Lenkai siekia valdyti Lietuvą bandydami keisti įstatymus? (28)

R.Tamašunienė | Alkas.lt nuotr.

Rita Tamašunienė

Seimo valdančiajai koalicijai priklausanti nacionalistinė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) siekdama užsitikrinti savo partijos ilgėlesnį buvimą Lietuvos valdžioje imasi Lietuvos įstatymų pertvarkos.

Rugpjūčio 28 d. LLRA frakcijos seniūnė, Seimo narė Rita Tamašunienė (ta pati, kuri eidama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas ant savo namo Vilniaus rajone, Maišiagaloje, iškabino dvikalbę gatvės pavadinimo lentelę ir nepaisydama Lietuvos Respublikos teismų sprendimų atsisakė ją nukabinti) įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisas kuriomis siūloma „tautinių mažumų ir regioninėms partijoms“ sumažinti patekimui į Seimą reikiamą balsų kiekį nuo dabar numatyto 5 nuošimčių iki 3-jų nuošimčių rinkėjų balsų ir tuo pačiu peržiūrėti Lietuvos rinkimų apygardų ribas.

Šiuo metu veikiantys Seimo rinkimų įstatymas numato, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 nuošimčiai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jokios išimtys šiam įstatymo reikalavimui nėra numatytos.

R.Tamašunienė taip pat įregistravo keturių įstatymų pataisas kuriomis siūlo Seimo, Savivaldybių, Europos parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų įstatymais įteisinti, kad rinkimų apylinkėse, kur gyvena ne mažiau kaip 10 procentų tautinių mažumų gyventojų turėtų būti spausdinami papildomi biuleteniai, kuriuose šalia įrašų valstybine kalba būtų spausdinamas ir vertimas į tautinės mažumos kalbą.

Šiuos LLRA siūlymus paprašėme pakomentuoti politologo Mariaus Kundroto ir Lenkijos lietuvių leidinio „Aušra“ vyriausios redaktorės Irenos Gasperavičiūtės.

Marius Kundrotas

Marius Kundrotas

Marius Kundrotas, politologas:

Siūlymas išties įdomus. Lenkijoje tokia sistema jau kuris laikas veikia, ja daugiausiai naudojasi vokiečių tautinė bendrija. Vis gi abejotina, ar toks įstatymo projektas dera su demokratine piliečių lygybe. Juolab kad pro jį kyšote kyšo savanaudiško intereso „ausys“. Projektas dvigubai įdomus tuo, jog leidžia suprasti, kad ligšiolinio 5% barjero (koalicijai – 7%) Lenkų rinkimų akcija nebesitiki peržengti. Tai natūralu, žvelgiant į santykį tarp šios partijos deklaracijų ir darbų.

Konkretus pavyzdys: Lenkų rinkimų akcija aršiai deklaruoja krikščioniškąsias, doros ir šeimos vertybes – o kur ji buvo, kai lietuviai protestavo prieš homoseksualistų propagandines manifestacijas? Juk ši partija disponuoja didžiuliais demografiniais ištekliais – kai jai reikia, autobusais suveža mases žmonių, įskaitant net moksleivius, kuriuos naudoti politikoje šiaip jau keistoka. O šįsyk? Paliko tvarkytis „litvinams“?

Kitas pavyzdys – ką darė vicemeras Jaroslavas Kaminskis, kai Artūras Zuokas nusprendė naikinti sostinės transporto infrastruktūrą, ypač – mikroautobusiukus? Juk juose daugiausiai dirbo lenkais save identifikuojantys vilniečiai… Rinkėjai tai mato ir Lenkų rinkimų akcija, greičiausiai, supranta, jog jos populiarumas per kitus rinkimus bus gerokai mažesnis, nei ligi šiol. Gali būti net ir taip, jog praėję Seimo rinkimai taps jos „gulbės giesme“. Ar ne iš čia tokie siūlymai?

Antra vertus, siūlymas būtų svarstytinas, jei procentų mažinimas būtų taikomas objektyviai, atsižvelgiant į piliečių lygybės principą – kitaip tariant, visoms partijoms būtų sumažintas barjeras iki 3%, o koalicijoms, pavyzdžiui – iki 5%, ar net sulyginant partijų ir koalicijų barjerus. Nes dabartinis įstatymas užkerta kelią kurtis koalicijoms, o po to virkaujama dėl politinio susiskaldymo. Pertvarkytą siūlymą galėtų palaikyti ir kitos partijos, siekiančios demokratijos plėtros.

Dabartinėje Lietuvos teisinėje bazėje nei tautinių mažumų, nei regioninių partijų statusas nėra apibrėžtas. Vis gi demokratinėje teisėje galioja principas: kas nėra draudžiama, tas – leidžiama. De facto tokios partijos jau egzistuoja.

Daugelyje Europos šalių veikia tautinių mažumų partijos: Lenkijoje – vokiečių, Rumunijoje – vengrų, Vokietijoje ilgą laiką veikė sorbų ir danų politinės grupės, gal dar tebeveikia – reiktų pasidomėti. Tautinių mažumų partijas reikia ne drausti, bet nustatyti joms aukštesnius pilietinio patriotizmo kriterijus.

Lenkų rinkimų akcija problemiška ne dėl to, jog tai – lenkų partija, o dėl to, kad iš esmės veikia prieš Lietuvos valstybę ir jos titulinę tautą – kiršina lietuvius su lenkais, ardo valstybės teritorinį vientisumą, demagogiškai reikalauja lenkų tautinei mažumai išskirtinių teisių, nors čia pat išduoda jos interesus. Konkrečiausias pavyzdys – žemės grąžinimas: jį Pietryčių Lietuvoje sprendė būtent ši partija, o dėl jo problemų kaltinama centrinė Lietuvos valdžia…

Dar vienas pavyzdys – jau minėtas Vilniaus mikro autobusiukų klausimas. Ši partija iš esmės – demagoginė ir populistinė, tautiškumas jai – tiktai priedanga savanaudiškiems interesams. Labai tikėtina, jog artimiausiu metu susikurs alternatyvi, pilietiškesnė Lietuvos lenkų partija ir tokius judesius reiktų tiktai remti. Regioninės partijos taip pat jau sėkmingai veikia, registruotos netgi dvi Žemaitijai atstovauti pretenduojančios partijos – Žemaičių partija ir Žemaitijos partija, tiesa, didesnio žemaičių dėmesio rinkimuose jos nesulaukė.

Juridinis tautinių bei regioninių partijų statuso apibrėžimas ligi šiol nebuvo aktualus – jos galėjo veikti ir veikė be jokio išskirtinio statuso. Jis tampa aktualus tik tuo atveju, kai siekiama tokioms partijoms suteikti kokias nors išskirtines teises ar pareigas. Štai čia jau reiktų aiškiai apsispręsti, ar toks išskirtinumas valstybei reikalingas, maža to – ar jis dera su pilietinės lygybės principu. Ko gero – sunkiai. O jei sutariame, jog joks išskirtinumas teisių ir pareigų srityje nepageidautinas, nebereikia ir teisinio statuso apibrėžimo.

Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių leidinio „Aušra“ vyriausioji redaktorė:

Irena Gasperavičiūte

Irena Gasperavičiūte

Visų pirma siūlyčiau nelyginti rinkimų įstatymų Lenkijoje ir Lietuvoje, nes tautinių mažumų proporcijos šiose valstybėse yra per daug skirtingos, kad galima būtų lyginti. Kita vertus žiūrint į lenkų padėtį Lietuvoje mes galime tik žavėtis – jie dalyvauja visose valstybės valdymo grandyse nuo savivaldybių pradedant Seimu baigiant. Tai liudija apie Lietuvoje esančią teigiamą atmosferą kitataučių atžvilgiu. O tai yra labai svarbu, iš esmės ta atmosfera nulemia tautinės mažumos atstovų savijautą ir galų gale norą išlikti, t.y. puoselėti savo kultūrą, papročius, kalbą.

Keista, kad Lenkų rinkimų akcija pasiūlė pakitimus rinkimų įstatyme būtent dabar, kada jų partijai gausiai atstovaujama Seime. Nejaugi LLRA krintantį savo partijos populiarumą nori spręsti keisdami įstatymus? Ar neprotingiau būtų keisti savo partijos politikos kryptis, ir tokiu būdu išsaugoti rinkėjų skaičių? Ne paslaptis, kad Lenkų rinkimų akcija savo populiarumą laimėjo antilietuviškais lozungais, ir nuolatiniais skundais prieš Lietuvą, skriaudžiamųjų lenkų įvaizdžio kūrimu. Šiuo metu LLRA yra valdančiojoje koalicijoje, rinkėjai laukia konkrečių darbų, o partijos veiklos principai nesikeičia. Matyt rinkėjams pradėjo tai nusibosti, tai partija ieško būdų kaip išsaugoti savo įtaką ir ypač vietas Seime. Tai labai žmogiška ir suprantama.

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

28 komentarai

  1. Nelegalios gatvių ir kaimų pavadinimų lentelės (oficialių informacinių ženklų klastotės) ir oficialūs užrašai nevalstybine kalba ant valstybinių įstaigų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose iki šio laiko dar nenukabinti.
    Paminklas Armijai Krajovai Vilniaus rajone iki šio laiko dar nenugriautas.

    Kas už tai, kad paleisti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas ir įvesti Tiesioginį valdymą?

  2. lyvis:

    Lenkai yra benamai. Jų valstybiniai ženklai vėliava ir herbas erelis yra jotvingių ženklai. Kaip jie gali kitus valdyti jeigu jie nieko savo neturi žemė jotvingių, miestai jotvingių tik jose isibrovę šudros lenkai. lyvis

  3. d:

    kada baigsis šitas marazmas su lenkų mažuma, atrodo įstatymai , teismų nutariamai dėl lietuvių kalbos galioja visiems, bet tik ne lenkų mažumai. Kiek gali kabėt tos neteisėtos gatvių pavadinimų lentelės,yra juk antstoliai , jei patys nenukabina. Štai kaip dėl švietimo įstatymo, dėl ministro pavalkio(pavardės didžiaja raide negaliu rašyt) įsakymo, teismas jau panaikino ir baigta

    • lyvis:

      Todėl kad triušis Butkevičius paėmė į valdžią lenkus Todėl jokie antstoliai negali būti laisvi bijo triušio. Ir šitie sulenkėję lietuviai dedasi lenkais kaip ponai o iš tikrųjų jie šudros. lyvis

  4. Marta:

    Paaiškėjo pagaliau, kad mūsų Prtezidentė buvo visiškai teisi kai JT garsiai pareiškė, jog Lenkija tapo Rusijos klapčiuku. Tą dabar patvirtino ir Krokuvos Jogailos universiteto profesorius-sovietologas Andžej Novak. Anot jo, Sikorskis su Tuska išties laižo p akalį Putinui. O tai jau didelė grėsmė kitoms mažoms Lenkijos ir Rusijos kaimynėms, kuomet didžiausia Rytų Europos šalis, ką tik įstojusi į ES ir NATO, pasuko tokiu keliu.

    . Pasipylusi mūsų spaudoje neapykanta mūsų Prezidentei tai irgi ne kas kita kaip KGB (tiesiogine prasme) užvaldytos Rusijos neapykantos prasiveržimas, nes Rusijos “perestroika”, kurią ir organizavo KGB vadovas Andropovas su KGB pulkininku Liubimovu ir buvo KGB planas nuversti (“stagnantus” komunistus ir patiems, “gerai išmuštruotiems”, užsieniuos apsitrynusiems KGB vyriokams patiems užvaldyti šalį bei per savo verslo priedangos organizacijas okupuoti ES. Apie ekonominio karo pranašumus Putinas rašė savo disertacijoj. Ką ir daro dabar KGB valdomas (Aleksandras Medvedevas, pvz.)Gaspromas jau užvaldęs 25 procentus ES energetikjos (Bulgarijos su Rumunija energetika jau kone 95 procentais priklausoma nuo Gasprom, o jų medija valdoma Rusijos mafijos valdovo Semion Mogilievičiaus, kuris padėjo pasodint Timošenko, nes tapo Ukrainos dujų tarpininku iš Kazakstano, Turkistano… neva pigesnių dujų, nors ir tų dujų perpardavimas priklauso nuo to paties Gasprom , kuris superka už 130, o parduoda už 180, kaip rašo wikipedija)

    Užvaldęs energetiką, Gasprom toliau politiką daro jau per energetinius šantažus, papirkinėjimus, tautinių “mažumų” gynimą bei propagandinį karą… apie tai ir šis straipsnis: Россия — самая опасная страна мира (“Do Rzeczy”, Польша) //inosmi.ru/world/20130808/211685465.html

    O dar tik prieš kelias dienas Dūmoje pasigirdo pranešimų, kad Sirijos įvykiai – tai puiki proga Rusijai atsiimti Pabaltijo valstybes iš JAV įtakos zonos. Nė neabejoju, kad toks Chiornomirdino statytinis, kaip Uspaskich, padarytų viską kad taip ir įvyktų, o mūsų istorija pakartotų tą pačią prieškario situaciją kai rusų propagandos užterštos smegenys vyko į Maskvą parvežti bolševikų saulės.

  5. medus:

    kaip šaunu, kad turime tokią puikią prezidentę. žinoma, būtų malonu, jeigu prezidentei rūpėtų ir šie labai svarbūs „lenkiškieji“ klausimai. kur prezidentės vieši pasisakymai dėl Tomaševskio atvirai vykdomos autonomininkų politikos? kodėl prezidentė nieko nedaro, t.y. neveikia kaip yra įpareigota Konstitucijos? taip pat pamenu, kad po Bratislavoje įvykusio Rytų Europos šalių vadovų susitikimo su ES prezidentu Rompui – prezidentė pakalbėjo dėl nacionalizmo (tautiškumo!!!) grėsmės vadinamosioms europinėms demokratijos vertybėms. o Lietuvoje pasakojo, jog tautiškumas – ne nacionalizmas. regis, nelabai aiški pozicija.. kodėl taip trūksta aiškumo?

    mane taip pat labai neramina grėsmė iš Rusijos ir galimas prezidentės neaiškus santykis su šios šalies struktūromis, todėl primenu signataro prezidentei užduotus ir vis dar neatsakytus tautai svarbius klausimus:

    1. Kodėl savo biografijoje prezidentė slepia faktą, kad 1987 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.1271 TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje buvo įdarbinta vieneriems metams etatine darbuotoja?

    2. Kur ir kuo prezidentė dirbo nuo 1987 m. rugsėjo 30 d. iki 1988 m. spalio mėnesio?

    3. Kodėl po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo prezidentė liko TSPK nare?

    4. Kada prezidentė išstojo iš TSKP, jei išstojo?

    5. Kodėl po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurios veiklą finansavo TSKP, prezidentė sutiko tapti viena šios mokyklos vadovių – moksline sekretore ir dirbo ja?

    6. Kodėl prezidentė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo?

    7. Kodėl prezidentė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 25-osios, kada M. Burokevičiaus vadovaujama LKP/TSKP drauge su TSRS kariškiais išmetė iš šių patalpų Vilniaus pedagoginį institutą ir joje įkūrė perversmininkų štabą?

    8. Kada prezidentė nutraukė darbo santykius su TSKP Vilniaus aukštąja partine mokykla?

    9. Kada prezidentė vyko į vadovų kursus Džordžtauno universitete 1991 m. ir kas tai finansavo?

    10. Kas, kada ir kokiose pareigose 1991 m. prezidentę įdarbino Lietuvos Respublikos valdžios institucijose?

    kaip gera būtų visiems tautiečiams įsitikinti, jog prezidentė aktyviai dirba Lietuvos naudai ir neturi jokių interesų nuolaidžiauti nei Lenkijai, nei Rusijai. būtų visiems ramiau. kodėl ji to nedaro?

  6. lyvis:

    Kodėl “medus” muilini žmonėms akis kad už lenkus atsakinga prezidentė. Lenkus į valdžią išvedė triušis Butkevičius. Ar nesi pas iš Sniečkaus – Paleckio kaklaraištininkas. lyvis

    • medus:

      pagal konstituciją seimo pritarimu prezidentas skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį, taigi “ne prie ko” kaip ir neišeina būti – čia kas dėl jūsų paminėto ministro pirmininko. pagal konstitucijos 3 straipsnį, „tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ – ką jau kalbėti apie prezidento įsipareigojimus Tautai išlikus pavojui Lietuvos vientisumui ar suverenumui. todėl man labai keista girdėti prezidentės..tylą šiais (ir kitais labai svarbiais) klausimais. kodėl tylima? nerūpi? ar gali nerūpėti?

      • lyvis:

        Draugas “medus” vyriausybės sudėtį pasirinko triušis Butkevičius stribų partijos glavarius pasikvietęs sulenkėjusius lietuvius. Labai jau pats išradingai rašinėji aplenkdamas esminius dalykus tą gali daryti tik specialaus paruošimo žmonės. Kodėl triušis pasikvietė į vyriausybės sudėti agurkininkus pats tuo klausimu tyli ir labai daug ką nutyli. Noriu paklausti kodėl pats dangstai nusikaltelius stribus, agurkininkus, sulenkėjusius lietuvius, paksistus tapšnotojus išskirus Mazuronį. Kodėl pats toks naivus – mankurtas. lyvis

  7. Studentas (VU):

    Man tai keista. Ši moteris – lietuvė. Tai kodėl ji susideda su ta LLRA?

  8. Audronė:

    Norėčiau sužinoti atsakymus į tuos 10 klausimų.Bet tai ,tur būt, paslaptis, nes fanai gali nusivilti, o tada vėl rinksim didelį ir gražų prezidentą, nes tai pats svarbiausias kriterijus.

  9. Sėlis:

    Paziurek i pavardes galune, ji greiciausiai apsizenijusi uz kokio lietuvio, bet pati yra “lenke”.

  10. Patriotas:

    Jeigu Lietuviai pabandytu lenkijoje parasyti gatviu pavadinimus Lietuviskai jauciu deportuotu visus

  11. Jotvingis:

    Valstybinės Kalbos dubliavimas tautinės mažumos kalba, bet kokiu atveju naikina Valstybinės Kalbos prasmę. Iš dalies Valstybinė Kalba įvedama ir tam, kad valstybėje nereikėtų rašto dubliuoti įvairiomis kalbomis ir, kad visi valstybės gyventojai galėtų susikalbėti viena kalba nepriklausomai nuo tautybės. Priešingu atveju, kyla klausimas, kokiu reikalu yra įvesta Valstybinė Kalba, jeigu ji yra dubliuojama kitomis kalbomis.

  12. Nepolitikas:

    Utelių komentarai. Gerai varot, tęskit – įdomu skaityti… Debilizmas neturi ribų.

  13. Optio:

    Perskaitytas straipsnis tik dar kartą patvirtino autoriaus antipatijas Lietuvos lenkams.
    Iš kur kyla ši antipatija, o svarbiausia kodėl?
    Autorius bando dangstytis save politologu vadinančio asmens nuomonę, nors vien pastarojo teiginys apie žemės grąžinimą ir šio “reiškinio” (proceso to pavadinti neįmanoma) bandymas susietį su konkrečia politine jėga yra mažų mažiausiai apgailėtinas.
    Bent kiek išsilavinęs žmogus puikiai žino, kad žemės grąžinimu užsiėmė apskrities administracijos, jas panaikinus žemės grąžinimu užsiima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tik miestuose savivaldybės dalinai dalyvauja žemes grąžinimo procese. Tad lieka neaišku, kur politologas įžiūrėjo konkrečios partijos įtaką šiam procesui?

  14. znakorius:

    Eikit wisi naxuy,lenkai valdo

  15. Atgalinis pranešimas: Lenkai nori dvikalbių rinkimų biuletenių | Alkas.lt

  16. Atgalinis pranešimas: Seimas nesvarstys galimybės rinkimų lapeliuose rašyti ir ne valstybine kalba | Alkas.lt

  17. arvydas damijonaitis:

    Lenkiškos-rusiškos OKUPACIJŲ PADARINIAI LIETUVAI: Prieš lenkų okupaciją Rytų Lietuvoje pagal 1913 metų gyventojų surašymą buvo vos 2-3 procentai lenkų tautybės gyventojų. Prieš rusų sovietinę okupaciją Rytų Lietuvoje buvo vos 0,5proc, rusų.. LENKŲ IR RUSŲ TAUTINĖS GRUPĖS ATSIRADO OKUPACIJOS METU prievartinės asimiliacijos būdu. Prievartinė asimiliacija okupacijos metu yra lietuvių tautos genocido forma. J. Pilsudskis – niekingas lietuvių kilmės lenkų politikas, atidavė vokiečiams lenkų pajūrio teritorijas (Dancigo koridorius) mainais už Rytų Lietuvos okupaciją. Vokiečių įtakos agentas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: