Mirė kraštotyrininkas ir keliautojas Juozas Čepelė (1)

dr. Juozas Čepelė, 1927-2013 | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

dr. Juozas Čepelė, 1927-2013 | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Eidamas 86-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius elektromechanikas, technologijos mokslų daktaras, kraštotyrininkas, keliautojas Juozas Čepelė.

Juozas Čepelė gimė 1927 m. rugpjūčio 13 d. Leningrade. Tėvai po santuokos išvyko gyventi į Sankt Peterburgą, kurio priemiestyje nuomininkų teisėmis dirbo žemę, vertėsi iš parduodamo pieno ir kitų žemės ūkio gaminių.

Mano tėvai buvo aukštaičiai. Tėvas – iš Švenčionių apskr. Tverečiaus valsč.,o motina – iš Panevėžio apskr. Smilgių valsč. Tėvas buvo „honoravas“, tad po santuokos tėvai išvyko gyventi į Sankt Peterburgą… – rašė pats dr. J.Čepelė savo prisiminimuose, ištraukas iš kurių čia toliau išskirsime kursyvu.

1931–1935 m. šeima buvo tremtyje Sibire, augo vaikų namuose. Ištrėmė dėl to, kad šeima samdė tarnaitę.

Nuo 1932 m. dėl revoliucijos reikėjo gyventi valdiškuose vaikų namuose. Tada po miestą žygiuodavo dainuodamos kariškės moterys (daug vyrų žuvo per karą, revoliuciją ar tremtyje, kalėjimuose)…

1935 m. su motina traukiniu per Rygą išvažiavo į Lietuvą, gyveno Armeniškių dvare, kur baigė keturmetę pradžios mokyklą, per metus išmoko lietuviškai.

Išmokau lauko darbų, eidavome į talkas. Pramokau dainuoti, nes buvo dainingi tos vietovės žmonės. Mūsų kaimas vadinosi Dainaviškiais. Netoli mūsų buvo kompozitoriaus Juozo Indros gimtinė. Ypač daug buvo dainuojama šienapjūtės metu, savaitgaliais ir per šventes.

Vėliau mokėsi Seredžiaus mokykloje, baigė trimetę Kauno 2-ąją valstybinę amatų mokyklą, Suaugusių instituto Žemesnį technikos skyrių. 1944 m. įstojo į Kauno politechnikumą. Jį baigęs 1948 m. be stojamųjų egzaminų pradėjo mokytis Kauno valstybiniame universitete, kuris 1951 m. buvo reorganizuotas, 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą (KPI). 1964 m. Minsko politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją.

Disertaciją parengiau ir apgyniau Minsko politechnikos institute metais anksčiau nei planuota. Minske teko gintis todėl, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo nei vieno habilituoto daktaro arba profesoriaus elektriko.

Nuo 1953 m. Malūnų pramonės tresto vyriausiasis energetikas, Žemės ūkio statybos projektavimo instituto projektuotojas, projektų vyriausiasis elektrikas. Be to, nuo 1961 m. KPI Mokslinio tyrimo sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1969–1976 m. Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi instituto Kauno filialo dėstytojas, 1971–1994 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, nuo 1977 m. docentas.

Prieš ateinant į valdžią M. Gorbačiovui, iš Maskvos buvo atėjęs nurodymas skaityti paskaitas rusiškai. Kartą centriniuose rūmuose pradėjau skaityti paskaitą apie išradimus, tuojau pat atsistojo labai savimi pasitikintis jaunuolis ir rusiškai kalbėdamas pareiškė, kad ne visi supranta, todėl aš turiu kalbėti visiems suprantama rusų kalba. Išsiėmiau užrašų knygutę ir perskaičiau galiojančio tuometinės Sovietinės respublikos vyriausybės 1944 m. nutarimą Nr. 3, kad „tarnybose arba visuomeniniame darbe dirbantys privalo mokėti lietuvių kalbą, o jų viršininkai turi tikrinti savo pavaldinių lietuvių kalbos mokėjimą“. Pastebėjau santūrią padėkos reakciją, rusas nutilo, o akademijos vadovybė man apie tai neužsiminė. Kas kita, kai LŽŪA skaitydavau paskaitas internacionalinėms grupėms.

1973–1974 m. skaitė paskaitas Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Kauno keliautojų kultūros klubo narys, vienas vadovų, aktyvus Kauno Tradicinių šokių klubo „Ratas“ narys.

Keliauti gyvenimo keliu man sunkiau buvo dėl bendravimo trūkumų. Augau be tėvo; motinos šeimoje gyvenau tik nuo 8 iki 12 metų, tad nebuvo kam auklėti, su kuo pasitarti. Beliko saviaukla, kurios daugiausiai galima išmokti iš senų žmonių, dėl to paauglystėje ir jaunystėje mažai turėjau draugų bendraamžių. Gyvenimo saulėlydyje stengiausi kompensuoti jaunystėje patirtus trūkumus. Todėl ir supratau, kodėl mane jauną laikydavo senu, o seną – jaunu.

Juozas Čepelė yra išradybos idėjų paieškos metodų Lietuvoje kūrėjas, 24 išradimų autorius, daugelio mokslo istorijos straipsnių, knygų apie Lietuvos istorines vietas autorius. Jis išleido šiuos veikalus: Techninės kūrybos procesas, 1975 m.: Kombinatorikos metodas išradyboje, 1988 m.; Išradybos uždavinių paieškos metodai, 1990 m., rusų kalba; Talentingo mąstymo bruožai, 1997 m.; Vandeniu ir pėsčiomis po Nemuno baseiną. Vadovas po 50 gražiausių ir švariausių vietovių. – K.: Šviesa, 2005 m.

Rugpjūčio 9 dieną velionis amžinam poilsiui atgulė Kauno Panemunės kapinėse.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , .

1 komentaras

  1. Tebūnie Šviesa Didvyrio Vėlei Protėvių Dausose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: