Iškelta trispalvė – pagarbos Valstybei ir Tautai ženklas (0)

Šiandien, kai dažnas pavargo nuo valdžios pažadų, niurzga dėl menko uždarbio ir augančių kainų, o skalsesnio duonos kąsnio dairosi užsienyje, ramybės vis neduoda klausimas: ar tebemokame mylėti tėvynę? Kol daugelis mąsto, kaip sutelkti tautiečius ir atgaivinti meilę Lietuvai, Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokiniai ėmėsi veikti: parengė ir įgyvendino projektą „Mokomės mylėti tėvynę“. Jaunimas išmokė miestelio gyventojus susivienyti, per valstybines šventes iškelti trispalvę ir taip išreikšti pagarbą bei meilę savo tėvynei.

„Pilietiškumui ugdyti pasitelkėme įvairias akcijas, o ne baudas ar grasinimus. Pasirinkome teisingai: liepos 6-ąją, minint Mindaugo karūnavimo dieną, miestelis kaip niekad gausiai pasipuošė trispalvėmis“, – pasakoja Jūratė Maziliauskienė, Šatrijos Raganos gimnazijos istorijos mokytoja.

Kaip pastebi švietimo darbuotoja, gyventojai dažnai tapatina valstybę su valdžia, o kai pastarąja nusivilia, ima maištauti prieš tėvynę: tampa abejingi jos rūpesčiams, vengia iškelti vėliavą, nedalyvauja valstybiniuose renginiuose ir pan. Dalis gyventojų neiškelia trispalvės, nes neišgali jos nusipirkti, dar kiti – kaltina užmaršumą. Be to, dažnai žmonėms stinga žinių, kaip ir kada vėliava turi plazdėti prie jų namų. Daugelį šių bėdų Šatrijos Raganos gimnazijos mokiniams pavyko sėkmingai išspręsti.

Artėjant kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, jie parengė atmintines, kada ir kaip turi plevėsuoti trispalvės. Subūrė miestelio bendruomenę ir kartu su ja išlankstė 1000 trispalvių popierinių gervelių. Vėliau, traukdami tautiškas dainas, gimnazistai pajudėjo į miestelio gatves ir kiekvienam praeiviui įteikė paruoštas dovanėles. O kovo 11-ąją lankėsi pas gyventojus, prie kurių namų nebuvo vėliavų, diskutavo apie šios datos reikšmę, kvietė juos kitą kartą nelikti abejingus.

„Gyventojų elgėsi įvairiai: vieni džiaugėsi dovanomis ir norėjo už jas sumokėti, kiti –nepraleido progos paniurzgėti dėl sunkaus gyvenimo, mažų pensijų ir panašiai, – prisimena J. Maziliauskienė. – Suaugusiesiems nesmagu raudonuoti ir teisintis dėl savo abejingumo ar užmaršumo. Mokinių iniciatyvos paskatino aktyviau kelti trispalves.“

Vaida Klimašauskaitė, Šatrijos Raganos gimnazijos būsima vienuoliktokė, įsitikinusi, kad pokyčiai prasideda nuo mažų darbų, o iškelta vėliava – ne akla prievolė, bet pagarbos valstybei ir tautai ženklas.

„Būtų šaunu, jei panašių veiklų imtųsi ir kitų rajonų jaunimas. Kuo daugiau bus iškeliančiųjų trispalves, tuo daugiau bus ir jų pasekėjų“, – mano gimnazistė.

Veiklus Užvenčio jaunimas taip pat surengė pilietiškumo renginį „Savam krašte ir tvoros žydi“ ir išpuošė miestelio tvoras trispalvėmis gėlėmis. Mokslo metų baigimo šventėje prisiminė nusipelniusius kraštiečius, taip pat surengė ne vieną neatlygintinos kraujo donorystės akciją.

Šatrijos Raganos gimnazijos  renginys „Mokomės mylėti tėvynę“ yra viena didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ renginių. Šiame projekte dalyvavo net 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su pagalbininkais. Lėšų projektui skyrė Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Kategorijos: Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: