Šalyje siautėjant audroms reikia susimąstyti apie tai, kad auginant mišką neužtenka pasitikėti tik gamtos dosnumu. Kartais apvalant mišką nuo kenkėjų, vėjovartos ar vėjolaužos pažeistų medžių galima apsaugoti didelius miško plotus.

„Situacija paradoksali, tačiau paaukojant ir iškertant kai kuriuos medžius, miškui padarysime daugiau naudos, nei juos paliekant. Dėl to miškų savininkai turėtų rimtai žiūrėti į sanitarinius kirtimus, kurių metu iškertami stipriai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai“, – teigia lietuviškos miškininkystės kompanijos vyriausiasis miškininkas Andrius Kertenis.

Nepriklausomai nuo medyno amžiaus vykdomi sanitariniai miško kirtimai gali būti atrankiniai ir plynieji. Atrankiniais kirtimais iškertami tik pažeisti medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, jei jos užima ne didesnį nei 0,1 hektaro plotą. Tuo tarpu plynaisiais kirtimais iškertamas visas didesnio nei 0,1 hektaro medyno plotas. Be to, jei iškirtus pažeistus medžius, medynas tampa labai retas (0,4 skalsumo ir mažiau), taip pat reikėtų vykdyti plynąjį sanitarinį kirtimą. Plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas.
Tiesa, įvertinti, kurį kirtimą vykdyti tikslingiausia, nėra paprasta, todėl miško savininkai turėtų kreiptis į specialistus.

„Labai pažeistais ir sanitarinių kirtimų metu kertamais medžiais laikomi tokie, kurių daugiau nei pusė spyglių ar du trečdaliai lapų negrįžtamai pažeista, arba tokie, kurių nulaužta ar negrįžtamai nudžiuvę daugiau nei trečdalis lajos. Į šią kategoriją taip pat patenka vėjovartos, vėjolaužos, snieglaužos bei medžiai, po kurių žieve vystosi pavojingi medžių liemenų kenkėjai“, – pasakoja miškininkas.

A. Kertenio teigimu, sveiki spygliuočiai iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti ir išvežti ne arčiau nei 3 kilometro nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau nei 20 proc., atstumu ir nužievinti sunaikinant kenkėjus. Jei kenkėjų aktyvumas pastebėtas didesniame nei 1 hektaro plote, privatūs miško savininkai turi nedelsiant apie tai pranešti miškų urėdijai, kurios teritorijoje yra jam priklausanti miško valda.

Vykdant atrankinius sanitarinius miško kirtimus mediena gabenama keliais, natūraliomis proskynomis, o jei jų nėra – atsižvelgiant į reljefą, tarpais tarp medžių artimiausiu atstumu iki medienos sandėlio. Medienai gabenti trukdančius pavienius medžius taip pat leidžiama iškirsti.

„Sausuolių ir kitos menkavertės medienos nevertėtų tiesiog išmesti – tuo užsiimančios bendrovės iš kirtimo atliekų gali pagaminti medienos biokurą, – teigia vyriausiasis miškininkas – Be to, sanitarine būkle savo miško valdoje dera tinkamai pasirūpinti ir siekiant nepažeisti kaimyninių miško valdų“.