Liepos 17 d., trečiadienį, Žemaitijos bendruomenės, visuomenininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Seimo nariai ir vietos valdžia susirinko į Kvėdarną, Šilalės rajone, į regioninę konferenciją „Ar reikia Lietuvai tokių skalūninių dujų?“

Pirma netikėta žinia susirinkusiems – „LL investicijų“, o tuo pačiu – ir „Chevron“ atstovai atsisakė dalyvauti konferencijoje. Be to, Šilutės merui Jonui Gudauskui teko aiškinti susirinkusiems, apie ką jis šnekėjosi su prieš kelias dienas privataus pokalbio pas jį atvykusiais TS-LKD pirmininku Andriumi Kubiliumi ir „LL investicijų“ atstovu Ignu Vaičeliūnu. Bet kokiu atveju – tai blogas ženklas bendruomenėms. Akivaizdu ir tai, kad „Chevron“ bendravimo stilius nesikeičia – jiems svarbus tik valdžios pritarimas. Galų gale – kaip vertinti tokį konservatorių vadovo asmeninį angažavimąsi?

Labai lauktas akademikas Gediminas Motuza, nors ir negalėjo dalyvauti, atsiuntė laišką, kuriame, be kita ko, parašė: „Išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos konkursas buvo paskelbtas skubotai, tam tinkamai nepasiruošus – neatlikus strateginio poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgiančio į šios rūšies angliavandenilių gavybos ypatumus, neparengus reikalingų teisės aktų. Skalūnų dujų gavybos planai tapo itin pavojingi po to, kai Seimas priėmė drastiškas Žemės gelmių įstatymo pataisas, leidžiančias neribotais kiekiais laidoti žemės gelmėse bet kokias toksiškas medžiagas, susidarančias hidraulinio ardymo metu be atskiro leidimo, neatsižvelgiant, kad šios srities žinovai – praktikai ir mokslininkai laiko šią veiklą pavojinga, pripažįsta realią geriamo požeminio vandens užteršimo grėsmę ir pasisako prieš toksinių medžiagų naudojimą hidrauliniam ardymui. Rūpintis ekonomika ir energetiniu saugumu būtina, bet to negalima daryti beatodairiškai rizikuojant, aukojant kitas vertybes – švarią gamtos aplinką, žmonių sveikatą. Tai vertybės, kurių negalima vertinti vien materialiais dalykais, todėl jomis negalima ir rizikuoti“.

Geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus pranešimas buvo išklausytas be susidomėjimo. Jame nebuvo detaliai paliesta nė viena opi gyventojams problema. O patikinimai, kad skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesas bus tinkamai kontroliuojamas jau kuriamų tarnybų, daugelio tiesiog neįtikina. Ar gali būti patikima informacija, kai anksčiau plačiai reklamuotos nerealiai pigios skalūnų dujos šį kartą JAV Energetikos agentūros, anot J. Mockevičiaus, buvo įvardytos kaip skalūninė nafta.

Šis faktas įstrigo. Skalūnų dujų, pasirodo, turime nerealų skaičių – lygiai 0. O gal išties viskas daroma, kad tokiomis manipuliacijomis skaičiais ir pavadinimais būtų pasiektas pagrindinis tikslas – pasirašyti sutartį, o po to elgtis pagal savo supratimą? O mūsų pačių rinkta valdžia tik tiek ir tegali – tarpininkauti tokiam verslo planui?

Geologo-praktiko, turinčio 25 metų stažą, Edinburgo universiteto magistro Vytauto Švanio pranešimas nepaliko susirinkusiems abejonių, kad ateinanti grėsmė – reali. „Nesvarbu, skalūnų dujų ar skalūnų naftos, bus ieškoma, nes gavybos technologija ta pati. Ji ypač tarši ir keliolika kartų brangesnė nei paprastų angliavandenilių išgavimas, todėl mums dujos neatpigs, kaip atsitiko JAV. Ten visai kita situacija.

Vytas Švanys dar kartą aptarė skalūnų gavybos technologijos ypatumus ir keliamas grėsmes. Kadangi hidraulinio ardymo procesas nėra visiškai valdomas, plyšiai gali kilti iki 1200 metrų, sujudinti druskingi vandenys pro plyšius kils į viršų, o kartu su juo – ir chemija užterštas technologinis vanduo, kurio dalis lieka po hidraulinio ardymo. Kolonos gręžiniuose, nors ir betonuojamos, bet netolygiai. Baseinai su panaudotu užterštu, gamtai ir žmogaus sveikatai pavojingu vandeniu kels grėsmę, nes dar nėra sugalvota jo valymo technologijų. Kas garantuos, kad tie milžiniški technologinio vandens kiekiai nepateks į upes ar nebus palaidoti tuščiose žemės gelmių ertmėse? Asmeninės atsakomybės už gresiančią ekologinę katastrofą jokia valdžia neprisiims. Nėra įstatymo, kuris įpareigotų juos tai padaryti.

Vytauto Švanio pranešimas ir aktyvi pilietinė pozicija sulaukė audringo pilnutėlės salės pritarimo.

Žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys pastebėjo „naujovę“ – skalūnų dujų mes neturime. Tai ko vertos kalbos apie energetinę nepriklausomybę nuo „Gazprom“? Visi įstatymų pakeitimai, padaryti neseniai ir garsiai pavadinti aplinkosauginiais, iš esmės yra naudingi „Chevron“, nes panaikinta vienintelė buvusi kliūtis – draudimas laidoti žemės gelmėse pavojingas ir toksiškas medžiagas. Darbiečio Raimundo Paliuko pataisa, už kurią balsavo dauguma Seimo narių, leidžia laidoti technologinį skystį, likusį po hidraulinio ardymo. Išreklamuota kaip saugiklis, gegužės mėnesį Seime priimta PAV pataisa, kuri leistų bendruomenėms dalyvauti vertinant poveikį aplinkai ir išsakyti veto šiai pavojingai veiklai, greičiausiai galios neilgai – jau senokai įregistruota socialdemokrato Algirdo Syso pataisa, kuri, jei bus priimta, išeliminuos bendruomenes iš PAV sprendimo. Seimo narys L.Balsys įregistravo „anti-Syso“ pataisą. Bet ir ji gali būti užblokuota.

Nuspręsti, koks bus mokesčio dydis skalūnų dujų gavybai, Vyriausybė vis dar nesiryžta. Panašu, kad laukiama, kol „Chevron“ bus paskelbtas konkurso nugalėtoju ir tokiu atveju, jei mokesčio dydis bus nepakeistas, jam galios senas – nuo 2 iki 18 procentų mokestis, kuris iki šiol taikomas naftos gavybai. Pastebėtina, kad naftininkai vidutiniškai sumoka iki 5 procentų. Akivaizdu – reikia suprasti vargšus naftininkus ir dujininkus ir pasirūpinti, kaip palengvinti jiems pelno gavimą.

Žaliųjų atstovas Rimantas Braziulis, kreipdamasis į pilnutėlę salę, paklausė: ar jie, aktyvūs piliečiai, panašūs į įkyrius teisybės ieškotojus, gal net riaušininkus, kurie stebimi specialiųjų tarnybų? Kodėl stebimi? Nes gali imti ir pradėti ginti savo žemę. O šito niekaip nesupranta ponas Tomas Haseltonas (Thom Haseltonas), kuris net neapsimeta, jog su bendruomenėmis nesitars. „Dėl ko hiena turi tartis su stirna?“ – sarkastiškai pastebėjo R. Braziulis. Jis konstatavo faktą, kad mūsų valstybės vadovai eina prieš savo krašto žmonės. Prasidėjus aktyviai skalūnų dujų (naftos) gavybai 10 tūkstančių Žemaitijos ūkininkų gali būti nuvaryti nuo savo žemių. „Užteršti žemę ir vandenį, vadinasi, priversti žmonės kraustytis kitur“, – sakė R. Braziulis. Kitos Lietuvos nebėr. Nebent koks rezervatas, kaip indėnams.

Aktyvių piliečių sambūrio koordinatorė Justina Vidzėnė išsamiai papasakojo, kaip „tyliai“, Lenkijos valdžiai ir informacijos priemonėms nepastebint, vyksta dalies piliečių pasipriešinimas skalūnų dujų gavybai. Neigiamos pasekmės jaučiamos po seisminių tyrimų – skilinėja namų sienos, sugadinta melioracijos sistema. Lenkų ūkininkai pasakė: kovokite ir neleiskite „Chevron“ padaryti nė vieno žingsnio – jei leisite įkelti jiems vieną koją, jie nušluos jus be jokio gailesčio.

Penktadienį, liepos 19 d., Aplinkos ministerijoje rinksis angliavandenilių konkurso komisija iš 7 žmonių, atstovaujančių kelioms ministerijoms. Nėra net paskelbta, kas tie žmonės. Žinoma tik tiek, kad vienas iš jų – Geologijos tarnybos direktorius J. Mockevičius. O visi kiti? Ar gali nepaviešintų asmenų komisija nulemti Žemaitijos ir visos Lietuvos ateitį?

Konferencija „Ar reikia Lietuvai tokių skalūninių dujų?“: