Ramuvos stovykla kviečia pasigilinti į protėvių išmintį (video) (5)

G.Rein nuotrauka.

G.Rein nuotrauka.

Lietuvoje galima aplankyti ne tik labiausiai reklamuojamas stovyklas (o jos brangios, nes skiria daug lėšų reklamai), bet ir mažiau regimas, pigesnes ir mažesnį biudžetą turinčias stovyklas, kuriose daugiausia dirba savanoriai, darbu ir kūrybiškumu sugebantys sukurti net geresnę programą, nei populiariausios stovyklos. Tokios stovyklos siūlo ne vien pramogą, kurią gautumėte už didelius pinigus, bet ir savišvietą, kultūros idėjų pažinimą, pažintį su šalies istorija ir svečiais iš kitų šalių.

Kasmet – savaitė pagal protėvius      

Jau daugiau kaip dvidešimtmetį Lietuvos Romuvų sąjungos  organizuojama stovykla kiekvieną vasarą siūlo atvykti į Dvarčiškių kaimą Švenčionių rajone ir praleisti savaitę gyvenant pagal protėvių papročius. Stovyklos tikslas – supažindinti lietuvius su jų pačių kultūros ir mitologijos paveldu, padėti atrasti Lietuvą kaip unikalią, įdomią, turtingą šalį.

Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos nuotr.

Stovyklautojai visą savaitę gyvena unikaliame etnografiniame kaime, kuriame mokosi senųjų amatų, lietuvių liaudies dainų ir šokių, dalyvauja sutartinių mokyklos užsiėmimuose, klausosi geriausių Lietuvos mitologijos, istorijos, etnokultūros specialistų paskaitų, dalyvauja stovyklos metu rengiamoje Žolinės šventėje, turi progą stebėti pagal senąsias tradicijas rengiamų vestuvių ir krikštynų ritualus, šoka lietuvių liaudies vakaronėse, dalyvauja Vilniaus universiteto žygeivių klubo vadovo Tado Šidiškio žygiuose po apylinkes. Gausi ir turininga programa garantuoja, kad stovyklautojai nenuobodžiaus nei dieną, nei naktį.

2013 – aisiais tarmių metais Ramuvos stovyklos tema – „Tarmės ir mes“, pakviečiami rugpjūčio 12-18 dienomis kalbėti, dainuoti ir linksmintis tarmiškai. Tarmių žinovai padės stovyklauojams prašnekti senelių šnektomis ir sudainuoti pirmąją tarmišką dainą.O svarbiausia – išmoksite vienas kitą palabinti ir pagirti ar papeikti tik tai tarmei būdingais malonybiniais žodeliais!

Šiais metais – daug naujovių

Ši vasara Ramuvos stovyklai ypatinga, nes stovyklos programoje numatyta daug naujovių, grįžti į stovyklą paskatinsiančių net stovyklos senbuvius. Pirmą kartą Ramuvos stovykloje dalyvaus Gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“. „Leitgirio“ kovotojai ne tik pademonstruos viduramžių kovas, bet ir leis kiekvienam stovyklautojui pasijusti senovės lietuvių kariu. Stovyklautojai galės apsivilkti baltų kario šarvuotę, pamosuoti kalaviju ar kirviu, susikauti su stovyklos draugu, pramokti karinės taktikos. Besidomintieji senovės lietuvių gyvenimo būdu ir apranga turės galimybę išklausyti „Leitgirio“ paskaitą apie senovės lietuvių drabužių ypatumus.

Kita stovyklos naujovė – krivūlių meistras. Krivūlė – tai senovės lietuvių žynio lazda, sukviesdavusi baltų gentis į susirinkimus, turėjusi ypatingų maginių galių. Kelmės miškų glūdumoje stovyklos organizatoriams pavyko rasti dar viena likusį krivūlių meistrą. Stovyklautojai su juo keliaus į mišką ieškoti tinkamos medienos krivūlės gamybai, sužinos pagoniškosios magijos paslaptis, susipažins su protėvių mitiniais tikėjimais.

Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos nuotr.

Šiais metais stovyklą aplankys ir etnologijos studentai iš Baltarusijos. Jie stovyklos dalyviams pademonstruos ir pamokins unikalaus slaviško tradicinio dainavimo technikos, tradicinių šokių ir muzikos, karpinių ir juostų audimo subtilybių, vilnos vėlimo meno.

Stovykloje laukiami visi

Lietuvos jaunimo ramuvos organizuojamoje stovykloje „Tarmės ir mes“ laukiamas kiekvienas, norintis pažinti mūsų protėvių tradicijas ir kultūrą, kiekvienas Lietuvos patriotas. Tai ir lėmė stovyklos prieinamumą. Šiais metais stovyklautojams stovykla tekainuos 80 litų, o Lietuvos jaunimo ramuvos nariai į stovyklą keliaus ir dar už mažesnę kainą.

G.Rein nuotrauka.

G.Rein nuotrauka.

O svarbiausia – stovyklauti gali ne tik jaunimas. Kasmet stovykloje dalyvauja šeimos su vaikais, moksleiviai ir studentai, senyvo amžiaus žmonės ir augintiniai. Atvykti galite visa šeima. Stovyklos programa sudaryta taip, kad kiekvienas rastų sau naudingą ir įdomų užsiėmimą: mergaites sudomins amatų užsiėmimai, vaikinus – karybos užsiėmimas ir žalvario bei medžio apdirbimo darbai. Jaunimui – šokių vakaronės, vyresniesiems – bendravimas su paskaitų lektoriais ir naujos žinios, vaikus sudomins lietuvių liaudies žaidimai ir gamtos pažinimas. O visus stovyklautojus į bendruomenės ratą suburs tradicija jau tapusi Žolinės šventė.

Virginijaus Kašinkos videoprisiminimai iš 2012-ųjų Romuvos stovyklos:

Kur sakuolalis ten gegutela

Saulės palydėjimas:

Išankstinė stovyklos darbotvarkė:

12 diena, pirmadienis:

Atvykimo, įsikūrimo diena. Stovyklos atidarymas. Šventinė eisena, aukurų užkūrimas, stovyklos veiklų pristatymas, Saulės palydėjimas ant Ugnės kalnelio. 22 – Susipažinimo vakaronė – šokiai, vyrų ir daugiabalsės dainos.

23 – Kanklinės ir naktinės giesmės prie stovyklos ugnies, naktinė išmintis.

13 diena, antradienis:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta
9 – 12 val. paskaitos
14 – 17 val.– būreliai
21 val – Saulės palydėjimas,  vakaronė.
Naktinis žygis.

14 diena, trečiadienis:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta
9 – 12 val. paskaitos
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai, karybos užsiėmimas
21 val. – Saulės palydėjimas
22 30 val. – vakaronė. Muzikinės improvizacijos kluone. Sutartinių meditacija.

15 diena, ketvirtadienis:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta
9 – 12 val. paskaitos
14 – 16 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai, karybos užsiėmimas
17 val. – Žolinės šventė
21 val – Saulės palydėjimas. Vakaronė.

16 diena, penktadienis:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta
9 – 12 val. paskaitos
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai
19 – stovyklos dalyvių koncertas
21 val – Saulės palydėjimas, vakaronė.

17 diena šeštadienis:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta
9 – 12 val. paskaitos
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai
17 val. – stovyklos uždarymo apeiga
21 val – Saulės palydėjimas, vakaronė.

18 diena, sekmadienis:

Stovyklavietės tvarkymas, išvykimas.

Amatai
Leitgiris – karybos užsiėmimas
Žalvario darbai (S.Bagdonavičius)
Medžio darbai – kanklės, būgnai (V. Rutkūnas)
Krivulių meistras
Juostų vijimas
Siuvimas
Žvakių liejimas

Paskaitos
G. Kadžytė. Tarmė – asmens tapatybės kortelė
A. Svidinskas
D. Razauskas
Paskaita apie senovinę aprangą

Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos nuotr.

Registracija į stovyklą:

el. paštu: ramuvos.stovykla@gmail.com
Registruojantis pateikite:
Vardą, pavardę
Gimimo datą
Miestą
Telefono numerį

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Reda:

    Ar tautiškumas gali būti liberalus?Liberalus tautiškumas?

    • Romuvis iš Vilniaus:

      Tautiškumas GALI (o baltiškasis – ir turi!) būti liberalus. Yra netgi tokia liberalizmo forma, vadinama nacionalliberalizmu. Jos esmė Laisva rinka, individo laisvės, o valstybės pareiga – tautiškumo puoselėjimas ir savo piliečių globa.
      Mūsų BALTIŠKASIS IDENTITETAS – INDIVIDUALISTINIS IDENTITETAS. Senoji mūsų protėvių religija išsiskyrė individualiomis religinėmis praktikomis nedidelėse bendruomeninėse grupėse (skirtingai nei kitų kraštų, kuriuose buvo gerokai labiau centralizuotos). Net ir šiandien lietuvių (ypač – žemaičių) mentalitete reiškiasi individualizmas. Tiesa, dėl itin sudėtingos istorijos, paveiktas slavizmo, įgijęs pseudosocialistinių – kolektyvistinių apraiškų, tačiau jos neįstengė įveikti prigimtinio baltiškojo individualizmo.
      Tad visi “urapatriotai”, “tautininkai”, diktatoriaus Smetonos ir polonizuotų Lietuvos kunigaikščių garbintojai – yra slavizmas, svetimybė.
      Baltiškasis liberalizmas – individualizmas nėra itin unikalus reiškinys. Jis būdingas ir skandinavų tautoms, kitiems germanams. Tačiau Baltų žemėse jis buvo itin stipriai išreikštas. O tai jau mūsų etninio charakterio didžiulis privalumas. Prisiminkime visuramžių tolerancijos židinį – Vilnių, bajoriškąją demokratiją LDK, kai tuo pat metu kitose europos šalyse (įskaitant ir Skandinaviją) buvo įsitvirtinęs absoliutizmas, patvaldystė.
      Šiuo metu tei reiškiasi per lietuvišką uždarumą, nenorą burtis į bendruomenes (na, kad ir nesėkmės kuriant daugiabučių bendrijas) ir t.t. TAI – MUMS ĮGIMTA.

      TAIGI, BALTIŠKAS ETNIŠKUMAS IR KLASIKINIS LIBERALIZMAS – DU NEATSKIRIAMI MŪSŲ BRUOŽAI. Deja, visokie tautininkai ir kitokio plauko kelektyvistai to suprasti nesugeba. paradokaslau, tačiau tokių būdų mentališkai jie suartėja visai ne su baltais, o su slavais, romanais, arabais, kitomis kolektyvistinėmis tautomis.

  2. Danguole:

    Nuostabu, Valdai. Kad rengi tokio pobudzio stovyklas jaunimo auklejimui ir tobulinimui. Kurie uzauge tokioje dvasineje aplinkoje bus ne tik Lietuvos tradiciju puoseletojai, bet ir potencialus ju perdavejai is kartos i karta… Tavo pasiaukojancio darbo deka, Valdai, yra ne tik stiprinama Lietuvybe Lietuvoje, bet ir puoselejamas tvirtas, susikaupusio Lietuvio charakteris… Aciu Tau uz pasidalinima! Sekmes, Valdai!

  3. Romuvis iš Vilniaus:

    Džiugu. Jei tik kas nesutrukdys, reiks sudalyvauti. Pagarba organizatoriams! Iki 🙂

  4. Atgalinis pranešimas: Ramuva kviečia į stovyklą „Mes ir tarmės“ (nuotraukos) | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: