Rugpjūčio 10 d. švenčiamos pirmojo Lietuvos Prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Antano Smetonos 139-osios gimimo metinės. Šeštadienį, 11 val., šios progos paminėti į istorinės Prezidentūros kiemelį visus kviečia Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba, A. Smetonos klubas ir Kovo 11-osios gatvės bendrija.
Tą pačią rugpjūčio 10 d. Lėno, Užulėnio ir Užugirio trikampyje (Ukmergės raj., Taujėnų seniūnijoje) bus surengtas jau tradiciniu tapęs kasmetinis Antano Smetonos gimtadienio minėjimo renginys – Smetoninės.
Minėjimas prasidės 13 val. Šv. Mišiomis Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Lėne. 14 val. prasidės Prezidento A.Smetonos gimtadienio minėjimas Prezidento tėviškėje Užulėnyje. Ten bus iškelta vėliava, padėtos gėlės, šventės dalyvius pasveikins Ukmergės meras. Bus sutikti tradicinio dviračių žygio į Prezidento Antano Smetonos tėviškę nuo Ukmergės Turizmuo ir informacijos centro išvykę dalyviai.
14.30 val. prasidės teatralizuotos paties prezidento Antano Smetonos gimtadienio iškilmės. Prezidentas A.Smetona ir jo žmona Sofija sutiks svečius prie Užugirio krašto muziejaus, sveikinimais ir šventinėmis vaišėmis.
17.00 val. Svečius linksmins trupės iš Aukštaitijos: Panevėžio „Raskila“ ir Anykščių „Ažuožerių romantika“.
Viso renginio metu vyks fotosesija su smetonišku prieskoniu, Užugirio krašto muziejuje (buvusioje Užugirio A.Smetonos pradinėje mokykloje) veiks fotografijų paroda, atkeliavusi iš Kauno istorinės prezidentūros, lauks įvairūs siurprizai ir netikėtumai…
Smetoninių rengėjai ragina visus šventės dalyvius pasipuošti romantiškais smetoniško laikotarpio rūbais ar akcentais.
2012-ųjų metų Smetoninių šventės nuotraukų rasite ČIA.
Susiję straipsniai:
- Prezidento Antano Smetonos gimtajame Užulėnyje vėl bus švenčiamos Smetoninės
- Rugpjūčio 14 d. – Smetoninės Prezidento Antano Smetonos gimtinėje
- Kviečia vakaras skirtas Vydūno 145-osioms metinėms ir draminės trilogijos „Amžina ugnis“ 100-mečiui
- 137-osios pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos metinės (video)
- Kauno meras ragina prezidento Antano Smetonos palaikus sugrąžinti į Lietuvą
- Kaune bus paminėtas partizanų vado pulkininko J.Vitkaus-Kazimieraičio 100-osios metinės.
- Užugiryje paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento A.Smetonos 137-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui profesoriui Pranui Dovydaičiui – 125 metai
- Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
- Vyks atminimo vakaras, skirtas N.Vėliaus 75-osioms gimimo metinėms
- Dviguba Elenos Marijos Smetonaitės sukaktis
Tarpukario Lietuvos diktatorius A. Smetona – moderniai visuomenei nepiimtina politinė figūra.
Visuomet labai skeptiškai žiūriu į Smetonos ir jo valdymo laikotarpio garbintojus. O taip pat dažnai tai pateikia kaip vieną iš autoritarinio mąstymo identifikavimo požymių.
Ir iš viso manau, kadf terminu “prezidentas” negalima vadinti perversmo keliu valdžią užgrobusių diktatorių!
Tikiuosi, kad su laiku Smetonos “indėlis” ir figūra istorijos vadovėliuose bus įvertinta deramai.
Tad rekomenduočiau atsisakyti tokių renginių, nes jie daro gėdą mūsų tautai ir puikiai iliustruoja dalies mūsų visuomenės primityvumą.
Mes ir mūsų vaikai visada atiduosime deramą pagarbą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai – vienam svarbiausių modernios tautinės Lietuvos atkūrėjų, kūrėjų ir sukūrėjų. Teniršta kiek tik gali etnofobai ir atsikūrusios Lietuvos valstybės nekentėjai. Antanas Smetona bus rakštis jų gerklėse kol Lietuva gyva.
Jonai,o kodėl toks tautiškas A.Smetona palaidotas JAV ?
Kodėl jo tikrieji tautiški palikuoniai anie vienas negyva Lietuvoje ?
Ypač “tautiški” Vilniaus ir jo apylinkių reikalai raštiški su Smetonos parašais ?
Ypač “tautiški” Klaipėdos krašto reikalai ?
Lenkiškos sutartys priešiškos Lietuvai su Smetonos parašais ?
Kur sustojo ir pas ką,tas vagonas pilnas pinigų ?
Kam raštiškas įgaliojimas atiteko,Smetonai pabėgus ?
ir t.t.
Taigi,toks “tautiškumas” jo,o jo vieta tikrai ne Lietuvoje.
Laukiu dokumentų faksimilių.
Jūs gal ir atiduosit, tačiau jaunosios kartos – vargu. Nebent kokie “nuo stogo nukritę” marginalai. tačiau tokių bus tik vienetai. Liberalioje demokratijoje Smetonos tipo diktatoriai negali būti gerbiami! Tiesiog ie neverti pagarbos
Liberali demokratija neilgai tęsis. Ateis laikas ir tvarkai.
“Romuvi…”, domėkis istorija ir nesimėtyk politiniais terminais, kurių nežinai: kas yra ar buvo diktatorius, kas yra ar buvo autokratas ir t.t. Smetona buvo išrinktas pirmuoju Prezidentu, o antrą kartą tapo Prezidentu po jaunų kariškių perversmo ir jo politika buvo švelni autokratinė. O kodėl reikėjo perversmo – tai aiškiai atskleidžia anuometinė politinė situacija Lietuvos viduje ir iš išorėje. Gėda vadinti Smetoną diktatoriumi!
Smetoniškas perversmas nepakenktų ir šiuolaik. Gali būti, kad kitos išeities nelikus – teks tai pakartoti.
Nesitikėjau tokios minties, gerb. Jonai iš Jūsų…
Perversmas Lietuvai reikštų ne ką kitą, o VISIŠKĄ VALSTYBĖS ŽLUGIMĄ, KATASTROFĄ
Jau dabar nerimą kelia jaunimo emigracija. O kas nutiktų, jei valdžią perversmo keliu ar net demokratinių rinkimų keliu užimtų tokios partijos, kaip Drąsos kelias, Tautininkų sąjunga, Jaunoji Lietuva, krikščionybę valstybine religija ketinanti padaryti Lenkų rinkimų akcija, o gal net Tvarka ir Teisingumas (dėl šios partijos kiek abejoju) ar į juos panašios jėgos? TAI REIKŠTŲ VISO LIETUVOS JAUNIMO EVAKUACIJĄ. Bent jau aš su šeima savaitės bėgyje Lietuvą palikčiau. Žinoma, galima ir kova. siekinat atstatyti Konstitucinę santvarką. Gal tam ir ryžčiausi, jei būtų pasirengusių imtis tokių drastiškų priemonių prieš perversmininkus. Pirmiausia išvežčiau iš Lietuvos šeimą, o po to – gal ir grįžčiau ir pakovočiau. Bet totali jaunimo emigracija – tai tikrai.
Įdomu, ką tuomet Lietuvoje veiktų saujelė perversmininkų ir koks pusantro milijono likusių garbaus amžiaus žmonių? :)))
Įvertinkim dar ir tai, kad , o mes (būdami emigracijoje arba kovodami Lietuvoje) reikalautume griežtų ekonominių ir politinių sankcijų Lietuvai ir valdžią užgrobusiems perversmininkams. Ir nenurimtumėme tol, kol Lietuvoje nebūtų atkurta demokratija ir visi perversmininkai neatsidurtų už grotų.
Gerb. Jonai, patarčiau Jums pasigilinti į situaciją Egipte. Skirtumų, žinoma, yra – Egipto demografinė situacija kiek kitokia – tad “gali sau leisti”… Gal tuomet Jūs ateisit “į protą” ir kritiškiau vertinsit perversmininkus ir tokius niekingus diktatorius, kaip A. Smetona.
BŪKITE PILIETIŠKU IR JAUSKITE ATSAKINGUMĄ PRIEŠ LIETUVĄ IR JOS VISUOMENĘ!
Gerb. Jonai,
Patarčiau Jums imti pavyzdį iš kolegų L. Klimkos, G. Kakaro – jie, kaip ir jūs, įdomūs etnokosmologai, vertingi jų straipsniai. Bet į politiką nelenda.
O kam Jūs pradėjot rašinėti politine tematika ir susidėjote su tais tautininkais – gavosi didelis PŠ…
JEI NAUDOJAT TOKIUS ŽODŽIUS: “niekingas diktatorius Smetona”, tai ‘Romuvi’ esi visiškai apmulkintas bolševikų propagandos. atrodytų, kad nesi anų laikų žmogus, bet silpnai išsilavinęs, o tokius, bet kas mulkina ir pakeičia sąmonę (mentalitetą). KAS SAVO TAUTĄ AR ISTORINES ASMENYBES NIEKINA, TAS EINA IŠDAVYSTĖS KELIU.
Kokia čia “išdavystė” – tiesą rašo. Visi žinome, kad Smetona valdžią užgrobė netiesėtai ir buvo diktatoriumi.
Tad veikiau čia ne “bolševikų propaganda”, o tiesiog pažangus vakarietiškas liberaliai demokratiškas požiūris. Visi Vakarų demokratai (absoliuti visuomenės dauguma) tokius kaip Smetona vertintų negatyviai. Deja, tik Lietuva vis dar išlieka kažkokio mentalinio atsilikimo oaze
Smetona – tautininkų idealas. O idealui atleidžiama daug. Kiekviena Lietuvos partija pasirinko savo simboliu po presidentą – socdemai Grinių, konservatoriai Stulginskį, tautininkai Smetoną, nors tai dabarty nieko nereiškia.
Studente, ar žinai , kad vertinti reikia pagal „savo laiką“, jeigu įvykiai reikalavo – tai atsirasdavo ir asmuo, kuris vienaip ar kitaip turėjo veikti. O tais laikais visi buvo diktatoriais. Tai ir rinkimų ir pasirinkimo nebuvo. Tai yra Lietuvos istorija, o tu bandai ją kritikuoti. Ar tai protinga?
Tai kad tas skirtumas tarp “pažangaus bolševikiško” ir “progresyvaus vakarietiško liberaliai demokratiško” požiūrio nykstamai mažas – užtenka palyginti dabartinę “progresyviųjų” retoriką su sovietine spauda. 🙂
„skirtumas tarp “pažangaus bolševikiško” ir “progresyvaus vakarietiško liberaliai demokratiško” požiūrio nykstamai mažas“- tai yra melas. O skirtumas tarp propagandos “pažangaus bolševikiško”, ir propagandos “progresyvaus vakarietiško liberaliai demokratiško” yra nykstamai mažas – tai jau tiesa.
Studente, yra toks posakis, kad „blogas tas paukštis, kuris į savo lizdą šika”. Labai klysti, kad tik Lietuva teigiamai vertina savo diktatorius, kurie yra nusipelnę valstybės stiprinimo darbais.Tai daro ir visos demokratinės valstybės, sakyčiau su viena išimtimi ta, kad tik Vokietija smerkia savo žiaurųjį diktatorių A.Hitlerį ir, aišku, ne be reikalo.
P.S. Pirma savos tautos suvereni valstybė, o tik po to demokratija SAVOJE valstybėje.Istorijos eigoje jokia valstybė niekad neaukojo savo valstybingumo dėl pažangesnės politinės santvarkios.
O studentas teisus. Jaunoji karta istorijos akcentus sudės ten, kur jie dedami ne žvelgiant iš parapijinės varpinės bokšto, o vertins taip, kaip vertina pasauliniai demokratijos ir autokratijos apibrėžimai, kurių, laimei, jau ir gimnazijoje išmokstama. Jaunimas nesiseilės ties kiekviena “figūra”, jie mąsto globaliai, neprovincialiai, jie skaito ne tik Šapokos knygelę, bet ir užsienio autorius keliomis kalbomis, taip kad turi kitą akiplotį negu XIX amžiuje įstrigę “patriotai”.
Taip mieloji, jaunimas skaito ne tik Sapoka, o be to dar ir uzsienio kalbomis. Kam is tiesu idomu, tas gali rasti pakankamai medziagos apie ‘demokratija’ ir jos ‘laimejimus’. Taigi: kas turi akis- temato, kas turi ausis- tegirdi. Belieka tiketis kad Lietuvoje dar pakankamas kiekis norinciu matyti ir girdeti
Prezidento A.Smetonos nuopelnai, stiprinant Lietuvos valstybingumą, neabejotinai yra labai dideli.Todėl kam Lietuvos valstybingumas yra vertybė,tas negali A.Smetonos, kaip politiko, vertinti neigiamai.Priekaištaujantiems, kad A.Smetona buvo autoritarinis valdytojas, galiu pasakyti, kad dėl valstybės išlikimo, kartais laikinai tenka paaukoti ir demokrtiją,ką dėl tuometinių susiklosčiusių politinių aplinkybių buvo priverstas atlikti ir prezidentas A.Smetona.Be to,tais laikais beveik visas Europos valstybes valdė diktatoriai, todėl lietuviams juo labiau nereikėtų už tai smerkti savosios valstybės prezidento A.Smetonos dėl jo tuometinio autoritarinio valdymo.
Prezidentas Smetona- neabejotinai reiksminga asmenybe musu istorijoje, ir jam turetu buti uz tai skirta derama vieta. Diktatura jo kaltinti nereiketu, nes situacija buvo tokia, kad… Kam idomu, tas gali pasidometi apie tuometini seima, bolsevikines kaimynes daroma itaka ir pan. dalykus. Jei ne Smetonos ‘diktatura’, ‘saule’ mums butu atnese turbut gerokai anksciau 🙂 O valstybes (tautiskumo) prasme Smetona tikrai padirbejo. Galima pasakyti vienareiksmiskai, kad Smetonine Lietuva, pragyvenusi siek tiek maziau nei dabartine, pastaraja gerokai ‘padejo’ i vieta, deja. Mums butu galima is to tik pasimokinti.
Kas liecia diktatura vs demokratija, kaip ne kas cia bedavoja, tai galima vienareiksmiskai pasakyti, kad eiliniams zmonems nusis…t ant tos demokratijos, jei gyventi normaliai neimanoma. Zmones matuoja situacija savo matu… O ir apie kokia demokratija mielieji kalbate, jei vieniems prasant marsui leidimo, teismas nusprendzia kad savivaldybe teisi jo neisduodama, kitiems reikalaujant toje pat vietoje marso, tas pats teismas nusprendzia (skubos tvarka!!!) kad savivaldybe neturi teises kliudyti??? Jei neaisku kam tarnauja teisine sistema(turinti buti kaip ir nepriklausoma:)), jei neaisku kam tarnauja zmoniu rinkti seimunai (kurie prisiekia tarnautai Lietuvai ir jos interesams, bet akivaizdu kad tarnauja kazkam kitam) ir t.t. ir pan. Tokia ‘demokratija’ zmonems nereikalinga, ir galima suprasti kodel
LosAngeles:teisus, Prezidentą gerbti reikia, bet neužmiršti, jog tautinę politiką lėmė ne jis, o viso Baltijos krašto tautinis atgimimas bei palanki tarptautinė situacija. Be to Smetonos tautinė politika paliko daug neaiškumų:
Ar Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. apgynusio A. Voldemaro pakeitimas Smetonos svainiu J. Tūbeliu ir A. Voldemaro persekiojimas atitiko Lietuvos diplomatijos interesus?
Ar 1938 m. gautoji dovana dvaras ir Lenkijos ultimatumo priėmimo sutaptis buvo tik jo ir Ministro Pirmininko J. Tūbelio žmonų Chodorkovsku politinis poveikis?
Ar konfliktinių santykių su Rusija ir Vokietija eskalavimas atitinka kai buvo atsisakyta vokiečių pasiūlymo patiems atsiimti okupuotą Vilniaus kraštą?
Ar Smetonos ir jo Tūbelio vyriausybės išprovokuota patriotiškų karininkų maištas tebuvo jų sunaikinimui, kad netrukdytų Vilniaus krašto okupacijos pripažinimui?
Ar propaguotai politikai „Mes be Vilniaus nenurimsim“ tebuvo vien žodžiai, kai Vilniaus kraštą okupavusių lenkų karininkų mielaširdingas įkurdinimas Lietuvos kurortinėse vietovėse?
Ar pagrįstai A. Valdemaras piktinosi: „Lietuvą valdo dvi lenkės“, jog Smetona buvo ne tiek už „lietuvišką Lietuvą”, o tik už vadinamą „Kauno Lietuvą”, t.y. už Lietuvą be Vilniaus ir Klaipėdos?
Ar dabar surengtas eilinio gimtadienio pašlovinimas nerodo Smetonos slaptų santykių su Lenkija ir palankumo suįžūlėjusiai lenkų antilietuviškai veiklai?