Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena (0)

Hepatito C virusas | www.camilaunhas.com nuotr.

Hepatito C virusas | www.camilaunhas.com nuotr.

Nuo 2011-ųjų metų liepos 28-oji minima kaip Pasaulinė hepatito diena, taip siekiama informuoti visuomenę apie profilaktines priemones bei epidemiologinę situaciją, susijusią su šia infekcija. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, atsakingi už profilaktinių priemonių organizavimą, jų atlikimą bei kontrolę, privalo užtikrinti saugias invazines medicinines bei grožio procedūras.

Virusiniai hepatitai B, C – tai hepatito B arba C virusų sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį.

Epidemiologinė situacija. Pasaulyje yra apie 350–400 mln. lėtinių hepatito B viruso nešiotojų, nuo šios infekcijos pasekmių kasmet miršta apie 1 mln. žmonių, iš jų Europoje – apie 24 000. Pasaulyje yra apie 170 mln. žmonių, infekuotų hepatito C virusu. Manoma, kad lėtiniu hepatitu C serga apie 3 proc. visų pasaulio gyventojų.

Lietuvoje pastaraisiais metais užregistruojama apie 50-90 susirgimų ūminiu hepatitu B, tiriant kraujo donorus išaiškinama per 180 hepatito B viruso nešiotojų. Kas 6-tas Lietuvos gyventojas turi hepatito B viruso žymenų, kurie rodo buvusį sąlytį su šia infekcija. 2012 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 23 nauji šios infekcijos atvejai (sergamumo rodiklis 0,08/10 000 gyv.). Naujų hepatito C viruso sukeltų ligos atvejų Lietuvoje kasmet nustatoma apie 40-50, 2012 m. buvo užregistruota 40 (sergamumo rodiklis 0,13/10 000 gyv.).

Kauno apskrityje dinamiškai mažėja nustatomų susirgimų atvejų ūminiu virusiniu hepatitu B. Per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai minėto susirgimo atvejų buvo užregistruota 2012 m. – tik 7 atvejai (sergamumo rodiklis 0,11/10 000 gyv.), daugiausiai – 2004 m. – 47 atvejai (sergamumo rodiklis 0,7/10 000 gyv.). Iš septynių 2012 metais nustatytų ūminio virusinio hepatito B atvejų 5 atvejai užregistruoti Kauno mieste, po vieną atvejį Kėdainių bei Jonavos rajonuose. 2012 m. Kauno apskrityje didžiausias sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu B nustatytas amžiaus grupėse: nuo 25 iki 34 metų, 45-44 metų, 55-64 metų – sudarė po 28,6 proc. Iš 2012 metais susirgusiųjų ūminiu virusiniu hepatitu B pagal lytį 57,1 proc. sudarė moterys ir 42,9 proc. vyrai. Per šių metų pirmąjį pusmetį Kauno apskrityje užregistruotas vienas ūminio virusinio hepatito B susirgimo atvejis, kuris nustatytas Kauno miesto gyventojui. Taip pat Kauno apskrityje dinamiškai mažėja nustatomų susirgimų atvejų ūminiu virusiniu hepatitu C. 1996 metais buvo užregistruota 20 ūminio virusinio hepatito C sukeltų ligos atvejų (sergamumo rodiklis 0,27/10000 gyv.), 2001 metais – 12 atvejų, 2010  metais – 9, 2011 metais – 7, 2012 m. – tik 6 atvejai (sergamumo rodiklis 0,1/10000 gyv.). Iš šešių 2012 metais nustatytų ūminio virusinio hepatito C sukeltų ligos atvejų du atvejai užregistruoti Kauno mieste, po vieną atvejį Kauno, Kėdainių, Jonavos bei Kaišiadorių rajonuose. 2012 m. Kauno apskrityje didžiausias sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu C nustatytas amžiaus grupėje nuo 25 iki 33 metų – sudarė 33,3 proc. Iš 2012 metais susirgusiųjų ūminiu virusiniu hepatitu C pagal lytį 50 proc. sudarė moterys ir 50 proc. vyrai. Didžiausias sergamumo rodiklis ūminiu virusiniu hepatitu C užregistruotas 2005 m. – 0,19/10000 gyv., mažiausias – 2012 m. – 0,1/10000 gyv. Per šių metų pirmąjį pusmetį Kauno apskrityje užregistruoti šeši ūminio virusinio hepatito C susirgimo atvejai, iš jų keturi Prienų ir du Kaišiadorių rajonuose.

Virusinio hepatito sukėlėjai – B hepatito virusas (toliau – HBV), C hepatito virusas (toliau – HCV).

Virusinio hepatito infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HBV ar/ir HCV infekcijos forma žmogus. Pagrindinis šios infekcijos rezervuaras – lėtinės ir besimptomės ūminės infekcijos formos.

Virusinio hepatito sukėlėjai perduodami lytinio kontakto metu (labiau būdinga B hepatitui), medicininių procedūrų metu, vartojant švirkščiamus narkotikus, motina naujagimiui (labiau būdinga B hepatitui), buityje (bendri dantų šepetukai, skustuvai, peiliukai), grožio paslaugų metu (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas). Apie 30-40% susirgimų užsikrėtimo būdas lieka neišaiškintas.

Virusinių hepatitų klinika gali būti besimptomė arba simptominė: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmas, sąnarių skausmai, vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Jeigu liga besimptomė – žmogus ilgą laiką nežino kad yra užsikrėtęs. Dauguma  (60-80 proc.) žmonių, užsikrėtusių HCV, nejaučia jokių ligos simptomų. Ši infekcinė liga gydoma priešvirusiniais vaistais.     

Pasekmės užsikrėtus, susirgus, tapus virusinio (-ių) hepatito (-ų) nešiotoju. Imlumas visuotinas, persirgus hepatitu B susidaro ilgalaikis imunitetas (pasiskiepijus hepatito B vakcina imunitetas išlieka iki 15 metų), persirgus C hepatitu –  imuniteto trukmė ir stiprumas neišaiškinti.

Dauguma susirgusiųjų ūminiu virusiniu B hepatitu pasveiksta, tačiau apie 2–10 % suaugusiųjų, 30–50 % vaikų iki 5 metų amžiaus, 80–90 % naujagimių suserga lėtiniu virusiniu hepatitu B arba tampa HBV infekcijos nešiotojais. Esant simptominei infekcijai, 1 % atvejų liga gali komplikuotis žaibine eiga. Apie 30 % sergančiųjų lėtiniu hepatitu B po 10–30 metų prasideda kepenų cirozė.

Apie 80 % užsikrėtusiųjų HCV vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Tuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10-20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20–30 % ligonių susiformuoja kepenų cirozė. Sergančiųjų kepenų ciroze po HB vyrų pirminis kepenų vėžys sudaro 20–25 %, moterų – 5–10 %, po HC – 1–4 % ligonių. Tarp sergančiųjų pirminiu kepenų vėžiu 25–76 % ligonių sudaro užsikrėtę HCV.

Siekiant išsiaiškinti ar žmogus nėra užsikrėtęs virusiniu hepatitu B ar/ir C – atliekamas kraujo tyrimas. 

Profilaktika:

  • saugus lytinis elgesys (prezervatyvų naudojimas, vengti didelės lytinių partnerių kaitos, vengti atsitiktinių lytinių partnerių bei lytinių santykių su komercinio sekso darbuotojais);
  • nevartoti švirkščiamųjų narkotikų (arba vartoti saugiai, t.y. turėti asmenines adatas ir švirkštus arba instrumentus naudoti tik vieną kartą);
  • nesinaudoti galimai infekuoto kito žmogaus krauju ar kitomis organizmo išskyromis užterštomis asmeninės higienos priemonėmis (dantų šepetukai, skustuvai, peiliukai ir pan.);
  • saugus medicininių bei  grožio paslaugų atlikimas (vienkartiniai instrumentai atliekant procedūras, daugkartinių instrumentų dezinfekcija pagal galiojančias higienos normas);
  • skiepai vaikams ir suaugusiesiems (tik nuo hepatito B);

Vaikai nuo hepatito B skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (Žin., 2008, Nr. 1-27), iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamomis vakcinomis.

Suaugusieji gali pasiskiepyti savo iniciatyva, mokama hepatito B vakcina, kreipdamiesi į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą (bendrosios praktikos gydytoją). Pirmą kartą besiskiepijančiam hepatito B vakcina atliekamos trys injekcijos (po pirmos injekcijos antroji atliekama po mėnesio, trečioji – po pusės metų nuo antrosios injekcijos). Prieš skiepijimą rekomenduojama atlikti kraujo tyrimo testus hepatito B paviršinio antigeno (t.y HBsAg) nustatymui.

Nėščiosioms rekomenduojama atlikti HBV patikrą (tiriamas HBsAg), imant kraujo mėginį.

Profilaktika nuo profesinio užsikrėtimo: Sveikatos apsaugos ministro 2004-10-14 įsakymas Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Vadovaudamasis šio įsakymo nurodytuoju sąrašu, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje, sudaro skiepijimų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą. Taip pat darbuotojai, turintys kontaktą su įtariamo ar infekuoto asmens organizmo skysčiais, privalo laikytis universalių apsaugos priemonių.

Siekiant išvengti šios infekcijos išplitimo per kraujo bei organų donorystę, teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai atliekami kraujo ir organų donorų tyrimai dėl HBV, HCV sukėlėjų nustatymo.

  • Jei žinote, kad esate užsikrėtęs hepatito B ar/ir C virusu, turėtumėte informuoti savo gydytoją, odontologą bei kitus specialistus, atliekančius įvairias invazines medicinines bei grožio procedūras.
  • Jei įtariate, kad esate užsikrėtęs hepatito B ar/ir C virusu, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją, jis nukreips Jus reikalingiems tyrimams atlikti bei konsultacijoms.

Gydymas tuo efektyvesnis, kuo anksčiau pradedamas.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *