Laikinai užsienyje uždarbiaujančių nemažėja (18)

Kazio Šiaulyčio pieš.

Kazio Šiaulyčio pieš.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pernai iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų, t. y. 12,8 tūkst. mažiau lyginant su 2011 metais. Tačiau mokesčių grąžinimo bendrovė „RT Tax Lietuva“ savo veikloje pastebi, kad laikinai uždarbiauti vykstančių lietuvių skaičiaus visgi nemažėja.

„Užsienyje dirbusiems lietuviams padedame susigrąžinti mokesčius iš daugelio užsienio valstybių ir kelis pastaruosius metus matome, kad laikinai užsienyje uždarbiaujančių lietuvių skaičiaus augo. Jei 2011 metais šis augimas buvo šimtaprocentinis, tai 2012 ryškių augimo tendencijų nepastebėjome“, – teigia Vaidas Paknys.

Oficialiais duomenimis pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai ketvirtadaliu (3,3 tūkst.) daugiau negu 2011 m.

Mokesčių specialisto teigimu yra trys pagrindinės laikinai vykstančių uždarbiauti grupės. Pirmoji – tai jauni žmonės, išvykstantys užsidirbti konkrečiam pirkiniui, pavyzdžiui būstui ar automobiliui.  Antroji grupė – tai nenorintys atitrūkti ilgam laikui nuo savo artimųjų, daugeliu atvejų palikę Lietuvoje mažamečius vaikus. Na ir likusi dalis – studentai, vasaros sezono metu išvykstantys užsidirbti studijoms ir pragyvenimui Lietuvoje.

„Šiuo metu valdžioje verda aršios diskusijos, kaip derėtų stabdyti aktyvią lietuvių emigraciją į užsienio šalis. Statistika graudi, net 75 procentų emigruojančių lietuvių ilgiau nei metus prieš išvykimą neturėjo darbo. Natūralu, kad nepasiekę labiau išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių ekonominio lygio, negalime tikėtis, kad emigracijos rodikliai pradės ženkliai mažėti. Emigracijos reiškinio nereikėtų vertinti vien tik neigiamai, į Lietuvą grįžta didelės užsienyje uždirbtų pinigų sumos, o Lietuvos ekonominei situacijai tai tikrai nekenkia“,- sako V.Paknys.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

18 komentarų

  1. Studentas (VU):

    Dabar daug jaunų žmonių kalba apie emigraciją. Ir motyvai dažnai būna ne vien ekonominiai. Pirmiausia Lietuva – jaunimui labai nuobodi konservatyvi šalis. Antra – nuolat vyresniųjų kartų renkami populistai ir kairieji elgiasi atvirkščiai, nei priimtina jaunimui (pervedimų į II pakopos pensijų fondus mažinimas, įvairūs draudimai ir t.t.). Kaip manot, kodėl absoliuti dauguma Lietuvos akademinio jaunimo remia liberalus?
    Taigi, manau kad pilietiškas žmogus yra tas, kuris neleidžia, kad socikai liptų ant sprando. Emigracija taip pat gali būti laikoma pilietišku veiksmu, kai emigruojama dėl politinių priežasčių. Tikrai nepilietiška gyvent socialistų valdomoje šalyje. Palikti juos su jų rinkėjais – tesižino. Kai kelnės pradės lipt prie š… – tuomet susiprotės.

    P.s., O Lietuvos valdžiai rekomenduočiau pasimokyti gerų pavyzdžių iš mūsų Baltijos sesių – Estijos ir Latvijos. Estija jau seniai mus aplenkė, o Latvija – jau greitai tai padarys. Kodėl? O todėl, kad Estija jau turi EURĄ, o Latvija jį įsives kitąmet. Abejose šalyse jau seniai žemę galį įsigyti ir užsieniečiai. Abejose šalyse tokie dalykai, kaip prostitucija yra legalūs ir iš jos surenkami mokesčiai. Šaunuolės! O ką padarėme mes, lietuviai? Ogi nieko. Mūsų įvairaus plauko vyriausybės tik ir bando įtikti visokiems šliužams, nuo konservatyvumo išprotėjusioms davatkoms ir kitokiems kaimo jurgiams, per kuriuos ir sėdime gilioje provincialioje “tautiškoje” skylėje…
    Vyresniems žmonėms gal tai ir patinka. Tačiau jaunimui tikrai nėra ką veikti tokioje šalelėje.

    • Sėlis:

      Ir kiek rubliu tau bus sumoketa uz si komentara?

      • Studentas (VU):

        Pavydi 🙂
        mano valiuta – mano paties sąžinė bei pilietiškumas. Nuoširdžiai noriu Lietuvai sėkmės ir išlikimo bei žinau, kaip tai pasiekti ir kas tam trukdo.
        O ką darote jūs? Tikrai tikiu jūsų nuoširdumu, švarią sąžine, patriotizmu ir gerais ketinimais Lietuvai. Skirtingai nei jūs, nesidomiu sąmokslų teorijomis ir nekyla minties, kad kažkas Tamstą papirko. Tačiau esate ba galo naivūs (visi tautininkai). Jūs man primenate tą tėvą iš kažkurio vakarietiško filmo, kuris, apgynęs savao vaiką, užuola policijos nuvedamą nusikaltėlį ir jį nušauna. Taip jis sėda už grotų, o vaikas auga be tėvo…
        Ar supratote, ką norėjau pasakyti? paaiškinsiu. Tiesiog jūsų naivus marginalinis radikalumas absoliučiai jaunimo daugumai yra neįdomus. O jūsų pasisakymai prieš pensijų fondus, EURĄ, liberalias reformas yra tiesiog nukreipti prieš jaunimą. O visos šios priežastys tik prisideda prie jaunimo emigracijos. Tai kaip jūs “kursite Lietuvą” jei joje iš esmės neliks jaunimo? tai ko vertas tas Jūsų pseudopatriotizmas?

        • Amelija:

          Nors nesu liberalė, pritariu daugumai Jūsų minčių. Mūsų šeimos jaunimas, taipogi ne liberalai, bet mąsto labai panašiai (beje, taip pat VU studentai). Galiausiai ne politiniame įvardijime esmė – ES kaip vienintelė Lietuvos galimybė bent kiek vystyti mokslą, verslą, įgyvendinti realias reformas ir garantuoti piliečio teises bei laisves siutina marginalus, dažniausiai ekonominius ir politinius nevykėlius, kuriems beliko radikalūs išsišokimai, apie kurių reikšmę labai gerai sakydavo senoliai: pirdis vandeny žemės nesudrebins. Malonu, kad jauni žmonės renkasi kitokį kelią, negu XIX a. įstrigę neva tautininkai, neva pagonys, neva patriotai. Sėkmės, Studente!

          • Romuvis LT:

            Kodėl, Amelija? Gerbiu Jūsų ir Studento pasisakymus. Jie teisingi. kaip ir studentas, esu Liberalų sąjūdžio rėmėjas. Ir iš tiesų Vilniaus studentijos absoliuti dauguma – liberalų rėmėjai. naująją kairč palaiko nedaug kas.
            Bet manasis liberalizmas netrukdo būti man Senojo baltų tikėjimo pasekėju (Romuviu). Buvimas “neopagoniu” tikrai netrukdo būti moderniu, netrukdo remti laisvosios rinkos, individualizmo. jau esu rašęs, kad individualizmas – labai baltiškas bruožas.
            Taigi, Amelija, nors iš esmės pritariu Jūsų komentarui, tik nenorėčiau kad jame būtų frazė “neva pagonys”. Sutinku, kad romuviečių tarpe yra ir tautininkų rėmėjų (Inija T., Jonas V. ir kt.), tačiau yra ir modernesnių, liberalai mąstančių žmonių. Ir tokių gana daug, nes patys senieji baltų tikėjimai (DAUGISKAITA) gana individualūs.
            Tad tegul ‘neva tautininkai”, “neva patriotai” lieka – tam visiškai pritariu. “Patriotas” – taip pat beprasmiška sąvoka. Piliečiai turi būti PILIETIŠKAIS, O patriotizmas – XIX a. – XX a. pirmos pusės kategorija.

            • Artūras Gotautas:

              Pilietis – Pilies ietis.
              Kraštietis – Krašto ietis.
              Tautietis – Tautos ietis.
              Valstietis – Valstybės ietis.
              Žemietis – Žemės ietis.
              Pasaulietis – Pasaulio ietis.
              ir t.t.
              🙂

            • Nieko nebus...:

              Ačiū, malonu su Jumis diskutuoti. Pirmiausia dėl “neva pagonių”. Jei žmogus yra senojo baltiškojo, krikščioniškojo, judaizmo ar islamo tikėjimo TIKRAS išpažinėjas – puiku, tai jo pasirinkimas, jo asmens laisvės raiška, ir jam nuoširdi pagarba. Matyt netiksliai išreiškiau mintį, norėdama pasakyti, kad būtent NEVA pagonys, kurie savo pasaulėžiūrą reiškia kaip agresiją, o ne dvasingumą, kartais ją paversdami ritualine pramoga, yra didžiausi radikalai, tikrieji liberalizmo priešininkai. Dėl patriotų – taip, šitą žodį reikėtų imti į kabutes, nes pilietis yra tikrasis valstybės kūrėjas. Su “patriotais” kartais nutinka keistokų dalykų, ypač kai skamba “Juden, raus”.

              Kad Vilniaus studentijos absoliuti dauguma – liberalų rėmėjai, žinau. Tačiau pasitaiko ir TS(LKDP) šalininkų, o mūsiškiai būtent tokie. Niekas ten jų nenuvarė, patys nuo vidurinės pasirinko, yra veiklūs, organizuoti, ir nepasakyčiau, kad jų pažiūros būtų priešiškos liberalams: dėl ES, NATO, rinkos ekonomikos ir demokratinių visuomenės principų, žmogaus laisvių ir teisių jie, kaip ir dauguma šviesesnio jaunimo, yra vakariečiai. Gal dėl to, kad augo ir brendo sveikoj nedogmatiškoj aplinkoj, stipriai mokėsi, studijuoja “šimtukininkų” specialybes. Todėl ir dedu didžiausias viltis į jaunimą – laisvės kartą, ypač VU studentiją, kuriai visas pasaulis šiandien ir mokykla, ir praktikos laboratorija, ir ateities perspektyva. Per juos pažinau daug puikių jaunų žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti visiems “neva”.

    • Ričardas:

      Studente, emigracija vyksta iš esmės vyksta tik dėl ekonomonių sumetimų. Lietuvoje nėra blogai gyventi. Žinoma, sutinku, kad psichologinis fonas prastas, nes per daug įvairių blogų žmonių, tačiau žmonės bėga ne dėl konservatizmo. Sakyčiau, konservatizmas daugeliui patinka. Dėl žemės. Nežinau kokia liberastinė kandis jūs privertė kalbėti taip, bet skambėjo daugiau negu kvailai. Pažiūrėkite į jūsų minimos Latvijos pajūrį, kuris apstatytas rusų baditų namais, paklauskite latvių, ar jiems smagu dėl tokios situacijos. Latvijoje apskirtai jau latviai gujami iš namų. Žinau tokių “estų”, kurie net estų kalbos nemoka, o gyvena Estijoje nuo vaikystės. Ar čia ta laisvė, apie kurią jūs kalbate? Kaimas negyvena “tautiškoje” skylėje. Kaimas žveriškai sugadintas sovietmečio. Investicijos šiuo metu plaukioja pramonėje, miestuose, o ne kaime. Būtų investuojama protingiau, kūriama gerenė infrastuktūra mažiesiems ūkininkams, pamatytumėte kaip jūsų “kaimo jurgiai” prasigyventų. Mažiau reikia gerti ir klaisyti liberastų nesąmonių gyvenant Vilniuje. Geriau pabandykite užauginti ką nors kaime ir parduoti. Sėkmės.

      • Studentas (VU):

        Klausykit, gal aš geriau žinau 🙂 patikėkit – garbės žodis nemeluoju.

        Taip, sutinku, kiek vyresni žmonės bei provincijos gyventojai tikrai emigruoja tik dėl ekonominių priežasčių ir kultūrinė aplinka jiems Lietuvoje tikrai priimtina. Dideliai daliai jų ir tas jūsų propaguojamas tautiškumas labai mielas. Juk jų kultūrinė aplinka 0 sveikinimų koncertai per LTV, “Vėl gegužio žiedai”. Jie nemoka anglų, o emigravę gyvena tarp kitų lietuvių, dirba juodus darbus ir svajoja susitaupę grįžti Lieuvon.
        jaunimas (ypač – akademinis, ir ypač – Vilniaus) visiškai kitoks. Ekonominiai dalykai, algų lygis Lietuvoje jiems – tik viena iš daugelio emigracijos priežasčių. Didelė dalis jų be didesnio vargo ir Lietuvoje neblogą darbą gali susirasti. Bet jiems čia trūksta visai ko kito. Jei parašėte tokį komentarą – manau nesuprasite ko. Sunku paaiškinti. Tai ir kultūrinė aplinka, ir provincialumo atmosfera, ir iš žiniasklaidos lendantys provincijos pletkai (prisiminkim vien Garliavos istoriją), ir visokios garsiai skambančios politikų smulkios aferytės. ir naujai iškeptų “žvaigždučių” įšsidirbinėjimai mėgdžiojant vakarietiškas žvaigždes. Vienu žodžiu – totali kultūrinė butaforija. O čia dar ir psichologija – liūdnas klimatas, provincialus kraštovaizdis, liūdni lietuvių veidai… Ar verta kurti atitį tokioje šalyje, kur susidaro vaizdas, kad Lietuvą valdo nematoma ultrakonservatyvios davatkos ranka? O jaunimui be perstojo emigruojant ir visuomenei vis labiau senstant tie sunkūs ir liūdni pojūčiai tik stiprėja. Taigi – tikrai ne vien tik ekonomika.
        Na, gal ir apsidžiaugsite, bet labai didelė tikimybė, kad ir aš emigruosiu. O ir priežastys bus visai ne ekonominės 🙂 (Bet per daug katučių neplokit – ir kur nors Norvegijoje sėdėdamas jums į ALKĄ dažnai parašysiu 🙂

        • Ričardas:

          “Klausykit, gal aš geriau žinau 🙂 patikėkit – garbės žodis nemeluoju.” < pasakė VU studentas VU studentui. Patikėkite, aš užaugau Vilniuje, bet turiu kaimą, kuriame ūkininkauju, todėl jūsų kalbos man skamba truputi pižoniškai. Žiūrėkite į viską pozityviau.
          1. "Dideliai daliai jų ir tas jūsų propaguojamas tautiškumas labai mielas." Lietuva – tautinė valstybė. Tautiškumas čia suvokiamas natūraliai. Kitos kalbos negali būti. Tautine koncepcija paremta ir mūsų mokykla.
          2. "Juk jų kultūrinė aplinka 0 sveikinimų koncertai per LTV, “Vėl gegužio žiedai”. Jie nemoka anglų, o emigravę gyvena tarp kitų lietuvių, dirba juodus darbus ir svajoja susitaupę grįžti Lieuvon." Jų pasirinkimas ką žiūrėti, ko klausytis. Visi gyvena savo gyvenimus. Užsienyje memažiau šlamšto (patikėkite, esu buvęs daug kur), kuris pumpuojamas į galvas.
          3. "jaunimas (ypač – akademinis, ir ypač – Vilniaus) visiškai kitoks." Mokausi ten kur ir jūs, ir ne pirmos pakopos studijuose, todėl "visiškai kitoks" jūsų draugų ratelis, o ne visas jaunimas.
          4. "iš žiniasklaidos lendantys provincijos pletkai (prisiminkim vien Garliavos istoriją), ir visokios garsiai skambančios politikų smulkios aferytės. ir naujai iškeptų “žvaigždučių” įšsidirbinėjimai mėgdžiojant vakarietiškas žvaigždes." Tai yra provincialumas? Tai yra mūsų televizijos, kultūros degradacijos lygį apnuoginantys aspektai. Žiniasklaidos gigantai gyvena Vilniuje ir Kaune, todėl apie kokią provinciją kalbate? Nieko šlykščiau nėra už Vilniaus "elitą", o žiniasklaidos degradacija nieko bendro su kaimu neturi, jis įtakos nedaro, jie tik taikosi prie žemiausių žmonių norų patenkimo receptorių. Daugiau nieko. Pats suprantate, kad viskam diktuoja pinigai, kurie sukuria jūsų minimą kultūrinę butaforiją, bet – parodoksalu – dauguma šlamšto ateina kopijuojant užsienį.
          5. "O čia dar ir psichologija – liūdnas klimatas, provincialus kraštovaizdis, liūdni lietuvių veidai…" Gal juokaujate? Kraštovaizdis nuostabus, klimatas neblogas (žemės drebėjimai, uraganai, audros jūs kankina kas met?)
          Emigruokite, kas man darbo… Mane jūsų problemos nekankina. Sėkmės jums Norvegijoje.

          • Romuvis LT:

            :)))) Ričardai, o kiek VU studentų Lietuvos kaime ūkininkauja? 🙂 Jūs esate kitoks, gerokai skiriatės nuo daugumos VU studentų. gerokai. tad nelyginkit pagal save. šaunuolis, kad gyvenate kaime ir neemigruojate. Tokių Žmonių Lietuvai reikia. PAGARBA JUMS!

  2. S:

    Liberalų švietimo valdymo reformos rezultatai, tfu…

    • Amelija:

      Beje, liberalai geriausiai valdė Švietimo ir mokslo ministeriją. Baigėsi nesąmonės, kai kaimo mokykloj dirba aštuoni mokytojai ir mokosi dvidešimt mokinių – supirko geltonuosius autobusėlius, ir vaikai gauna geresnį išsilavinimą didesnėse mokyklose. Įvestas normalus mokestis už aukštąjį išsilavinimą tiems, kas prastai mokėsi gimnazijoje. Gaila tik, kad neuždarė bent pusės save universitetais vadinančių senų dėstytojų tupyklų – būtent jų absolventai valo senukams užpakalius užsienyje arba plauna koridorius viešbučiuose. Radikaliai pertvarkyti švietimo sistemą reikėjo, deja, nespėta. Dabartinė bevalė valdžia to nedrįs daryti, nes bijo net patys savęs. Lietuvai tikrai nereikia tokio “universiteto” kaip VDU, kurio diplomą pamatęs darbdavys sako ačiū, valymo paslaugas mums teikia specializuota bendrovė (čia apie jų parengtus bemokslius teisininkus, beraščius lituanistus ir kitas humanitarines specialybes).

      • S:

        Debiliškas tas valdymas. Arba kenkia specialiai. Pavyzdžiui, prijungimas institutų prie VU. Man to VU mažiausiai reikia. Buvo institutas stipresnis už VU, dabar jie mums knisa protą su savo nesveikais “aviliais” ir kitu biurokratizmu. Čia viskas, berods, liberalų ir konservų nuopelnas, gal ir kitų, nežinau tiksliai. Dedasi laisvės šaukliais, o diktuoja kvailiausius ultimatumus ir griauna Lietuvoje mokslą. Kam pritarčiau, tai sumažint universitetų ir svarbiausia – uždraust libaniečių, negrų ir kitų svetimšalių piliečių studentų importą. Liberastinis uždarbiavimas, nesirūpinant savo žmonių įdarbinimu, turi baigtis. Reikia sumažint biurokratinį presą visokių įmonių kūrimui, remti Lietuvišką mokslą, ūkį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: