G. Stanišauskas. Vyriausybė rengia pedagogų šienapjūtę (8)

Mokytoja ir mokiniai_| valstietis.lt nuotr.

Valstietis.lt nuotr.

Milžiniškais tempais mažėjant mokinių skaičiui, net ir profesinės sąjungos prakalbo apie mokytojų mažinimo vajaus būtinybę.

Vyriausybė, baimindamasi protesto akcijų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, ir toliau ramina pažadais įvairias profesines grupes. Policijos pareigūnams  žadėta padidinti atlyginimus nuo 2014 m. sausio 1 d., gyvenimas neturėtų blogėti ir pedagogams.

Mažėja ir mokinių, ir mokytojų

Naujųjų mokslo metų šalies pedagogai laukia su nerimu. Mokinių skaičius mokyklose ir toliau katastrofiškais tempais mažėja.  „Vadinasi, ir pedagogams krūvis tenka mažesnis, prarandama galimybė daugiau užsidirbti“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas. Per pastaruosius 3–4 metus pirmokų skaičius mokyklose svyruoja nuo 26,5 tūkst. iki 27,5 tūkst.  Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad 2013–2014 m. į pirmą klasę ateis lygiai 27 tūkst. pirmokų.Mokytojams džiūgauti nėra ko, nes iš tiesų mažėja ne pirmokų, o kitose klasėse besimokančių mokinių skaičius.

Emigracijos bangai vis dar nenuslopstant, vaikai vis dažniau išvyksta paskui tėvus į užsienį, kur ir tęsia mokslus. Dalis vaikų apskritai meta mokyklą.  Taip 2011 m. beveik 1300 mokyklose mokėsi apie 393 tūkst. vaikų, 2012 m. šis skaičius mažėjo 22 tūkst. (iki 373 tūkst.), o 2013 m. rugsėjį bendrojo ugdymo mokyklose mokysis dar 22 tūkst. mažiau vaikų (351 tūkst.). Tokia statistika kelia nerimą mokytojams, kurių šalyje yra apie 27 tūkstančius.  „Mokytojų mažėja, bet ne tokiomis proporcijomis kaip mokinių“, – aiškino ŠMM atstovė Elona Bagdanavičienė. Lietuvoje vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius, pasak jos, yra vienas žemiausių Europoje: aštuoni mokiniai vienam mokytojui, kai, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – septyniolika.

Siūlo mažinti pensinį amžių

Sunku pasakyti, kokia metodika vadovaudamasi ŠMM skaičiuoja mokytojų skaičių mokiniams. Dar penktadienį po susitikimo su pedagogų profesinių sąjungų atstovais  švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis aiškino, kad Lietuvoje vienam mokytojui tenka tik 6–7 mokiniai.  „Pasakyti, kad mokytojų nemažės, aš nedrįsčiau, nes Lietuva turi kol kas didžiausią santykį – mes ginčijamės dėl to santykio skaičiavimo metodikos, bet yra 6–7 mokiniai vienam mokytojui“, – kalbėjo D.Pavalkis.  Kitaip tariant, galą su galu vos suduriantiems mokytojams ministerija siunčia žinią, kad tiek pedagogų, kiek jų yra dabar, Lietuvai nereikia.  Iš dalies su tuo sutinka ir profesinės sąjungos, bet jos abejoja, ar politikai imsis nepopuliarių sprendimų ir sudarys sąlygas lengviau atleisti iš darbo vyresnio amžiaus mokytojus. „Tegul ministerija pasako, kiek tų jaunų mokytojų ateina dirbti į mokyklas, ir paaiškės, kad šis jaunimas, baigęs aukštuosius mokslus, tesudaro 2–3 proc.“, – sako E. Jesinas.

Tarp galimų sprendimų Vyriausybė svarsto pensinio amžiaus trumpinimą mokytojams, turintiems 30 metų mokinių ugdymo darbo stažą. Tai yra, mokytojai į užtarnautą poilsį galės išeiti sulaukę 55 metų.  Tie, kurie norės toliau dirbti, gaus ne didesnį nei 6 valandų darbo krūvį per savaitę.  Tai numatančias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas Vyriausybei iki rugsėjo 1 d. turėtų pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai, kaip ir ŠMM, vadovauja Darbo partijos (leiboristų) deleguoti ministrai.  Siūloma, kad tokia įstatymo nuostata įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d.

Ragina atsisakyti ir mokinio krepšelio

Profesinės sąjungos apskritai siūlo atsisakyti mokyklų finansavimo modelio pagal mokinio krepšelį.„Mes siūlome mokyklas finansuoti pagal klasių komplektavimą, o ne pagal mokinio krepšelius. Juk, sumažėjus mokinių skaičiui, drastiškai krinta mokyklos pajamos, kai klasė vis tiek išlieka ir jai išugdyti reikia tiek pat mokytojų, kaip ir anksčiau“, – argumentavo E. Jesinas.  Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokinio krepšelio dydis siekia 3 310 litų.  Nepanaudotas mokinio krepšelio lėšas, vadovaujantis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, savivaldybės privalo grąžinti į valstybės iždą.

Taip vien Klaipėdos miesto savivaldybė kasmet netekdavo per 1 mln. Lt, Telšiai – per 500 tūkst. Lt, Mažeikiai – apie 450 tūkst. Lt.  Būtent ši tvarka ir netenkina pedagogų profesinių sąjungų, todėl jos siūlo keisti minėtą tvarką. Premjeras žada mokytojams pagelbėti.  „Esame susitarę, kad tikriausiai peržiūrėsime metodiką iki rugsėjo mėnesio ir pakeisime įstatyme ketvirtąjį straipsnį, kuriame reikalaujama, kad jeigu po rugsėjo 1-osios dienos sumažėjo moksleivių skaičius, lėšos turi būti grąžinamos į valstybės iždą. Manome, kad gali būti pokyčių – tos lėšos paliktos švietimo sistemai“, – kalbėjo premjeras A.Butkevičius.

ŠMM nėra tokia tikra, kad pokyčių bus. „Jeigu bus tikslinamas 2013 metų Biudžeto įstatymas, ministerija teiks siūlymą, kad nepanaudota specialios tikslinės dotacijos dalis mokinio krepšeliui finansuoti nebūtų grąžinama į valstybės biudžetą“, – aiškino ŠMM atstovė E. Bagdanavičienė.  Biudžeto įstatymą tikslina Seimas, bet nėra garantijų, kad šiai nuostatai parlamentarai pritars.

Koeficientai kerta per kišenę

Gerinti mokytojams sąlygas siūloma ir atsisakant žemutinės darbo užmokesčio koeficiento ribos, dėl kurios mokytojai gaudavo mažesnius atlyginimus.  „Mokytojo darbo užmokestyje yra trys darbo apmokėjimo koeficiento žirklės – žemutinė riba, vidutinė ir aukščiausioji. Tą žemutinę ribą mums tarsi ir pažadėjo panaikinti“, – kalbėjo Žemaitijos pedagogų susivienijimo lyderis E.Jesinas.  Ypač kaimo vietovėse, kur mokyklos yra skurdžiausios, mokytojams būdavo taikomi žemiausi darbo apmokėjimo koeficientai.  Kadangi mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę, jiems tenka ne tik migruoti į kitas mokyklas (kad užsitikrintų minimalų 18 val. darbo krūvį), bet ir dirbti daugiau, kad bent jau pavyktų užsidirbti pragyvenimui.  Be to, minėti koeficientai suteikia teisę mokyklų vadovams savo nuožiūra vertinti mokytojų kvalifikaciją. „Nėra normalu, kai pedagogo vidutinis atlyginimas po mokesčių siekia tik 1400 Lt.  Minimalų darbo krūvį ir 15 metų darbo stažą turintis mokytojas uždirba tik apie 1800 Lt prieš mokesčius“, – vardijo E. Jesinas.

Jis sako, kad valdžia meluoja, teigdama, jog mokytojai uždirba 2600 Lt per mėnesį. Darbo užmokesčio koeficientus įvedė buvęs Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas Gintaras Steponavičius. Sprendimas yra apskųstas Konstituciniam Teismui, bet dar neišnagrinėtas. Dėl ydingos tvarkos mokytojai įvykdo tik minimalų vaikų ugdymo planą, o neformaliam ugdymui tiesiog nelieka laiko. Mokytojams, dirbantiems su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, nustatomi 5–20 procentų tarifinių atlygių priedai. 2008 m. Žemaitijos pedagogai streikavo 17 dienų. Tąsyk po visuotinio mitingo prie Seimo pedagogams darbo užmokestis buvo padidintas beveik 56 proc. Tačiau per ekonominę krizę švietimo sistemai finansavimas sumažėjo beveik 11 proc. (apie 800 mln. Lt).

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *