Visuomenė galės dalyvauti svarstant teisėjų reputaciją (3)

Seimas-teisingumas-vaiskuno-nuotr2Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Teismų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įtraukti visuomenės atstovus į Teisėjų garbės teismo sudėtį.

„Teismų sistema turi būti atvira ir skaidri tiek nagrinėjant bylas, tiek svarstant pačių teisėjų elgesį. Visuomenė, pati galėdama dalyvauti vertinant teisėjų elgesį ir skiriant nuobaudas, bus tikra, kad Teisėjų garbės teisme priimami sprendimai yra objektyvūs ir teisinga“, – sako Prezidentė.

Šalies vadovė įstatymo pataisomis siūlo, kad Teisėjų garbės teismas būtų sudaromas iš devynių narių, – iš kurių penki būtų teisėjai ir keturi nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovai. Dabar Teisėjų garbės teismą sudaro taip pat devyni nariai, tačiau visi jie yra teisėjai.

Prezidentės teigimu, visuomeninių organizacijų, žurnalistų, mokslininkų ir kitų asmenų dalyvavimas Teisėjų garbės teismo veikloje užtikrintų nuomonių įvairovę, didintų visuomenės pasitikėjimą teisine sistema.

Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų padarytus nusižengimus ir skiria jiems drausmines nuobaudas.

Nepriklausomi atstovai dalyvauja Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikloje. Prezidentė siūlo, kad visuomenės atstovai būtų įtraukti ir į Teisėjų garbės teismo sudėtį.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymu gali būti nustatytas teisinis reguliavimas, kai į teismų savivaldos institucijas įeitų ne vien teisėjai, bet ir kiti asmenys.

Teismų sistemos skaidrinimas vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Kažin:

    Akivaizdu, kad yra būtina teisingumo vykdymo sistemą pertvarkyti iš esmės. Tad tokie siūlymai, kaip valdžios parinktų visuomenės atstovų įtraukimai į vadinamas savivaldos struktūras (garbės teismus), pakeisti šioje sistemoje ką nors esmingo negali. Tai tik sovietinio “liaudies dalyvavimo” valdžioje vaizdavimo pamėgdžiojimas, skirtas savo visuomenei mulkinti ir demokratijos butaforijai šalyje.
    Teisingumo vykdymo kontrolė ir priežiūra turi būti Tautos renkamos institucijos (inspekcijos) galioje – ji turi būti Konstitucijoje numatytos valstybės teisminės valdžios dalis. Be tokios valstybės valdžios rango struktūros įsteigimo pagerinti teisingumo vykdymo neįmanoma.
    Apskritai dabar pagal Teismų įstatymą savivaldiniu pagrindu egzistuojanti viena iš valstybės valdžių – Teismas yra kažkas ne iš žemiško, o iš dangiško gyvenimo.
    Nesuprantama, kaip Grybauskaitė jau penktus metus to nemato.

    • tikras lietuvis:

      Tad tokie siūlymai, kaip valdžios parinktų visuomenės atstovų įtraukimai į vadinamas savivaldos struktūras (garbės teismus), pakeisti šioje sistemoje ką nors esmingo negali.
      ——————–
      Pritariu.
      Tik teismų sprendimų perpatikrinimas tegali duoti gerų vaisių – būtina steigti apeliacinę instanciją prieš Aukščiausiąjį teismą – Prisiekusiųjų teismus, kur specialistai (pvz., teisės ir tos srities, kurios yra byla) priimtų tik tokį sprendimą:
      1. ar byloje nustatyta objektyvi tiesa?
      2. ar byloje priimtas objektyvus sprendimas?
      Jei ne, tai byla keliauja atgal į apylinkės teismą, o tą bylą sprendę teisėjai gauna per užpakalį.
      Ir taip turi būti patikrintos priežiūros tvarka visos skųstos bylos nuo pat 1990 03 11.
      Kaip tik dėl to, jog NETEISINGI sprendimai JAU YRA PRIIMTI, todėl tik jų išsprendimas tegali atstatyti teismų autoritetą, be ko jokia šalis gyvuoti tiesiog negali.

  2. Kažin:

    Prie to ką pasakiau galiu dar pridurti, ką jau esu siūlęs ne kartą anksčiau, t.y. apskritai pereiti prie bylų nagrinėjimo dviejų pakopų teismuose, nustatant, kad pirmoje pakopoje byla nagrinėjama dviejų atskirų teisėjų, kurie nėra teismo kolegija ir kiekvienas iš jų gali priimti atskirus vienas kitam priešingus sprendimus arba vieną sprendimą. Tuo atveju, kai primami du skirtingi sprendimai byla būtinai peržiūrima apeliaciniame teisme taip pat vieno teisėjo. Kai pirmoje pakopoje du teisėjai priima vieną sprendimą, jis apeliacinio teismo teisėjo peržiūrimas tik pagal apeliacinį skundą. Tokiu atveju per dvi pakopas byla būtų peržiūrėta trijų atskirų teisėjų.
    Apie tokio pertvarkymo racionalumus, privalumus nekalbėsiu, jie specialistams – akivaizdūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: