meto Seimo daugumai buvo nesuprantamas, tad bendroje nepriklausomybės euforijoje buvo nutarta sukurti ir naują, nepriklausomą vėliavą.Vėliavą, aišku, kūrė žmogus nieko neišmanantis heraldikoje. Heraldikoje kiekviena spalva ir kiekvienas spalvų derinys turi savo simbolinę reikšmę, nežinant jų, bet naudojant savo giminės, o ypač valstybės insignijose ir atributikoje, galima apsijuokti prieš visą pasaulį.Būtent tas ir atsitiko su nauja Lietuvos vėliava – trimis juostomis – geltona, žalia ir raudona. Heraldikoje šis chromografinis junginys yra tarpusavyje nesiderinantis, afektuotas, nerekomenduotinas. Šį spalvinį derinį Europos valstybėse galėjo naudoti vien tik karalių juokdariai-kvailiai.Jei karaliaus valdžios insignijos buvo karūna ir skeptras,popiežiaus – tiara ir raktai,vyskupo – mitra ir pastoralas,tai karaliaus juokdario-kvailio distinkcijos (skiriamieji ženklai) buvo medžiaginė trimis geltonu-žaliu-raudonu galais kepurė su skambaliukais ant galų ir barškutis su kiaulės pūsle ar asilo galva.

  17. kuzis:

    trini komentarus, jonai jonai ka darai ? Klaidas palieku tycia kad info nedaeitu parazitams, o pasirodo aktyvistu burys ir cia ilindes

  18. Janina:

    „…R.Petrausko kalba visų trijų rungtynių metu…“ Šiaip tai reikėtų sakyti TREJŲ rungtynių, nes RUNGTYNĖS, kiek prisimenu, daugiskaitinis daiktavardis.
    Beje, dauguma žurnalistų sako PRIEŠININKAS; S. Stonkaus „Sporto terminų žodyne“ teikiamas žodis VARŽOVAS, taip ir reikėtų vartoti. Gaila, kad sporto žurnalistai vartoja netaisyklingus sporto terminus, t. y., nesidomi tuo, iš ko duoną valgo…

  19. kuzis:

    medziaga video, foto? galiu sarzu atsiusti, jei pergalvosi lyvi ar verta kalbeti apie laikus ankstesnius nei pries 1000m – kas buvo karaliaus ir juodario santykiuose

    • lyvis:

      Apie visus laikus verta ir būtina kalbėti. Na o pats galėtum visą straipsnį suraityti aišku su visais paveiksliukais ir paties turimais saržais ir mesteltum į Alkos svetainę būtų penas visiems paskaityti. lyvis

  20. Vienas laukas:

    Neaiškios kilmės žodis “Komentatorius” – tai tas pats kaip “Komu(ni)tatorius” ?
    Jonas Vaiškūnas šitsavoje svetainėje po straipsniais tokius nelietuviškus raginimus “Parašykite komentarą” – tai pirmiausia turėtų “likviduoti” !

  21. Darius:

    kontaktas -> atsitrenkė, trenkė, susidūrė ir tt.

    Tai, kad vienu atveju yra daiktavardis, kitu – veiksmažodis. Error error error!!!

    Ir kodėl mačas du kartus paminėtas? pasitaisykite 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: