Z.Vaišvila: Ar Lietuvos gėjų lygai galioja Lietuvos įstatymai? (video) (160)

Zigmas Vaišvila

Zigmas Vaišvila

2013 m. rugsėjo 3 d. 10.30 val. Seime įvyk Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija  „Ar Lietuvos gėjų lygai galioja Lietuvos įstatymai?“.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veiks spaudos konferencijos metu) ČIA.

Š.m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pateikė skundą dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos „Lietuvos gėjų lygos“ veiklos, organizuojant 2013 m. liepos 27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginį Vilniuje.

Z.Vaišvilos pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo buvo pristatytas spaudos konferencijoje Seime š.m. rugpjūčio 6 d. „Ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu?“ Pareiškėjas nurodė, kad ši visuomeninė organizacija, neturinti teisės užsiimti politine veikla, 2013-07-27 d. Vilniuje organizavo ne jai leistą visuomeninį, o politinį renginį. Tai viešai patvirtino ir „Lietuvos gėjų lygos“ vadovas Vladimiras Simonko: „Tai buvo ne gėjų paradas, o politinė akcija“. Z.Vaišvila prokuratūros prašė ištirti ir šios asociacijos gautas ir ne pagal paskirtį galimai naudotas paramos lėšas, nes jos panaudotos politinei veiklai.

Š.m. rugpjūčio 23 d. gautame Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytas vienas pagrindinių atsisakymo argumentų – iš Zigmo Vaišvilos pateiktos medžiagos negalima nustatyti, kad Lietuvos gėjų lyga užsiiminėjo neteisėta veikla stambiu mastu. Ar tai reiškia, kad šiai organizacijai Lietuvos įstatymai negalioja? Galima pažeisti įstatymus, bet nepakankamai dideliu mastu? Kam dar Lietuvoje leista ignoruoti įstatymus?

Signataro nuomone, prokuratūra, tokiu būdu pripažindama, kad „Lietuvos gėjų lyga“” užsiiminėjo neteisėta veikla, ir atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojant, kad Z.Vaišvila prokuratūrai nepateikė įrodymų, jog šia veikla užsiiminėta stambiu mastu, yra ne tik įstatymu prokurorui nustatytos pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą, jei yra galimai nusikalstamų veikų požymiai, nevykdymas, bet išskirtinai pavojingas valstybei ir visuomenei teisinis precedentas.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo (lrs.lt) vaizdo įrašas:

Skelbiame Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime 2013-09-03 d. perskaityto pranešimo tekstą:

Z.Vaišvila. Ar Lietuvos gėjų lygai galioja Lietuvos įstatymai?

Š.m. liepos 30 d. Seimo spaudos konferencijoje ir raštu kreipiausi į Prezidentę, Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą dėl asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ neteisėto užsiėmimo politine veikla ir šios visuomeninės organizacijos finansavimo, šių aplinkybių teisinio įvertinimo, taip pat dėl užsienio ambasadų kišimosi į Lietuvos vidaus politinį gyvenimą ir jo finansavimą. Š.m. rugpjūčio 6 d. Seimo spaudos konferencija buvo skirta klausimui, ar  Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu?

Generalinė prokuratūra,  užsiėmusi atnaujinta signataro Kazimiero Uokos byla dėl ankstesniojo gėjų parado Vilniuje, klausimą perleido Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Š.m. rugpjūčio 14 d. prokurorės nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos „Lietuvos gėjų lygos“ veiklos, organizuojant š.m. liepos 27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginį Vilniuje.

Prokurorės nuomone, renginio metu „Lietuvos gėjų lyga“ atstovavo savo narių interesams ir gynė juos bei viešuosius interesus, o renginio leistinumą išsprendė teismas. Prokurorė pasisakė ir dėl to, ko vertinti neprašiau – jog dalyvavimas renginyje, kurio leidimui pritarė teismas, yra visų asmenų teisė, kurios nevalia riboti. Prokurorės nuomone, renginį politiniu Z. Vaišvila pavadino remdamasis savo subjektyviais vertinimais. Ypač nustebino prokurorės pareiškimas, kad iš pareiškėjo pateiktos medžiagos negalima nustatyti, jog yra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog šis juridinis asmuo užsiiminėjo neteisėta veikla stambiu mastu. Turimi omenyje šios veiklos finansavimo ir paramos naudojimo teisėtumas. T.y, prokurorė pripažįsta, kad „Lietuvos gėjų lyga“ užsiima neteisėta veikla, tačiau pareiškėjas nepateikė prokuratūrai duomenų, jog tai daroma stambiu mastu. Žodžiu, prokurorė pripažino, kad ši veikla neteisėta, bet jos mastelį turi įrodyti ne ji, o Zigmas Vaišvila! Kai įstatymų leidėjas atleis nuo šios pareigos prokuratūrą, o paves tai signatarams, tikrai tuo užsiimsiu. Tačiau šiandien įstatymas įpareigoja tai daryti prokurorą.

Prokurorė, sprendžiant iš nutarimo, nepatikrinusi jokių „Lietuvos gėjų lygos“ dokumentų, nusprendė, kad pagal pareiškime nurodytas aplinkybes aišku, jog tikslinės paramos lėšos šiai asociacijai panaudotos atstovaujant asociacijos narių interesams, t.y. eitynėms, o ne veiklai, nesuderinamai su „Lietuvos gėjų lygos“ veikla. Be to, nutarime nurodyta, kad Z. Vaišvila nepateikė konkrečių duomenų, kurių pagrindu galima būtų įžvelgti, kad dėl šių veikų tam tikram asmeniui, valstybei ar ES buvo padaryta žala.

LR BPK 168 str. 1 d. nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai pareiškėjo nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju prokurorės nutarimas nepagrįstas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikiau dėl jo skundą.

Visų pirma, ne Z. Vaišvila „Lietuvos gėjų lygos“ organizuotą 2013-07-29 dienos renginį pavadino politiniu, o tai patvirtino šios asociacijos vadovas V. Simonko, renginio dieną viešai pareiškęs: „Tai buvo ne gėjų paradas, o politinė akcija, kiti jos atstovai ir mitinge kalbėjusieji politikai. Renginio reikalavimai – taip pat politiniai. Todėl jei organizatoriai nori teisėtai užsiimti politine veikla, jie turi kurti politinę partiją. Kadangi vienasmenis šios asociacijos vadovas V.Simonko pats prisipažino, kad vykdo veiklą, neatitinkančią Lietuvos įstatymų ir jo vadovaujamos asociacijos įstatų, todėl prokurorė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad šis renginys atitiko šiuos reikalavimus ir teismo sprendimą.

Kadangi nutarime ir pati prokurorė pripažino šio juridinio asmens veiklos neteisėtumą, todėl nebuvo pagrindo taip teigti, nes pareiškėjo nurodytuose žiniasklaidos šaltiniuose apstu įrodymų, kad 2013-07-29 dienos renginys buvo politinis ir ne smulkus, o labai didelio masto renginys, kurio organizavimui ir apsaugai valstybė skyrė labai daug lėšų. Vien policijos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, užtikrinusių renginio saugumą, gausa akivaizdžiai patvirtina didelį renginio, t.y. neteisėtos, anot prokurorės, veiklos mastą. Policijos departamentas viešai paskelbė, kad policijai šis renginys kainavo apie 200000 Lt. Todėl nustačius, kad šis renginys buvo galimai neteisėtos veiklos dalis,šios ir kitos valstybės bei Vilniaus miesto savivaldybės išlaidos šiam renginiui laikytinos žala, kurią teismas gali priteisti iš organizatorių ir baudžiamojoje byloje.

Atmestinas prokurorės argumentas, kad galimai nusikalstamų veikų neatlikta, nes renginį leido teismas. Teismas leido vykdyti ne politinį renginį, dėl kurio organizatoriai nesikreipė. Atkreipiau prokuratūros dėmesį ir į tai, kad renginio organizatoriai, siekę politinio renginio, savivaldybei ir teismui galimai pateikė žinomai melagingus duomenis apie renginio pobūdį ir tikslą. Todėl prokurorė, neišsireikalavusi iš teismo ir Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų, tai nustatyti negalėjo.

Prokurorės argumentas, kad renginyje dalyvavę asmenys nepadarė galimai nusikalstamų veikų, nes jie turėjo teisę dalyvauti teismo leistame renginyje, neturi nieko bendro su mano pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo, nes prašiau ištirti ne renginio dalyvių, o organizatorių galimai nusikalstamas veikas ir neteisėtą šios asociacijos veiklą, ką pripažino ir prokurorė. Be šios asociacijos dokumentų prokurorė negalėjo spręsti ir apie šios veiklos finansavimo teisėtumą ir apie paramos lėšų naudojimą pagal paskirtį ar ne. Apie tai, kad užsienio finansavimą Lietuvos vidaus politinei veiklai draudžia mūsų įstatymai, nutarime neužsiminta.

Apibendrinant priminsiu, kad LR BPK 2 str. nustato prokurorui pareigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju prokurorė pati pripažino, kad organizatoriai užsiima neteisėta veikla, tik nepakankamai didelio mastelio, nes Z. Vaišvila prokuratūrai nepateikė dėl to įrodymų.

Taigi, tenka klausti, ar „Lietuvos gėjų lygai“ Lietuvos įstatymai negalioja? Šiai organizacijai galima užsiimti neteisėta veikla, tik reikia žiūrėti, kad tai darytų nepakankamai dideliu mastu? Kas tai reguliuoja? Manau, kad š.m. rugpjūčio 6 d. spaudos konferencijos klausimas „Ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu?“ tampa retoriniu. Beje, vienas teisėjų, kuriam gali tekti nagrinėti šį mano skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme, yra A. Cininas, kuris savo asmeninėje interneto svetainėje neseniai visiems aiškino, kokius nusikaltimus Lietuvoje apsimoka daryti, kokius ne. Panašu, kad „Lietuvos gėjų lyga“ yra tinkamai pakonsultuota šiais klausimais.

Prokurorė, pripažinusi, kad “Lietuvos gėjų lyga” užsiiminėjo neteisėta veikla, ir atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojant, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šia veikla užsiiminėta stambiu mastu, ne tik nevykdė įstatymu prokurorui nustatytos pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą, jei yra galimai nusikalstamų veikų požymiai, bet ir sukūrė valstybei ir visuomenei išskirtinai pavojingą teisinį precedentą.

Tačiau ko norėti, jei po paskutiniojo ES užsienio reikalų ministrų pasitarimo Lietuvos ministras L. Linkevičius pareiškė, kad politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas ir nepritariančios vieningos Europos idėjai, negali dalyvauti rinkimuose. „Partijos turi labai ryškiai suformuluoti savo proeuropietiškas pozicijas“, – sakė L.Linkevičius. Pasak jo, nusiteikusioms prieš ES partijoms neturėtų likti vietos politikoje.

Net Tarybų Sąjungoje „perestroikos“ metais niekas iš tarybinių partinių ir komjaunimo vadovaujančių veikėjų nebedrįsdavo taip kalbėti. P. Ministre, ar pamiršote, kad Jums dirbant Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo CK skyriaus vedėju buvo naikinama vienpartinė sistema – TSRS ir Lietuvos TSR 6-asis Konstitucijos straipsnis, suteikęs teisę politikoje dalyvauti tik vienai – komunistų partijai su jos ideologija, taip pat buvo kuriama daugiapartinė sistema, kuriai gyvuoti leidžia dar galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tikiuosi, 1992 m. spalio 25 d. referendume Jūs, Ministre, balsavote už mūsų Konstituciją, įteisinusią daugiapartinę sistemą?

Todėl nenustebau, gavęs jau du URM Ministro pavaduotojo Nerijaus Germano atsakymus, kad  „Lietuvos gėjų lygos“ veiklos teisėtumo tyrimas ne jų kompetencija, nematant prašymų, kad URM turi reaguoti dėl užsienio ambasadų kišimosi į Lietuvos vidaus politinę veiklą ir neteisėto šios veiklos finansavimo. Suprantu, kad Lietuvos valdžiai pasisakyti prieš Briuselį psichologiškai yra tas pats, kas buvo Lietuvos TSR valdžiai pasisakyti prieš centrą Maskvoje. Tačiau teks, jei norite būti Lietuvos valdžia. Prisiekėte Lietuvai.

Primenu, p. L. Linkevičiui ir tai, kad jis iki šiol neatsakė į signataro Z. Vaišvilos paklausimą, ar Lenkijos už nebūtas Lietuvos nuodėmes jis atsiprašė savo ar Prezidentės nurodymu. Kandidatai liko tik du, nes Ministras Pirmininkas A. Butkevičius š.m. rugpjūčio 23 d. viešai pareiškė: „… tegu sprendžia Užsienio reikalų ministerija, nes už užsienio politiką atsakinga Lietuvos Respublikos prezidentė.“ Vakar ryte Ministrui Pirmininkui pasisakius prieš dvikalbystę, po pietų Ministras L. Linkevičius pasisakė vėl gi priešingai. Ministras atvirai prieštarauja Ministrui Pirmininkui ir neatsistatydina? Kas jį dengia? Pagal pareigas belieka vienas asmuo – Prezidentė D. Grybauskaitė. Save ir savo pareigas, Lietuvą gerbiantis Ministras Pirmininkas turi teikti Prezidentei šio Ministro atstatydinimo raštą.

Ministre Linai Linkevičiau, ar antikonstitucinis siekis uždrausti politinę veiklą partijoms, kurios nepritaria vieningos ES valstybės sukūrimui, yra Jūsų – Ministro – pareiškimas, ar Lietuvos užsienio politikai vadovaujančios Prezidentės Jums liepta skelbti nuomonė? Prisimenant Jūsų pirmtako Ministro V. Ušacko likimą sunku patikėti, kad Jūs vienas pats būtumėte pasiryžęs sulaužyti savo priesaiką Lietuvos Respublikos Tautai, prisiekęs jai ranką padėjęs ant mūsų Konstitucijos. Tokio precedento neturinčio antikonstitucinio pareiškimo, kurį valstybės vardu paskelbtų Vyriausybės narys, nebuvo visą atkurtos Lietuvos Respublikos laikotarpį. Nesutikimas su Ministru Pirmininku taip pat neleidžia Jums toliau vykdyti Ministro pareigas nei teisės, nei moralės požiūriu. Todėl vienintelė garbinga išeitis, Ministre, yra Jūsų atsistatydinimas.

Kreipiuosi ir į Seimą – ministrui L. Linkevičiui neatsistatydinus, prašau organizuoti interpeliaciją šiam ministrui, sulaužiusiam priesaiką Tautai ir šiurkščiai pažeidusiam mūsų Konstituciją. Į Prezidentę D. Grybauskaitę nesikreipiu, nes jos atsakymai yra tyla. Nors ir netikiu, kad p. L. Linkevičius būtų išdrįsęs šį antikonstitucinį pareiškimą ir prieštaravimą Ministrui Pirmininkui paskelbti tik savo iniciatyva.

Laikas ne tik atvirai, bet ir griežtai kalbėti apie tai, kur Lietuvą veda jos Konstitucijos negerbianti ir priesaiką Tautai laužanti valdžia. Lietuva 2004 m. stojo ne į federacinę valstybę. To nėra ir Lietuvos stojimo į ES sutartyje, o ši sutartis nepakeista. ES interneto svetainėje, pristatančioje Lisabonos sutarties tikslus, neapsižiūrėjus ar sąmoningai pasakyta tiesa, kur mus veda šiuo melo keliu – link vieno juridinio asmens sukūrimo: „Europos Sąjungos kaip vieno juridinio asmens statusas sustiprins ES derybines galias, todėl jos veikla pasaulinėje arenoje bus dar efektyvesnė, trečiosioms šalims bei tarptautinėms organizacijoms Sąjunga bus aiškesnis partneris.“  Gal prisipažinkime, kad mes, naivuoliai, po dainuojančios revoliucijos atvira širdimi pasitikę Vakarus, buvome paprasčiausiai apgauti? TSRS melą pakeitė ES melas.

Lisabonos sutartis ir tolimesni Lietuvos suvereniteto atidavimai naujam centrui vyksta tylomis ir be Tautos valios, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją – užtenka tik Prezidentės D. Grybauskaitės vizitų į Briuselį. Todėl neapgaudinėkime savęs, kad viskas švaru ir gražu. Tylėdami ir nieko nedarydami, neišsaugosime valstybės, tautos ir šeimos instituto. Homoseksualizacijos instrumentas – vienas pagrindinių šiam ES tikslui pasiekti – jis pakerta šeimos, tautos ir valstybės pagrindus. Todėl „Lietuvos gėjų lyga“ aukščiau už Lietuvos įstatymus. Ar Jūs sutinkate su tuo? Aš nesutinku.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: