R.Senavaitienė. Kur kviečia NVO programa Lietuvoje? (10)

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) Programos oficialus tinklalapis NVOprograma.lt

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) Programos oficialus tinklalapis NVOprograma.lt

Mūsų niekam nepriklausomos ir nepolitinės asociacijos istorija prasidėjo maždaug prieš trejus metus, kai penkios pilietinės Klaipėdos nevyriausybinės organizacijos (NVO) nusprendė susiburti. Diabeto klubas, Klaipėdos parko gaivintojai, Lietuvos Piliečių sąjunga, Nevaisingų šeimų draugija ir Moterų lygos Klaipėdos skyrius įkūrė asociaciją „Klaipėdos piliečiai“. Kartu lengviau, o ir nuveikti galima daugiau. Ne paslaptis, kad tokiems, kurie nepriklauso ir neklauso politinių partijų ar verslo įtakojimų, šiais laikais nėra lengva. Bet mes nusprendėme, kad taip išliksime tikru pilietiniu, o ne vien deklaruojamu nevyriausybinių visuomeninių organizacijų sambūriu. Esame savarankiški, nesiekiantys jokio pelno, kad ir „biedni“, bet teisingi. Stengiamės kuo daugiau dalyvauti miesto ir šalies gyvenime, kovoti su gamtos niokojimu, viešojo intereso pažeidimais… Keliame triukšmą dėl tiesos, dalyvaujame konferencijose ir posėdžiuose, susitikinėjame su politikais, kandidatais, atstovais ir vadovais…

Vis dėlto, nepaisant aktyvios veiklos, rezultatais, kuriuos planavome pasiekti, nelabai galime pasigirti. Pagrindinis uždavinys – demokratinės pilietinės visuomenės plėtra – taip ir liko mūsų planuose. Kaip plėstis, komunikuoti, gauti ir skleisti reikiamą informaciją, kur susiburti pasitarimams, jeigu neturime jokių patalpų? Pagrindinę priežastį irgi galime įvardinti: asociacijos „Klaipėdos piliečiai“ niekas neremia finansiškai. O kaip žinome, be pinigų kalnų nenuversi…

2013 m. gegužės 27 d. nevyriausybinių organizacijų asociacija „Klaipėdos piliečiai“ nusprendė dalyvauti Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo NVO rėmimo mažųjų projektų programoje. Labai džiaugėmės laiku sužinoję apie kvietimą, aptarinėjome kokios perspektyvos tikriausiai atsivers – gal pavyks rimčiau suburti bendruomenę, įveikti žmonių abejingumą šalies ir vietos problemoms, bendradarbiauti visų labui… Valio, kolegos – spėjome į traukinį! Nebuvo paprasta tokį projektą paruošti, bet viską darėme savarankiškai, be įprastos Lietuvoje praktikos, kai dokumentais užsiima tarpininkai, žinoma, už atitinkamą honorarą, kuris vėliau išskaičiuojamas iš projekto sumos.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė kartu su partneriu „OSFL projektai“ (programos operatoriai) organizuotuose seminaruose entuziastingai kvietė visas pilietines Lietuvos NVO, teikti savo paraiškų projektus, „nes beveik visi turėtų laimėti…“, ir tas bus tikrai žymi parama visuomeninėms organizacijoms. Buvo žadama dalinti pinigus atseit „žmogaus teisėms“ ir „viešo intereso gynybai“. Už asmenines lėšas stropiai važiavome į seminarus, konspektavome pagrindines nuostatas… Tačiau iš kelių šimtų pareiškėjų laimėjo tik apie 30, tokie, kaip Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos žydų bendruomenė, Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, Lygių galimybių plėtros centras, Kauno moterų draugija, Jaunimo linija, Maisto bankas, Lietuvos vaikų fondas, Paramos vaikams centras, Tolerantiško jaunimo asociacija ir t. t. Panagrinėjus, kas yra tos organizacijos ir kas jų steigėjai bei vadovai, nesunkiai galima jau ir iš kai kurių pavadinimų suprasti, kam yra skirstomi paramos pinigai… O mums, su tikrai nemaža visuomeninio darbo patirtim, buvo tik mandagiai atsakyta.

Dabar manau, kad sklindančios kalbos apie tik deklaruojamą finansavimą ir galimą gaunamos tarptautinės paramos vogimą bei dalybas yra ne be pagrindo. Kaip sakoma, gauna tik savi… Žinoma, galima teigti, kad mano pasipiktinimas yra tik nelaimėjusio konkurso dalyvio apmaudas, betgi vienintelė priežastis, dėl kurios mūsų projektas buvo net nesvarstytas – „dėl administracinių reikalavimų neatitikimo“. Tas „neatitikimas“ ir įvardintas: „Pareiškėjas neturi patirties srityje, kurioje pageidauja vykdyti projektą“. Čia taip, kaip žmogui norinčiam įsidarbinti – be patirties nepriims, o kaip tą patirtį įgyti, jeigu be patirties nepriima? Ypač stebina, kad visus kriterijus, pasirodo, ypač atitinka Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos žydų bendruomenė, Lygių galimybių plėtros centras, Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras ir kitos, tikrai šiuo metu visiškai nesirūpinančios pagrindine programos sritimi, kurios rėmimas Lietuvoje tiesiog būtinas – demokratija ir geru valdymu.

Tikrai nemanau, kad gėjams, žydų bendruomenei, ar bent jau Lygių galimybių plėtėjams su Naujų religijų tyrėjais rūpi tikroji demokratija Lietuvoje. Jos apraiškos baigia galutinai išnykti. Gal bent keli žmonės iš to gausaus būrio dalyvavo mitinguose prieš valstybininkų savivalę, Konstitucijos pažeidimus, kvailą Skalūnų išgavimą? Aš nemačiau. O gal kas nors iš jų tarpo atėjo palaikyti, pavyzdžiui, Romualdą Ozolą, kai buvo teisiami signatarai už ne ten ir ne tuo laiku sušauktą taikų mitingą? Nebuvo šių ponų tose gretose, jų organizacijų atstovų kalbų tribūnose, pareiškimų, peticijų, kaip ir aiškios, padorios, pilietinės minėtų NVO pozicijos vienu ar kitu klausimu. Bet jie pirmieji yra eilėje ES finansavimui gauti! O kaip labiausiai reikalingi paramos Lietuvos visuomenininkai, kuriems tiesiog būtina stiprinti savo organizacijas visuomenės labui?

Iki koktumo įkyrėjo kiekviename žingsnyje matomas sukčiavimas, korupcija ir neteisybė. Todėl noriu viešai pareikšti, kad, mano manymu, parama skirstoma blogai, ne pagal paskirtį, ir netgi organizacijoms, kurios savo elgesiu, agresyvumu bei provokacijomis jau pradėjo visuomenėje sėti nesantaiką. Didžioji jų dauguma rūpinasi tik savo gerbūviu, arba yra vedamos neaiškių tikslų. Ar geraširdžiai ES finansuotojai nežino, kaip yra skirstomi jų pinigai ir kam jie tarnauja?

O gal žino? Jeigu taip, tai viskas aišku: nežinomi mums ES „žinovai“ siekia didinti ir gausinti tokias, drįsčiau sakyti, specifines NVO, stiprinti jų veiklą. O šios, savo ruožtu, sieks didinti įtaką mums visiems, parodyti kokiu keliu reikia eiti, norint sukurti Tautos gerovę, pasiekti Demokratiją ir gerą šalies valdymą, bei sukurti palankią aplinką būtent tokiam NVO sektoriui. Savaime suprantama, kad visi privalo prašytis į minėtų, ES ekonominės erdvės programai atrinktų ir „reikalingiausių“ Lietuvos valstybei visuomenininkų gretas. Lygių galimybių centras ar Žydų bendruomenė, manau, nepriims. Kitos irgi nelabai… Tad stokime visi į Gėjų lygą! Va čia mūsų lauks su didžiausiu džiaugsmu. Ir netgi žinau kodėl…

Autorė yra Nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Klaipėdos piliečiai“ pirmininkė

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. Nepolitikas:

    „Esame savarankiški, nesiekiantys jokio pelno, kad ir „biedni“, bet teisingi.“… Juokingai skamba. Teisingi, bet nori ES(kolonizatoriaus) pinigų! … „Pagrindinę priežastį irgi galime įvardinti: asociacijos „Klaipėdos piliečiai“ niekas neremia finansiškai.“ – tai kas rems, jeigu nieko gero nedarote? Verslininkai rems, kada norėsit pakliūti į valdžią, o piliečiai – kada realiai (prokuratūroje, teisme ir t.t.) ginsit jų teisės. O taip pasivadinot „Klaipėdos piliečiai“ ir … duokit pinigėlių ! O ES parama tik tiems kurie griauna Lietuvos valstybę. Galvoti reikia….

    • Renata:

      Matau kad jums sunku suprasti tad aiškinu:mes į minėtą paramos programą pasižiūrėjome tiesiai-šviesiai ir be užuolankų.Kaip buvo skelbiama.Tuo labjau, kad jos pristatyme visos Norvegijos NVO pirmininkė Brigita Brekė apibūdino kaip veikia ten pilietinės organizacijos, paragino rašyti projektus būtent tokioms nepriklausomoms NVO.Mes skirtingai nuo jūsų nesame priešiški užsieniečiams-ten tokie pat žmonės kaip pas mus, tik jų valdžia į savo visuomenę žiūri visai kitaip nei mūsiškė.O kodėl negali kolegos iš užsienio paremti pilietines organizacijas?Ir dar.Ar jums neatėjo mintis kad gal būt ne visada ,, ES parama tik tiems kurie griauna Lietuvos valstybę”?Gal būt tai mūsų gudročiai valdantieji sluoksniai su visokio plauko grupiniais lobistais ir kita ,,nečėstim”būtent ir skirsto taip?Pristeigta visokių tarpininkų, operatorių ir dar galai žino ko, pro kuriuos jeigu neisi, nieko ir nebus:)…

      • Nepolitikas:

        Renata, ar naivumas, ar kvailumas? Kas blogiau?…O pasekmės vienodos! Net komunistinis „internacionalizmas“(pagalba) buvo skirtas valstybėms žlugdyti. Taip sutinku : „Mes skirtingai nuo jūsų nesame priešiški užsieniečiams-ten tokie pat žmonės kaip pas mus, tik jų valdžia į savo visuomenę žiūri visai kitaip nei mūsiškė.“ – kadangi tai yra propaganda(melas). Tarp kitko aš nesu priešiškas užsieniečiams, kurie nelenda su įstatymais į mano namus. Jeigu galėtumėt mastyti, tai suprastumėt, kad su „tą paramą“ spectarnybos norėjo (kaip avinus) suskaičiuoti bei įvertinti(per programas) esamos NVO, kiek jos gali būti pavojingos „globalizacijai“(matau kolonizavimas, Jums nepriimtinas žodis). Kadangi Jūsų „Klaipėdos piliečiai“ buvo pripažinti kaip „nepavojinga organizacija“ (kastingą nepraėjot), tai nieko ir negavot. „Demokratinėje“ visuomenėje veltui pinigų niekas nedalino, arba už jos reikia „atidirbti“. Siūlau Jums apginti klaipėdiečius nuo neteisėtos rinkliavos(už komunalinių ir …..), tada „gausit“ savo piliečių pasitikėjimą.

        • R.:

          Giname, mes giname…ir į teismus einame, ir į LEZą su kitais miesto visuomenininkais jau takus numynėme.Ir šalininkų be prijaučiančiųjų turime.Draugaujame ir bendradarbiaujame…Va o jūs tikriausiai visiškai vienišas aktyvistas(manau iš Klaipėdos)jeigu apie mūsų veiklą nieko nežinote ir siunčiate mus ten kur jau seniai sukiojamės:)Prisijunkite-dabar kaip tik reikia talkininkų parašų rinkimui dėl žemės pardavimo užsieniečiams,referendumo:).

    • Lina:

      Norint komentuoti ar smerkti, pirmiausia reikia sužinot, ką veikia visuomenininkai, kam tie pinigai reikalingi.
      Tai, ką daro jie, turėtų daryti kontrolė,kuri atlyginimą gauna iš savivaldybės.Bet ji ramiai tupi, kaip Š. po šluota.Klaipėdoje žmonės moka už atliekas didžiausius mokesčius, bet visi tyli, negauna informacijos, kokie milijonai nusėda šiukšlių karalių kišenėse, kokie jų atlyginimai.Taip visur, kur bepasisuksi.Blogai,kad žmonės
      užguiti,nemato šalia gyvenančio, vargstančio. Nepolitike, paskaičiuok, per kiek metų jauna šeimą gali įsigyti butą, gaudama minimumą?Ar gali vaiką paruošti gyvenimui? Klaipėdos liberalai panaikino “reorganizavo” sporto mokyklas, vaikus nukreipė (ir lėšas)į privačius klubus.Mokesčiai taip pat bus klubiški. Vočių daug,
      kovotojų maža, o dar ir puolančių besmegenių visa armija.

  2. zenius:

    O kam Vakarams reikalingos nevyriausybinės organizacijos Lietuvoj?

    Kas yra nevyriausybinė organizacija? Tai organizacija, kuri išsikelia sau uždavinį daryti įtaką šalies politikai ir gyvenimui, apeinant valdžią.

    Tačiau bet kokiai efektyviai organizacijai reikalingas finansavimas. Nevyriausybinės organizacijos (gėjai, žydai,lygios teisės, įv demokratijos palaikymai) gauna pinigus ne iš Lietuvos. Ta prasme – ne iš tos šalies, kurios teritorijoje ji veikia. O iš ko? Teoriškai – iš bet ko. O praktiškai dažniausiai tai būna specialios paskirties fondai. O kas finansuoja tuos fondus? Vakarų vyriausybės, savaime aišku. O kaip mes visi gerai žinome, kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Štai kam to reikia Vakarams.

    O kam Vakarams reikia išvystytos pilietinės visuomenės Lietuvoj?

    Kas yra išsivysčiusi pilietinė visuomenė? Tai visuomenė, kurioje grupė ryžtingų, sąmoningų ie gerai motyvuotų piliečių, nesusijusių su oficialia valdžia, turi teises ir legalius, atidirbtus metodus daryti spaudimą valdžios pozicijoms, turint tikslą tą poziciją peržiūrėti.

    Kam to reikia Vakarams?

    Ogi tam, kad tikslingas pilietinės visuomenės pastangas galima formuoti pasitelkus į pagalbą nepriklausomą žiniasklaidą ir nevyriausybines organizacijas. Taip NVO formuoja visuomenės nuomonę ir kišasi į Lietuvos valstybės veiklą? Visi tie aktyvistai dirba ne už algą bet išimtinai iš grantų. Štai kam to reikia Vakarams…..

    Dabar pagaliau galime išversti frazę „demokratijos su demokratijomis nekariauja“ iš naujakalbės į normalią žmonių kalbą. „Vakarų šalys nepuola demokratinių šalių, kadangi turi galimybę kontroliuoti jas be karinės jėgos“…..

    Gerb. Senavaitiene, Jus nelaimejot, nes Jūs nevykdysite ardomosios veiklos šalyje. Štai ir viskas.

    • Renata:

      Ačių.Kad ir liūdna, bet tenka su jumis sutikti.Na apsiėjome be jokios paramos iki šiol, apsieisime ir toliau.Tik būsime piktesni:)…Išnykti nežadame…

      • Anikė:

        RENOLDA,ištvermės,stiprybės kovoje ne tik su valdžios siautėjimu,bet ir nuo vienavingių
        neišprusimo.Vieni mato, kas vyksta aplink, kas kaltas dėl žmonių vargo ir beteisiškumo, vienavingiai mato tik po savo nosim- man ramu, dėl kito, bambos neskauda.Abejingumas
        leidžia skriausti silpnesnius- pensininkus, neįgalius, vaikus.

  3. Lina:

    Pritariu gerbiamos Renoldos mintims.Klaipėdoje ES paramą gauna savi.Skirsto savi.Remia savus.Žodžiu,ranka
    ranką plauna.Kokios partijos bebūtų valdžioje,jos nenori pilietiškų žmonių, kurie trukdytų tamsiai “veiklai”.Su avių
    banda lengviau susidoroti, gali juos kiek nori mulkinti.Klaipėdos visuomenininkai ne tik neriamani, bet ignoruojami.
    Net Lietuvos gėjų lyga vertinama,o daugumai uždaromos durys.

  4. Vytautas Budnikas:

    Lietuvos Respublikos Prezidentei
    Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
    Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui
    Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui
    Lietuvos Respublikos Seimo nariams

    NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ
    KREIPIMASIS
    2013 m. birželio 25 d.
    Vilnius
    Dėl nevyriausybinių organizacijų įstatymo projekto
    Lietuvos Respublikos Prezidento 2013 m. balandžio 23 d. dekretu Nr. 1K-1440 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektas XIIP-493.
    Minėtame Prezidento dekrete nurodoma, kad Nevyriausybinių organizacijų (NVO) įstatymo projektą rengti, be kitų priežasčių, paskatino poreikis apibrėžti NVO sąvoką, nes pastaruoju metu viešąsias paslaugas visuomenei teikiančiomis organizacijomis – NVO – yra įvardijami ir profesiniai susivienijimai, kurių pagrindinis tikslas – tenkinti tam tikrų žmonių grupių interesus. Šių žmonių grupių organizacijos neretai dalyvauja priimant Lietuvos visuomenei svarbius sprendimus (pvz., teritorijų planavimas), o visuomenės interesams realiai atstovaujančios NVO minėtų sprendimų įtakoti negali.

    Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos palaiko LR Prezidentės iniciatyvą kuo greičiau priimti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų įstatymą, tačiau pažymi:
    1. Įstatymo Projektas iš esmės prieštarauja 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms ( CM/Rec (2007) 14) dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje.
    Pats Projekto 4 str. pavadinimas ydingai deklaruoja NVO politikos valstybinį valdymą- jame teigiama, kad NVO politikos prioritetus nustato LR Vyriausybė, kad už NVO politikos formavimą yra atsakinga LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo tarpu minėtose rekomendacijose (28 str.) pabrėžiama, kad valstybinės valdžios organai neturi vadovauti NVO. Ten pat nurodoma, kad NVO nepriklausomumas siejamas ne tik su teise įstiegti šią organizaciją ir pasirinkti jos tikslus, bet ir teise ją valdyti bei laisve nustatyti NVO veiklos kryptis. NVO turi turėti galimybę laisvai dirbti ir siekti savo tikslų,- teigiama rekomendacijose (II d., 11 str.).
    Atmestina Projekto 4 str. 2 dalies formuluotė, nustatanti, kad „už nevyriausybinių organizacijų politikos kontroliavimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija“. Priešingai, minėtose rekomendacijose pabrėžiama, kad valdžios institucijos turi vengti mėginti paversti NVO kontroliuojamomis įstaigomis (28 str.).
    2. Projekto 5 str. nuostatos, deklaruojančios, kad NVO politikos formavimas ir įgyvendinimas yra pavedamas valstybės įstaigai – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, taip pat prieštarauja Rekomendacijoms. Minėtai ministerijai pavesta teikti siūlymus dėl finansinės paramos visoms NVO. Tačiau ministerija, atstovaudama valstybei, gali selektyviai vertinti NVO, priskirdama remtinomis tas, kurios atitinka tam tikrus lojalumo valstybei kriterijus.
    Kita vertus LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negali objektyviai vertinti visų NVO, nes daugelio jų veiklos kryptys (kultūra, žmogaus teisės, aplinkosauga ir kt.) nepatenka į į šios ministerijos veiklos kompetenciją, todėl minėta ministerija paprasčiausiai nejėgs objektyviai nustatyti, kiek ir kurios NVO veikla atitinka Vyriausybės formuojamą šių organizacijų politiką. Dėl šios priežasties finansinė parama NVO turėtų būti skiriama dalyvaujant kelių NVO sritis kuruojančių ministerijų ir kitų valstybės institucijų atstovams, įtraukiant į šį procesą ir pačias NVO.
    3. Visiškai prieštarauja vienas kitam šio įstatymo projekto 2 str.1 dalies teiginiai 2 str.4 dalies teiginiams. 1 dalyje nurodoma, kad Nevyriausybinė organizacija – tai nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo. O 4 dalyje jau teigiama, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybą jau sudaro lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. Tampa neaišku, kokiu pagrindu NVO junginys, vienydamasis į Nevyriausybinių organizacijų tarybą, tampa valstybės institucijų ir NVO konglomeratu.

    4. Visiškai pagrįsta yra LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl „nacionalinės skėtinės organizacijos“ apibrėžimo (projekto 2 str. 6 dalis). „Žodis skėtis ne tik reiškia išskleidžiamą prietaisą nuo lietaus ar saulės dengtis.“ Minėtas žodis asocijuojasi ir su ketinimu apsisaugoti nuo kažko (gal nuo visuomenės), atsiriboti, užsidengti ar pan. Todėl geriau tiktų žodžiai „Jungtinė nevyriausybinė organizacija“ ar kitoks jungiantis žodžių darinys.
    5. Kelia abejones ketinimai NVO vadinti bet kurį viešąjį juridinį asmenį (VšĮ), veikiantį visuomenės grupės naudai, nes pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą (4 str.1 dalis) Viešosios įstaigos steigėjais gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, o pagal šio įstatymo 4 str.4 dalį VšĮ steigėjas gali būti ir vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties surašęs ir pasirašęs steigimo aktą. Nepaisant to, kad projekto 2 str. 1 dalyje reglamentuojama, jog valstybė ar savivaldybė, juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime, visiškai akivaizdu, kad šiuo projektu siekiama valstybės ir savivaldybės institucijoms suteikti išimtinę teisę atstovauti visuomenės interesams. Kita vertus VšĮ įsteigti gali ir vienas fizinis asmuo. Tokiu būdu keli fiziniai asmenys, įsteigę Nevyriausybines organizacijas (VšĮ) visuomenės vardu įgytų teisę skelbti pareiškimus, priimti visuomenei svarbius sprendimus, nes įstatymo projekte nurodoma, kad NVO (įskaitant ir vieno asmens įsteigtą viešąją įstaigą) gali atstovauti Lietuvos visuomenei steigiant NVO skėtines organizacijas. Pastarosios savo ruožtu deleguotų 10 atstovų į Lietuvos Nevyriausybinių organizacijų tarybą. Todėl yra tikimybė, kad grupė suinteresuotų asmenų (pvz., 20 asmenų), įsteigusi 10 VšĮ įgytų teisę siūlyti 10 kandidatų į Lietuvos NVO tarybą. Tačiau taip būtų iškreipta demokratijos esmė – nedidelei grupei ir net tarpusavyje susijusių asmenų būtų suteikta teisė Lietuvos visuomenės vardu daryti pareiškimus, įtakoti priimant svarbiausius Lietuvos valstybei sprendimus, o tai prieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams.
    Be to, NVO negali atsiriboti nuo veiklos, kuri įtakoja politinę valdžią, nes tai prieštarauja LR Konstitucijos 4 str. nuostatai, kurioje nurodoma, kad „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ Veikdama per NVO, visuomenė savo veiksmais turi teisę įtakoti politinius procesus, kurie, pagal siūlomą įstatymo projektą, gali būti traktuojami kaip siekimas politinės valdžios. Tokia įstatymo nuostata neabejotinai sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui.

    6. Nepakankamai reglamentuojamos Nacionalinės skėtinės organizacijos įsteigimo sąlygos. Pagal siūlomą įstatymo projektą, šią organizaciją gali įsteigti bet kurios vienoje ar keliose atskirose viešosios politikos srityse veikiančios organizacijos, siekiančios bendrų tikslų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad projekte numatoma, jog būtent Nacionalinės skėtinės organizacijos turi teisę deleguoti į Nevyriausybinių organizacijų tarybą 10 atstovų (ne daugiau kaip aštuonis nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų atstovus ir ne mažiau kaip du kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus), labai svarbu, kad minimas skėtines organizacijas sudarytų ne „vienadienės“ NVO, kurių tikslas atstovauti tam tikros žmonių grupės interesams. Todėl teisė steigti Nacionalinę skėtinę organizaciją turi būti suteikta tik toms NVO, kurios yra registruotos ir savo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdo ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus. NVO steigti gali tik nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomi, iš fizinių asmenų arba jų grupių, sudaryti savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantys viešieji juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas – ginti viešąjį interesą sveikatos, socialinės gerovės, žmogaus teisių ir laisvių, darnaus vystymosi, aplinkos, gamtos apsaugos ir kultūros paveldo bei kitose srityse.
    7. Atmestina Projekto 7 str. 3 dalies nuostata, reglamentuojanti, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybos darbas organizuojamas vadovaujantis tarybos nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes tai reiškia, kad valstybės kontroliuojamos NVO nebus savarankiškos organizacijos, jos negalės užtikrinti konstitucinės pažiūrų ir asmens saviraiškos laisvės ir iš esmės jos neatstovaus visuomenei.
    8. Galiausiai minėtoms rekomendacijoms prieštarauja ir šio įstatymo projekto rengimo tvarka – Rekomendacijų VIII skyriaus 76-77 straipsniuose nurodoma, kad visų lygių vyriausybinės institucijos dialoguose ir konsultacijose turi nediskriminuoti NVO, įtraukti jas į darbą rengiant įstatymus, reglamentuojančius NVO statusą, finansavimą ir veiklos sferas. Tačiau rengiant šį įstatymo projektą to nebuvo daroma (išskyrus kelias pakviestas organizacijos).
    Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta, Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos mano, kad:
    • Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektas XIIP-493, toks, koks jis yra pateiktas LR Seimui, negali būti svarstomas, nes jis yra keistinas iš esmės;
    • Rengiant alternatyvų šio įstatymo projektą būtina įtraukti į jo rengimą jau veikiančias nevyriausybines organizacijas, ypač tas, kurios realiai ir ne vienerius metus savo veikla įrodė atstovaujančios Lietuvos visuomenei ir ginančios viešąjį interesą.

    Asociacijos nepartinis demokratinis judėjimas Krescencijus Stoškus
    Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas
    Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Romualdas Povilaitis
    Lietuvos kultūros kongreso taryba Juozas Antanavičius
    Piliečių gynybos paramos fondas Stasys Kaušinis
    Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija Nijolė Uinskienė
    Kreipimosi autentiškumas patvirtintas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komitete
    LŽTA pirmininkas V.Budnikas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: