J. Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla (27)

Jonas Vaiškūnas | E.Drąsučio nuotr.

Jonas Vaiškūnas | E.Drąsučio nuotr.

VDU Kultūrų studijų ir etnologijos katedros laikraščio „Etno pasaulis“ redaktorė Agnė Grinevičiūtė kalbina vieną aktyviausių etnologijos šalininkų, etnoastronomą, internetinio portalo Alkas.lt įkūrėją ir vyr. redaktorių, Joną Vaiškūną.

– Ne vienam teko pastebėti Jūsų aktyvumą žiniasklaidoje pasisakant etninei kultūrai svarbiais klausimais, esate atsidavęs ir etnologijos šalininkas. Nušvieskite padėtį Lietuvoje: kokia etninės kultūros vieta mūsų šalyje?

– Taip, lietuvių etninė kultūra yra nuolatiniame mano dėmesio akiratyje, kur ir ką bedaryčiau. Taip jau yra daugiau nei 25 metus. Šiame laikotarpyje įgyta patirtis leidžia su apgailestavimu pripažinti, kad etninės kultūros padėtis mūsų valstybėje yra apgailėtina. Trumpai tariant, etninės kultūros sritis, niekada nepapuolė į mūsų valstybės svarbių, prioritetinių turinių ir veiklų akiratį. Tiesa, etnokultūros prioritetiškumas iš aukštų tribūnų bei posėdžių salių mikrofonų beveik nuolat deklaruojamas kaip kokia kanceliarinė malda, tačiau kai susiduri su tikrove, lėšomis ir ištekliais, tai matai, kad ši sritis ir su ja susijusios veiklos yra pačių užsidegusių šios veiklos aistra asmeninis reikalas.

Bet juk etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla. Būtent iš jos gali ir turi prasikalti mūsų kūrybinių galių daigai auginantys šiuolaikinės kūrybos vaisius. Tas, kas trokšta vaisių – turėtų pasirūpinti sėklomis. Deja, reikia pripažinti, kad tokio rūpesčio valstybiniame lygmenyje stinga. Įvairių istorinių aplinkybių veikiama lietuviškoji etnokultūra pirmiausia buvo nuolat naikinama ir nyko kaip pagoniškosios religijos savastis. Kita vertus, sovietinė okupacija sustabdė ir neleido plėtotis etnologijos tyrimams ir studijoms. Kraštotyrinis ir etnokultūrinis judėjimas atvedė į tautos atgimimą, tuo primindamas tautos išlikimo versmių šaltinį. Tačiau nepriklausomybę vėl atkūrus, atsilaisvinusią vietą sovietinio mentaliteto sąmonės registruose Tautos vadovų ir valdininkų kanceliarija sėkmingai užpildė paneuropine, liberalia kosmopolitine konjunktūra ir nė nesiruošė sudaryti palankių sąlygų etninei kultūrai ir tuo pačiu etnologijos studijoms. Trumpai tiek. O norint gilesnių atsakymų reikėtų kiek daugiau minučių ir spaudos ženklų.

– Kaip žinoma, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skyrė tikslinį finansavimą VDU Etnologijos bakalauro programai, kuri pastaruosius dvejus metus nebuvo vykdoma. Kaip vertinate šiandienos abiturientams po dviejų metų suteiktą galimybę vėl rinktis etnologijos studijas? Ar bus norinčių?

– Tai, kad ministerija skyrė tikslinį finansavimą VDU Etnologijos bakalauro programai, žinoma, vertinu teigiamai. Kad būtų norinčių studijuoti, reikia plačiau rašyti ir reklamuoti etnologijos studijų dalyką. Pirmiausia, kvalifikuotų šios srities specialistų prireiks Lietuvos mokykloms. Švietimo ir mokslo ministerijai pernai patvirtinus Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas, jos jau yra privalomos visoms Lietuvos mokykloms. Mokyklos turės arba įsivesti atskirą etninės kultūros mokymo dalyką, arba vadovaujantis programa, sustiprinti etninės kultūros integravimą į kitus dalykus ir į neformalųjį ugdymą. Tad didės poreikis etnologų, pasiruošusių ugdyti jaunąją kartą, gebančių moksleivius nuosekliau supažindinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Manau, tai savo ruožtu padės populiarinti ir pačią etnologiją kaip studijų sritį. Kuomet etnologija, etninė kultūra atsiras jaunosios kartos pasirinkimų tvarkaraštyje nuo pat pradinių klasių, galima bus tikėtis, kad ir pasirenkančių šią sritį tolimesnėms savo studijoms padaugės.

– Kaip manote, kas jaunimui gali daryti ar daro didžiausią teigiamą įtaką renkantis etnologo profesiją?

– Manau, kad didžiausią įtaką jaunimo pasirinkimui daro, pirmiausia, mokykla ir joje dirbantys mokytojai. Jei mokinys susiduria su savo srities žinovais, savo veiklos aistringais mylėtojais, užsidegėliais… tai uždega ir jo domėjimąsi, žinoma, įtaką daro ir bendras visuomenės požiūris į tam tikras studijų ir veiklos sritis. Jei masinėse informacijos priemonėse viena ar kita sritis nepristatoma, arba pristatoma kaip nors nepatraukliai, tai taip pat atsiliepia pasirinkimams. Tad daugiau reikia rašyti, rodyti, aiškinti. Etnologijos srities atstovai – švietimiečiai, studentai, doktorantai, mokslininkai turi rasti laiko etninės kultūros ir etnologijos mokslo populiarinimui.

– Kaip pats pasukote etnologijos link, juk baigėte VU fiziką?

– Mane, kaip ir daugelį jaunų žmonių, žavėjo žvaigždėtas dangus. Šį domėjimąsi svajojau paversti savo profesija. Paaiškėjo, be fizikos „užsiimti“ dangumi nėra kaip. Taip įnikau studijuoti fiziką, o baigęs Vilniaus universitetą ėmiau ir dirbti fiziku. Dar Lietuvos Sąjūdžio priešaušryje įsijungiau į etnokultūrininkų ir žygeivių veiklą. Dalyvavau etnografinėse ekspedicijose, užrašinėjau tautosaką, kartu su bendraminčiais šventėme senąsias lietuvių šventes – Jorę, Vėlines, Rasas. Galiausiai supratau darbas grynosios fizikos srityje – man per didelė prabanga. Šiuolaikiniame pasaulyje fizika sėkmingai domisi ir šioje srityje dirba amerikiečiai, japonai, kinai, indai ir kitų gausių tautų atstovai. Tuo tarpu mūsų senąją etninę kultūrą tiria labai ribotas skaičius žmonių. Nutariau pereiti iš fizikos į etninės kultūros tyrinėjimus taip, kad ir įgytas fizikos ir astronomijos žinias galėčiau panaudoti. Pasirodo, pasaulyje jau egzistavo tokie jauni mokslai – archeoastronomija ir etnoastronomija. Išėjau į Vilniaus universiteto Molėtų observatoriją, kur galėjau profesionaliai domėtis etnine astronomija, nes ten jau brendo mintis kurti Etnokosmologijos centrą.

– Ko Jūs ar Jūsų kolegos, dirbantys etninės veiklos srityje, tikitės iš dabartinės etnologų kartos? Ką mes, jaunieji etnologai, turėtume padaryti, kad Lietuvoje etninė kultūra taptų populiari?

– Iš jaunosios etnologų kartos tikiuosi štai ko. Kad besiplėtojančios etnologijos studijos išaugins Lietuvai naujus stiprius, įdomius šios srities tyrinėtojus asmenybes, tokius kaip, deja, jau išėjusieji iš mūsų gyvenimo – Jonas Balys, Norbertas Vėlius, Algirdas Julius Greimas, Gintaras Beresnevičius. Tikiuosi, kad jaunosios kartos etnologai nenukryps vien tik į madingas naujas bendražmogiškas antropologijos studijas, nesimes vien tik į modernių ar postmodernių kultūros reiškinių tyrimus, nors jie ir būtų geriau finansuojami, bet ras laiko mūsų lietuviškosios baltiškosios etninės kultūros reiškinių, jų ištakų ir esmių tyrimams. Egzotiškų šalių čiabuvių arba kokių naujų socialinių-kultūrinių fenomenų bei postmodernių reiškinių studijomis gali užsiimti bet kas – kinas, japonas, amerikietis. O lietuviškosios kultūros bei papročių visumos tyrimas yra mūsų pačių prigimtinė pareiga.

Tikiuosi, kad jaunoji etnologų karta sugebės savo darbais ir veikla įrodyti ir parodyti, kad etninė kultūra yra ne sustabarėjusių muziejinių-archyvinių vertybių visuma, bet gyvi šiuolaikinės visuomenės poreikius tenkinti gebantys dvasiniai šaltiniai. Tikiuosi, kad bus sugebėta užuot plaukus raibuliuojančiu kultūros vandenyno paviršiumi pasinerti į jo gelmes ir pamatyti gelmines versmes.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc

27 komentarai

  1. Klodas:

    Prie išklotų minčių pridėčiau – didžiausią įtaką etninei kultūrai ir jaunimui renkantis etnologo profesiją gali daryti etninių kraštų įtvirtinimas valstybiniame lygmenyje, kaip tai yra padarę latviai.

  2. a:

    Tokiame kontekste nepakenktų prisiminti, jog sėklai būtina žemė. Į kurią, pagal dabar galiojančią Lietuvos konstituciją (žr. 47 jos strpsnį), turi teisę TIK užsienio subjektai. Nebent esami (ir būsimi) etnologai ketina “arti ir sėti sėklas” virtualiuose arimuose.

    • Tavo Žemė priklauso Tau. Neparduok jos svetimšaliui – tai jinai Tu ir toliau priklausys, o jeigu norėsi parduoti jokie įstatymai jos neapsaugos.

      • a:

        Nesutinku. Žemė niekam nepriklauso. Mes tik turime teisę ja naudotis. Ir pareigą – ja rūpintis bei perduoti palikuonims.

              • Nepolitikas:

                Keistas Jūsų supratimas ir ginčas : „Žemė niekam nepriklauso“ ir „O Motina kam nors priklauso“? Jog lyginat du skirtingus objektus: Žemė(dalykas) ir Motina(subjektas). Dar galite – Dangus ir Tėvas, ir t.t. Pagalvokit… ar tai iš didelio PROTO? „a“ – teisus žemė yra vienas dalykas, o nuosavybės teisė į žemę visai kas kitką. Alkas.lt tai visai – „Tavo Žemė priklauso Tau. Neparduok jos svetimšaliui – tai jinai Tu ir toliau priklausys, o jeigu norėsi parduoti jokie įstatymai jos neapsaugos“ . Na pirma per mokesčius ir kt., galima privesti „ją“(nuosavybės teisę) parduoti, nacionalizuoti ir t.t. Tvirtinimas : „(…)jeigu norėsi parduoti jokie įstatymai jos neapsaugos“- yra visiškai klaidingas(demagogija), kadangi reikia pripažinti, kad „neteisėtas yra teisėtas“. Vien bandymas jau yra nusikaltimas, o pasekmės: nevienas notaras tai nepatvirtins. O jeigu už gerą kyšį ir patvirtintų, tai nėra registracijos ir t.t.

                • Nėra jokios demagogijos. Aš savo žemės ir motinos neparduosiu užsieniečiams. Jei neparduosi ir Tu – tai mes abu neparduosime. O ką, jei priims kitokius įstatymus, Tu parduosi? Tai, žinoma, nereiškia, kad reikia nesipriešinti įstatymamas įteisinantiems pardavimą. Reikia. Bet kokius įstatymus tepriima – aš neparduosiu.

                  • Nepolitikas:

                    D E M A G O G I J A. Ir TIK . Kad atimti nuosavybės teisės(kaip Jus sakot žemę) reikalingas įstatymas, kuris suteikia GALIMYBĘ nupirkti, o vėliau, kaip sakoma „technikos reikalas“. Pakelti 1 000 kart mokesčius, atsiranda įsiskolinimas ir t.t. Padengimui bus parduodama Jūsų „žemė“. Galima išžudyti Jūsų visa šeimą, ir vėl „žemė“ laisva. Jog tai yra faktai: kaip atsirado „bomžai“?, kiek verslininkų ir bankininkų buvo išžudyta Lietuvoje(už akcijos), kiek sodybų sudeginta ir t.t. Taigi svarbiausiai reikalingas ĮSTATYMAS, kuris įteisina galimybę. Na, o kas liečia motinos, tai kiek vaikų yra pagrobiama, kiek moterių(motinų), kiek yra jų parduodama …

                  • go:

                    o jei bus Lietuvos pilietis – lenkas ?

                    • Nepolitikas:

                      Geras pastebėjimas. O jeigu rusas, ar žydas… Taigi parduos tą „žemę“, kaip saldainiuką kokiam nors musulmonui iš ES…. ir išvažios į SAVO tėvynę. Todėl ir turi būti draudimas.

  3. Klodas:

    Str. kalbama apie baltų etniškumą. Itin ryškiai XIII a. susidarė Lietuvos šiaurinėje dalyje: Aukštaitija – susiliejus Nalšios ir pietinių Sėlių kraštams su istoriniu centru Utenoje; Šiaurės kraštas iš lietuvių ir pietinės Žiemgalos su istoriniu centru Šiauliuose; Žemaitija iš Vidurio Lietuvos žemumos žemaičių ir pietinių kuršių su istoriniu centru Plungėje. Šių kraštų pakraščiuose esantys Telšių ir Panevėžio miestai ne be politizuoto antietniškumo trikdo tolygų regionų ir jų centrų išdėstymą bei socialinį vystymasis baltų vienybės dvasioje.

    • O Kaunas?:

      Koks etninis šio miesto apylinkių paveldas? Nuo nepriklausomybės laikų miestas formavosi visų regionų išeivių derme. Po karo į jo apylinkes plūstelėjo iš įvairiausių Lietuvos vietų išvežti grįžtantys tremtiniai. Sovietmečiu paskyrimus į Pakaunės kolūkius gaudavo geriausiai Žemės ūkio akademiją baigę studentai – irgi iš visų kraštų? Kas galėtų pasakyti, kokia šiandien autentiška Kauno apylinkių etninė kilmė ir kultūra? Ir iš viso, ar didmiesčiai turi savo praeities etnokultūrinį paveldą? Įdomi būtų tema gerb. Vaiškūnui ar kitam profesionaliam etnologui panagrinėti, parašyti straipsnį Alke.

      • Klodas:

        Kauno socialinė raida įvairuoja, bet geografinis ir etnografinis paveldas arčiausias Sūduvai. Kaunui nedera užmiršti garsaus šūkio „Mes be Vilniaus nenurimsim!” ir savo tautinę energiją sutelkti etninių kraštų kultūros kaip Tautos kūrybinių galių ir lietuvių-latvių valstybingumo raidos puoselėjimui baltų paveldo vienovėje,

  4. Kažin:

    Išeitų, kad etniškumas bus vystomas nustačius jam regionines ribas, t.y. su bizūnu iš viršaus, o ne natūraliai pagal tai koks vietoje jis natūraliai rastųsi. Toks primestinis suskirstymas manau tik trukdys etniškumui palaikyti. Apskritai kam tas griežtas dirbtinis skirstymas regionais su dirbtinais pavadinimais reikalingas. Visas etniškumas turi kilti iš apačios vietose, kiek kokioje vietoje tos veiklos yra, tiek atitinkama savivaldybė skirtų jo puoselėjimui reikalingų lėšų.
    Juo labiau, kad tas istorinis aukštaičių, žemaičių, nalšių, sėlių, kitų buvimo vietų ir teritorijų nustatymas yra ant “vištos kojos”. Pagaliau kuo tas iš viršaus kiekvienam regionui nuleidžiamas etniškumas turėtų reikštis.

  5. kuzis:

    kiekvienas zemes lopinelis generuoja energija, kuri vysto tame lopinelyje augalija, zmoniu mentalini kuna- mentaliteta.. Kaunas kaunasi ir kausis, nebus geju paradu be kraujo, o Vilniui lemta skystesne mastysena arba izvalgoms aikstele deja tokiam paradui tenka jam, nes tas miestas knibzda kataliku, kitatauciu ir todel nepabegsim nuo pirsto lemties. Prie progos p.Vaiskuno paprasyt noretusi kad nueitu kada prie svetimo ministerijos su plakatu, jame uzrasu LEISKITE DESTYTI MUSU PRAEITY! KODEL BESARMACIAI UZDUSINOT SARMATIJA?

  6. Klodas:

    Etninis paveldas prasideda nuo ištakų. Nors gyvenimas įneša įvairių pataisų, bet istoriškai išlikusioje Baltų (getvių, sarmatų) krašto dalyje dar glūdi veiklus tautos paveldas. Pirmiausia esame aukštaičiai, dzūkai, kuršiai, latgaliai, prūsai, sėliai, sūduviai, žemaičiai ir žiemgaliai ir tik po to lietuviai, latviai. Kitataučiai apsigyvenę Baltų krašte turi pažinti ir gerbti tautos kūrybines galias.

  7. Kažin:

    Teisingai, “etninis paveldas prasideda nuo ištakų”. Lietuvių kalbos senumas rodo, kad būtent lietuvis yra visų baltų ištaka, taigi pirmiausiai esame lietuviai, o tik paskui pasididžiuojantys per istoriją atitinkamai “išaugusia” aukštaičio, dzūko, kuršio, latgalio, prūso, sėlio, sūduvio, žemaičio, žiemgalio plunksnele…

  8. Terbaneis:

    Marazmas. Etnoastronomija sumaise prota…Bukite ir tada bus sienos, o dabar viska valdiskai is virsaus. Priversime, ismokinsime ir pan. Sovietiko smegenys…

  9. rolandas kausas:

    dekoju uz viska ka darote Lietuvos labui

  10. Žaltys:

    Nežinau ar klaidingai buvau supratęs gerb. etnologą, bet man buvo pasirodę kad jis komentaruose liaupsino Neringą Venckienę. Įdomu kaip toji politikė, kurią į seimą išrinko mūsų žmonės, kaip ji yra susijusi su etnine kultūra? Gal kad josios brolio dukrelė mokėjo groti dūdele? Ar galbūt šiuo metu jau yra prašviesėjęs akiratis?

    • Kemblys:

      Viską apie save pasakei parašydamas: ,,Gal kad josios brolio dukrelė mokėjo groti dūdele?”. Nesvarbu. kad pasirašai slapyvardžių, bet susigadinai sau gyvenimą. Norėsi pamiršti užmiršti šiuos žodžius, bet nepavyks – tu niekada neturėsi vidinės jėgos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *