Po susitikimo su Norvegijos premjeru D.Grybauskaitė pasisakė už AE ir prieš pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis (54)

Dalia Grybauskaitė ir Jensas Stoltenbergas | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Dalia Grybauskaitė ir Jensas Stoltenbergas | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Norvegijos Ministru Pirmininku Jensu Stoltenbergu. Prezidentė su Norvegijos Vyriausybės vadovu aptarė galimybes importuoti norvegiškas dujas ir elektrą į Lietuvą bei Europos Sąjungos ir Norvegijos bendradarbiavimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

„Norvegija yra svarbi Baltijos regiono ir NATO partnerė, kuri visada padėjo Lietuvai siekti strateginių tikslų. Dabar Norvegija mums padeda užsitikrinti energetinį savarankiškumą“, – pabrėžė Prezidentė.

Pasak šalies vadovės, 2014 m. pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Klaipėdoje, kuriam specialų laivą stato norvegų įmonė „Hoegh LNG“, bus užtikrintas saugus ir alternatyvus dujų tiekimas konkurencingomis kainomis. Norvegija, kuri yra viena didžiausių suskystintų dujų eksportuotojų pasaulyje, taip pat galėtų tiekti dujas ir į Klaipėdos SGD terminalą.

Lietuvą yra prisijungusi prie Šiaurės Europos „Nord Pool Spot“ elektros biržos ir jau perka Norvegijos hidroelektrinių elektrą, kuri yra viena pigiausių pasaulyje. Nutiesus jungtį su Švedija, skandinaviškos elektros energijos importas gali sudaryti iki 50 procentų viso Lietuvos elektros poreikio, iš jų iki 40 procentų – elektros pagamintos Norvegijoje.

Prezidentė su Premjeru taip pat aptarė Europos Sąjungos ir Norvegijos bendradarbiavimą Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu. Pasak šalies vadovės, Norvegija yra itin glaudžiai susijusi su Europos Sąjunga – priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE) ir aktyviai dalyvauja ES vidaus rinkoje.

Valstybės vadovės teigimu, užbaigta ir efektyviai veikianti ES vidaus rinka yra būtina Europos ekonomikos augimui ir konkurencingumui užtikrinti. Tai vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.

Prezidentė taip pat padėkojo už Norvegijos paramą Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Būtent pirmininkaujant Norvegijai, Lietuvą pakviesta pradėti derybas dėl narystės šioje organizacijoje. Ji taip pat remia Lietuvos siekį tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2014 – 2015 m.

Susitikime aptartos ir dvišalio bendradarbiavimo galimybės, Lietuvos ir Norvegijos verslo ryšiai. Norvegija yra 5 – a didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia daugiau nei 200 norvegų įmonių, yra įsteigti Lietuvos ir Norvegijos prekybos rūmai.

Lietuvai yra reikšminga Norvegijos finansinės parama. 2009 – 2014 m. iš Norvegijos finansinio mechanizmo mūsų šaliai skirta 42 milijonai eurų projektams sveikatos apsaugos, vaikų priežiūros, kultūros paveldo ir regioninės politikos srityse finansuoti. Šiomis lėšomis restauruotas Liubavo dvaras yra pripažintas Europos kultūros paveldo pavyzdys ir apdovanotas tarptautine „Europa Nostra“ premija.

Po susitikimo su Norvegijos premjeru D.Grybauskaitė ir vėl pasisakė už atominę elektrinę Lietuvoje:

„Aš asmeniškai esu už įvairius energijos šaltinius tokiai valstybei, kaip Lietuva. Mes turime patirties ir galime turėti labiau diversifikuotą energiją savo balanse. Ir turint omenyje, kad atominė elektrinė yra švaresnė ir vis dar pigesnė nei kitos, aš esu pasirengusi matyti Lietuvą kaip atominę valstybę. Aš esu už efektyvią, saugią ir modernią atominę elektrinę, jei jos kaina mums prieinama ir jei galime ją pastatyti“, – atsakydama į žurnalistų klausimus sakė D.Grybauskaitė.

Atsakydama į kalusimą dėl dėl galimybės Lietuvos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis prezidentė priminė, kad ji negalinti prieštarauti Lietuvos Konstitucijai kuri neleidžia įteisinti pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis:

„Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo… Negaliu eiti prieš Konstituciją“, –  sakė žurnalistams D.Grybauskaitė.

„Nesu nusiteikusi prieš jokią etninę mažumą, bet visi yra Lietuvos piliečiai. Visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės, yra lygūs prieš mūsų Konstituciją“, – sakė Lietuvos prezidentė.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

54 komentarai

  1. Kažin:

    Pozicija dėl kalbos teisinga, tačiau nereikia valdžiai ir toliau tūnoti su tokia pozicija rankas susidėjus. Būtina neatidėliojant priimti vastybės valdymo sprendimą, patvirtinantį tūteišų ir jų gimtosios šnektos poprostuo pavadinimus oficialiai vartojamais tautavardžiu ir kalbavardžiu bei atitinkamai pakeisti mokyklų pavadinimus ir mokymą jose į poprostuo kalba. Šiuos valdymo sprendimus laikyti Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimu ir spręsti su tuo susijusius reikalus.

  2. albinas:

    Prezidentes politika aiski, numesiu runkeliams saldaini, bet uz tai uzkrausiu kelioms kartoms dideli vargeli.

    • tikras lietuvis:

      Apie kokį “vargelį” čia ? 🙂

    • Nepolitikas:

      Pritariu ir akivaizdu: „Po susitikimo su Norvegijos premjeru D.Grybauskaitė ir vėl pasisakė už atominę elektrinę Lietuvoje.“ – Drąsiai eina prieš referendumo sprendimą. O tai reikia ir prieš „ Mūsų Konstituciją“. Tačiau „dėl galimybės Lietuvos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis prezidentė PRIMINĖ, kad ji negalinti prieštarauti Lietuvos Konstitucijai“- „Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo… Negaliu eiti prieš Konstituciją“, – sakė žurnalistams D.Grybauskaitė. Atsakymas – „Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Ar turime teisę tikėti Prezidente Dalia Grybauskaite? „

  3. lyvis:

    Tik stiprus prezidentas gali valdyti prolenkišką socialdemokratų seimą. lyvis

  4. medus:

    manau, jog po Grybauskaitės pareiškimo: “aš esu pasirengusi matyti Lietuvą kaip atominę valstybę. Aš esu už efektyvią, saugią ir modernią atominę elektrinę, jei jos kaina mums prieinama ir jei galime ją pastatyti” reikėtų jos paprašyti patikslinti ar čia jos asmeninė nuomonė, ar jos, kaip valstybės vadovo, politika. jeigu atsakymas būtų kaip valstybės vadovo, būtina kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar prezidentės veiksmai neprieštarauja Konstitucijai. 9 straipsnis nurodo, jog “Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”. Tauta referendumu jau pareiškė savo valią dėl atominės, kur prezidento PRIVALOMI veiksmai? refernedumas gali būti patariamasis ar koks tik nori, bet jo rezultatų vykdymas -PRIVALOMAS.

    • Kažin:

      Dėl Konstitucijos 9 str. “kišimo” čia nenorėčiau sutikti, nes AE laikytinas tik energetinio ūkio, o ne “Tautos gyvenimo” svarbiausiu klausimu. Konstitucijos 9 str. yra I skirsnyje “Lietuvos valstybė”, o ne IV skirsnyje “Tautos ūkis ir darbas”. Iš to aišku, kad 9 str. kalbama apie svarbiausius politinio “Tautos gyvenimo” dalykus. Kadangi joje, kaip minėta yra IV skirsnis “Tautos ūkis ir darbas”, todėl manau, kad 9 str. prasmė taip išplėstai neaiškintina – valstybės valdymu referendumais nesišvaistytina.

      • tikras lietuvis:

        Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad atominė elektrinė gali būti Lietuvai ne pagal kišenę.
        Jei tai pavyktų išspręsti, tai būtų galima statyti.

      • medus to Kažin:

        nemanau, kad šiame etape yra svarbu – tai “energetinio ūkio” ar “tautos gyvenimo” klausimas. esmė ta, kad SPRENDŽIA TAUTA, o ji savo sprendimą jau padarė. pasirinkimas kreiptis į tautą valdžios buvo padarytas, tada, kai dėl šio klausimo nuspręsta kreiptis į tautą, t.y. organizuoti referendumą. galėjo nesikreipti į tautą, bet kreipėsi ir nuo to momento tauta tapo pagrindiniu svertu ir nusprendė. po referendumo jo rezulatų įgyvendinimas įstatymiškai (priimant tam tikrus įstatymus, kurie įgyvendintų tautos pareikštą valią) yra būtent konstitucijos klausimas, neabejoju tuo.

        • Kažin:

          Bet gali būti, kad Tauta tai darė buvusiam Seimus nepagrįstai ir neteisėtai savo sprendimu paskelbus ir organizavus referendumą. Taigi gaunama situacija, kai, galbūt, iš šio neteisėto Seimo sprendimo ir veiksmo teisė atsirasti negali.
          Be to, teisiškai yra privalu, kad valios reiškėjo būtų tinkamai suprasta tai, dėl ko ją reiškia.
          Štai kur esame nemokšų ar piktadarių įklampinti… Beje, iš klaidos būtina išeiti, o ne pasilikti joje…

          • medus:

            “neteisėto” referendumo rengimo kaip ir negali būti.
            yra situacijos, kuriose privaloma kreiptis į tautą ir kur kreiptis neprivaloma. dėl atominės statymo pagal įstatymą kreiptis neprivaloma, tačiau tai, manau, pakankamai svarbus tautai klausimas, todėl referendumas labai vietoje. vien saugumo klausimas ką reiškia, rizikos prisiėmimas, nekalbant jau apie finansinius įsipareigojimus. šitai suvokdama valdžia nusprendė kreiptis į tautą. štai referendumo įstatymo 5 straipsnis: “Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą “. taigi tauta nusprendė – klausimo nebėra ir negali būti ir jokių “neteisėtų sprendimų” negali būti. nežiūrint to, kad tai “patariamasis” referendumas, jo rezultatų (balsavimo prieš) įgyvendinimas yra absoliučiai privalomas. tokiu jis tapo jau atda, kai valdžia nusprendė organizuoti referendumą. REFERENDUMO REZULTATAI PAGAL KONSTITUCIJĄ YRA PRIVALOMI VYKDYTI.
            beje, kaip jau minėjau, aš balsavau “už”, tačiau taip pat laukiu veiksmų įgyvendinimo “prieš”, nes tokia tauto valia. kitu atveju tauta yra nulis. bent jau norima ja tokia padaryti.

            • Kažin:

              Kaip Seimo leidžiami įstatymai gali būti prieštaraujantys Konstitucijai, taip ir kiti Seimo teisės aktai tokie gali būti.
              Minėjau kodėl AE statyba nelaikytina svarbiausiu Valstybės bei Tautos gyvavimo klausimu.
              Referendumo įstatymo 5 str. pakartota minėta Konstitucijos nuostata, t.y. kad referendumais gali būti sprendžiami tik svarbiausi Valstybės bei Tautos klausimai.
              Tokiu atveju Seimo nutarimas rengti referendumą AE statybos klausimu prieštarauja tiek Konstitucijos, tiek Referendumo įstatymo nuostatoms. Šios nuostatos yra imperatyvi teisės norma, todėl jai prieštaraujantis Seimo nutarimas rengti referendumą laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str.). Be to, toks būdamas jis negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti tokį nutarimą negliojančiu (CK 1.78 str.), ir santykių šalims yra taikytina restitucija ar nuostolių atlyginimas.
              Kadangi šiuo atveju Seimo nutarimas dėl referendumo laikytinas administracinės teisės aktu, todėl klausimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu spręstinas administracinės teisenos tvarka.
              Taigi čia pirmiausiai mano supratimu yra Seimo nutarimo rengti referendumą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

              • Nepolitikas:

                Nuvažiok išsimaudyti, gal atvesi … 🙂 ) )

              • medus to Kažin:

                Nesutinku su tokiu aiškinimu, nes painiojate skirtingus dalykus, tik neaišku ar sąmoningai. pažvelkime:
                1) konstitucijos 9 straipsnis nurodo: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“;
                2) Tas pats Konstitucijos straipsnis toliau nurodo jog „Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas“;
                Pažvelkim į tą nurodytąjį Referendumo įstatymą: 4 straipsnis sako, jog privalomieji referendumai yra šie: 1. Privalomai rengiami referendumai šiais klausimais:
                1) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, pakeitimo;
                2) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo;
                3) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo;
                4) dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo;
                5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai.
                2. Privalomieji referendumai gali būti rengiami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kuriuos siūlo referendumu svarstyti 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.
                3) O 5 to paties įstatymo straipsnis nurodo jog: Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą “. tarp kitko, gyvenimas „ant“ atominės elektrinės jums neatrodo „svarbiausias valstybės bei tautos gyvenimo klausimas“?? turint tiek piliečių ir tik tiek ploto? hm..na tiek to, sakykim, jums taip neatrodo, tokiu atveju rengiamas patariamasis – kaip šiuo atveju. pažvelkim:
                4) to paties įstatymo 8 straipsnis paaiškina: „Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka“. kas po to neaišku?

                • Kažin:

                  Kalbėkime tiksliau. Ne man atrodo, kad AE statyba nėra „svarbiausias valstybės bei tautos gyvenimo klausimas”, o tai man, kaip specialistui, yra aišku iš atitinkamų teisinių normų (jas esu nurodęs) siteminės analizės.
                  Šios analizės išvadas esu išdėstęs teisinių argumentų kalba, todėl jų nekartosiu.
                  Paties papildomai pateiktas Konstitucijos ir Įstatymo teisės normas buvau jau įvertinęs sistemiškai analizuodamas referendumo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Jas peržiūrint dar kartą, pagrindo išdėstytai nuomonei pakeisti neradau. Todėl lieku prie anksčiau išdėstytų teisinių argumentų ir nuomonės, kad pirmiausiai yra būtina svarstyti ir spręsti Seimo nutarimo rengti referendumą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Juk Seimas nėra “šventa karvė”.
                  _______________________
                  Belieka dar pridurti, kad jeigu be atitinkamo kvalifikacinio pasirengimo būtų galima suprasti ir aiškinti teisinių normų taikymus, tai tokiu atveju teisininkas kaip profesija nebūtų reikalinga, puikiausiai tai darytų politikai ar žurnalistai…

                  • medus:

                    dėkoju už jūsų analizę, ją įdėmiai skaičiau, tačiau neįtikinote. mano nuomone, “kvalifikacinis pasirengimas”ir “teisinių normų taikymas” neretai (dažniausiai) yra tik būdas paslėpti tiesą po “teisiškumu” (teisėtumu). šiuo atveju – ypač. todėl lieku prie nuomonės, kad tai yra Konstitucinio teismo analizės būtinas klausimas. tikiuosi, kad šis klausimas bus pateiktas Konstituciniam teismui, tokių kaip gerb. Zigmas Vaišvila iniciatyva, kito kelio nematau. kitu atveju – kas? anarchija? monarchija? visiškas tautos nušalinimas nuo valstybei svarbių sprendimų? kas toliau? vaikai?tėvai? žemė? čia retoriniai klausimai, kylantys iš tiesos poreikio, ne iš “teisiškumo” ar “teisėtumo” žaidimų. nors ir tie, manau, šiuo atveju yra Konstitucijos pusėje. pažiūrėsim. gero vakaro:)

            • tikras lietuvis:

              Juokus šneki – tauta nusprendė. 🙂
              Ką ji galėjo nuspręsti, nieko nesuprasdama.

          • Nepolitikas:

            „Tauta tai darė buvusiam Seimus nepagrįstai ir neteisėtai savo sprendimu paskelbus ir organizavus referendumą.“ – O kaip supranti: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Tauta KURIA valstybę: „statyti, rengti, steigti, organizuoti ir t.t.“ „Konstitucijos 2 str. yra I skirsnyje “Lietuvos valstybė“….

        • Nepolitikas:

          Na ir vėl „kažin“ grybauja. Ar tik ne žydas busi? Mėgsti viską apipjaustyti, net LR Konstituciją. „Konstitucijos 9 str. yra I skirsnyje “Lietuvos valstybė“ , o ne IV skirsnyje “Tautos ūkis ir darbas”. Bet gerai paskaityk savo IV skirsnį, kur yra „energetinio ūkio“ nuostatai? Dar daugiau: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“ O valstybė GALI TIK : „Valstybė REMIA visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Ar gali suprasti valstybės galios: remti, reguliuoti, ginti ir Įstatymais saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę- drausti MONOPOLIZUOTI gamybą(pvz. ir „tavo atominė“) ir rinką. Ir niekus nėra parašyta, kad priima sprendimus dėl statybų.

  5. Bartas:

    visą viltis Prezidentė. Nes šaikas sudarantys piliečiai dėl vienokios ar kitokios naudos ir “su velniu nueis obuoliauti”.

  6. Valdas:

    Valdžia neįgali ūkiškai tvarkytis su viena Ignalinos atomine elektrine ir dar kita planuojama.
    Tačiau blogiausia tai, kad yra išniekinama bendruomenės žmonių valia išreikšta referendume.

    Tai reiškia, kad Lietuvai yra primetami svetimšalių agresorių projektai.

  7. Valdas:

    Neleidžiu statyti dar vienos atominės elektrinės Lietuvoje ir bent 2000 km spinduliu apie Lietuvą.

    Siūlau susipažinti su vienu ateities miesto projektu.
    Šis projektas duoda galimybę mums būti draugiškiems su visa tuom kas gyva. Su gamta.
    Video pristatymas (anglų kalba) yra va čia
    http://vimeo.com/40442875

    Tobula gamta ir išmintingas žmogus dera tarpusavyje, puikiai.

  8. Irmantas:

    įvyko patariamasis – konsultacinis referendumas. tauta patarė, su ja buvo pasikonsultuota. Dabar turi seimas nuspręsti kaip bus įgyvendinamas šis patarimas – ar išvis bus įgyvendinamas ir kokiu būdu – gal nutars nestatyti, gal nutars statyti ne tokį, o kitokį, gal kitomis sąlygomis, gal nutars palaukti, atlikti daugiau studijų, vėl informuoti visuomenę, šviesti ją šiuo klausimu ir tada dar kartą klausti 🙂

    • Kažin:

      Bet kai nereikalingam referendumui išleisti pinigai, tai atsakyti už juos civiline tvarka, o ne mistifikuotai poloitiškai, būtina…

      • medus to Irmantas:

        pone, jūs nesusipažinęs su Referendumo įstatymu, šio įstatymo 8 straipsnis sako: „Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka“. įgyvendinimas privalomas, per 1 mėn. LT valdančioji grietinėlė, regis, užmigo ant laurų:)) o “dar kartą klausti” yra tik aiškus sistemos programos vydymo požymis, nerašykite taip atvirai:)

  9. Kažin:

    Trumpai pakartojant, mano nuomonė dėl referendumo AE klausimu yra tokia:
    Sprendžiant pagal Konstituciją (I ir IV skirsniai) AE statyba yra ūkio, o ne “svarbiausias Tautos gyvenimo” klausimas. Nei Konstitucijoje, nei Referendumo įstatyme nėra numatyta, kad ūkio klausimai galėtų būti sprendžiami referendumais. Taigi AE statybos klausimo sprendimas teisiškai nėra priskirtas Referendumo institucijos galiai. Tokiu atveju Referendumo sprendimas dėl AE statybos yra priimtas šio klausimo spręsti teisės aktais neįgaliotos instancijos, t.y. viršijant įgaliojimus. Dėl to šis Referendumo sprendimas, kaip priimtas viršijant įgaliojimus, yra niekinis, negaliojantis. Tokiu atveju tinkamai priimto galiojančio Referendumo sprendimo dėl AE statybos nėra, tai, akivaizdu, kad negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl jo įgyvendinimo pagal Referendumo įstatymo 8 str. reikalavimus.
    Žinoma, Seimas galėtų kelti klausimą Konstituciniame teisme, ar šiuokart Seimo pavedimas priimti sprendimą Referendumu neprieštaravo Konstitucijai ir Įstatymams. Tačiau vargubau, kad Seimas to imtųsi, o Vaišvila, kaip ir kiti piliečiai teisės kreiptis į Konstitucinį teismą, kaip ir neturi… Tai nereiškia, kad reikia sudėjus rankas laukti malonės iš dangaus…

    • Valdas:

      Net ir taikiems tikslams naudojamos radioaktyvios medžiagos gali pasiųsti miriop visus. Tai reiškia, kad

      AE gadina naikina tai kas svarbiausia – tautos gyvenimą. Daugelio tautų gyvenimą gali sugadinti sunaikinti. Pamokančių pavyzdžių turim daug.

      • Valdas:

        AE radioaktyvios medžiagos (kuras) yra nematomas žudikas.

        • Kažin:

          Bėdavoti maža, reikia veikti konkrečiai, t.y. Peticijų įstatymo nustatyta tvarka pateikti Seimui Peticiją dėl Referenumo įstatymo pakeitimo, įrašant jame, kad privalomi referendumai rengiami ir dėl AE statybų šalyje.
          Dabar dažniausiai imama skėsčioti rankomis, kai traukinys jau būna nuvažiavęs…

          • medus:

            jokiu būdu nesutinku – kreiptis “Peticijų įstatymo numatyta tvarka” reikštų pripažinti, kad referendumas yra niekinis, kažkaip klaidingas, suabejoti, pasiduoti. manau, kad to ir siekiama smegenų plovimo (kaip TV, delfinai ir pan.) priemonėmis. o jis toks nebuvo – referendumas yra/buvo teisėtas ir teisingas, ir tauta pareiškė savo valią jai labai svarbiu gyvenimo klausimu. tik tuo ir reikia remtis. tikiu, kad kelias gali būti rastas.

    • medus:

      tai ir galvoju iš kur tos “malonės” laukti ir ką daryti, nes daryti būtina – tokioje beteisėje Lietuvoje gyventi nenoriu. neturėjau mintyje tiesiogiai Zigmo Vaišvilos – daugiau jo iniciatyvą, valią. kitaip ir jam greitai teks slapstytis kaip Snowdenui – dingo kažkur, gal jau slapstosi?:) ok, juokauju;) visgi viliuosi, kad neteks – Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra daug šviesios dvasios protingų pilietinių žmonių, teisininkų – ką nors sugalvosim. tik man labai keista, kad jūs nesuprantate šio referandumo įstatymo 5 straipsnio: “Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą “. KAIP JUMS ATOMINĖ NAMUOSE NĖRA ESMINIS TAUTOS GYVENIMO KLAUSIMAS? jūsų žodžiais “ūkinis” klausimas negali būti esminis gyvenimo klausimas?? atsiprašau, čia truputį prarandu kantrybę:) pagaliau – tai nėra tik mano ir jūsų klausimas, tad jo čia neišpręsime. dėkoju už mintis.

    • Nepolitikas:

      Trumpai d…. : „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Kaip matyti suverenitetas nedalijamas į „energetinius, ūkinius, finansinius ir kitus dalykus“. Tik Tauta, pagal Konstituciją, GALI steigti(Tai buvo tuomet, kai Lietuva kūrėsi P.Cvir.), organizuoti, statyti(pradėjo „kurtis daugiau namų, kurtis miestelis“),rengti, atkurti ir t.t. Ir „NIEKAS negali varžyti ar RIBOTI Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“. Tuo tarpo „Valdžios galias RIBOJA Konstitucija“. Tai yra konstitucinė santvarka – Valdžia negali daryti to, ką nedraudžia Konstituciją. Valdžia nėra laisva! Tai reikia vieną kartą SUPRASTI(skaityk KT sprendimus). Konstitucinė santvarka nustato: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referenduMU.“ Tai negali būti „rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referenduMAI“. Pagal Konstituciją : „ReferenduMO skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Tai kokios gali būti diskusijos apie konstitucinės santvarkos išniekinimą? Ar tai gali daryti patriotai?

  10. Kažin:

    Deja, nieko negali padaryti, kaip norėtųsi, kai Pagal įstatymus AE statybos tegali būti laikomos ne kitokiu, o ūkiniu klausimu. Seimas galėjo Referendumo įstatyme bandyti įrašyti, kad klausimas dėl AE statybų būtų sprendžiams privalomu referendumu. Tačiau tas nėra padaryta, tad belieka tik rankomis skėsčioti ir piktintis kokios valdžios buvome valdomi tiek metų po Sąjūdžio.

    • medus:

      p.s. bet nei Konsitucijoje, nei Referndumo įstatyme nenurodyta, jog “ūkiniai” klausimai išskirtinai negali būti “svarbiausiais Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimais” – tokia išlyga nepateikta. nebūtina įrašyti, kad ten būtų – svarbiau būtų buvę PADARYTI IŠLYGĄ, IŠSKIRTI, t.y. NURODYTI, KAS NEGALI BŪTI LAIKOMI SVARBIAIS TAUTOS GYVENIMO KLAUSIMAIS, pvz. “ūkiniai klausimai (kaip AE) negali būti laikomi svarbiais tautos gyvenimo klausimais”:) to nėra padaryta, argi ne? tad tegu įrodinėja jie, o ne tauta, kuri pasakė savo valią. o man lieka daug daugiau nei jums – aš neskėsčioju rankomis.

      • Vilna:

        Ta nuostata, kad “ūkiniai” klausimai tiesiogiai nėra valstybinio rango, matosi sistemiškai analizuojant Konstitucijos skirsnius, jos struktūrą, jų teisinį rangą apskritai. Konstitucijoje Ūkiui yra skirtas IV skirsnis, ten nurodyta, kad jis grindžiamas privačios nuosavyės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva ir t.t. Tas ir rodo, kad tiesiogiai “ūkio klausimai” neįeina į teisinę I skirsnio svarbiausių Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimų sąvoką. Juk Ūkis iš esmės nėra valstybinis jis yra privatus.
        Beje, iš šios sąvokos ribų neišeita ir Seimo priimtame Referendumo įstatyme. Pvz, jeigu Įstatyme būtų nurodyta, kad AE statybos klausimams spęsti gali būti skelbiami referendumai (nesvarbu privalomi ar neprivalomi), tokiu atveju būtų pagrindas Seimo opozicijai kreiptis į KT dėl išaiškinimo, ar tokia nuostata neprieštarauja Konstitucijos 9 str. 1 d.
        Bet, apie minėtų Konstitucijos skirsnių nuostatų reikšmingumą šiuo klausimu jau esu pažymėjęs keitimosi nuomonėmis pradžioje.

        • Kažin:

          Atsiprašau čia ne “Vilna”, o “Kažin”.

        • medus:

          jūsų komentaras tik patvirtina mano išsakytą nuomonę – kad ir „ūkio“ (jeigu taip norite pavadinti) klausimai gali būti esmiškai svarbūs tautos gyvenimui. nurodėte, jog „Konstitucijoje Ūkiui yra skirtas IV skirsnis, ten nurodyta, kad jis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva ir t.t.“ – kaip matome AE reikalas nėra nei grįstas privačios nuosavybės teise (valstybinė nuosavybė arba valstybinė/nevalstybinė, kur didžiulį ekonominį įsipareigojimą prisiima tauta, kiekvienas jos pilietis – tiek dabarties, tiek ateities mokesčių mokėtojas), nei asmens ūkinės veiklos laisve (sprendimas negrindžiamas jokio asmens asmeniniu pasirinkimu ir „ūkinės veiklos laisve“, o valstybinio lygio sprendimu) ir t.t. net lyginti su paprastu ūkiniu objektu negalime – kam ir buvo organizuotas referendumas – teisėtas ir teisingas. PATARIAMASIS, su PRIVALOMAIS rezultatais. turbūt tutėtų spręsti KT, nes prezidentė turbūt bus „ne prie ko“ ir čia? o gal sėkmingai toliau užsiims „telefonine teise“?
          o apskritai.. šią minutę sunku optimistiškai kalbėti. kaip ir rašiau: šioje „teisinėje“ valstybėje toliau eina mūsų žemė..turbūt matėte „Valdo“ nuorodas po kitu straipsniu: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/valdzia-kapituliavo-uzsienieciai-gales-pirkti-lietuvos-zeme.htm
          nėra ką pasakyti..ir dar kažkam atrodo, kad egzistuoja kažkokios „kvailos konspiracijos teorijos“, pagal kurias sistemiškai planiškai naikinamos tautos, šeimos, vaikai, apskirtai žmonija. kada pabusime?

          • Kažin:

            Mano supratimu viskas susiveda į tai, kad pora dešimtmečių esame valdomi netinkamų tam asmenų valdžios.
            Todėl tik nukreipti valdžių rinkimų klausimams spręsti konkretūs politiniai veiksmai, pastangos turi prasmę: tai ir rinkimų, politinių partijų ir opganizacijų, teismų ir prokuratūros, kitų įstatymų pakeitimai, LRT valdymo esminis pertvarkymas, visuotinis ieškojimas žmonių, tinkančių eiti ir sutinkančių pasiaukoti darbui Seime, ministrais, merais ir pan.
            Argi, yra normalu, kai iki Prezidento rinkimų likus apie 10 mėnesių, apie kandidatus į šį postą Tauta dar nieko nežino, vėl vyks katės pirkimas maiše, vėl Tautoje nėra susirūpinimo, – o ką gi rinkti Prezidentu.
            Beje, taip pat kitų metų viduryje vyks rinkimai į ES, besirūpinančių šio įstatymo tinkamu pakeitimu, kad vėl nesušoktų, kaip oželiai į rūtų darželį, taip pat nėra – tyla. Ne už kalnų ir savivaldybių rinkimai, bet jokios informacijos rengimosi jiems įstatymų pakeitimo lygyje, irgi nėra. Ir t.t ir pan.
            Kur tas Sąjūdžio skruzdėlynas, kai kiekvienas be jokių raginimų ir komandų tempė po šapelį bendram reikalui.
            Va tokio skruzdėlyno susidarymas rinkimams ir yra reikalingas, kitaip tinkami asmenys į valdžias nebus išrinkti.
            Laikas suprasti, kad savaiminio pabudimo tegul ir formalios demokratijos šalyje negali būti, juolab, kai nepasitenkinimą kiekvienas gali išlieti valdžios keiksnojimais. Gorbačiovo “glasnostj” stagnaciją griovė, todėl kad jos nebuvo pusšimtį metų. Laisvas žodis yra tapęs nuomone, į kurią valdžiai kreipti dėmesį neprivalu, t.y. jis nuvertėjęs. Kai visi kalba, nėra kam klausyti. Kritiška ir kompetatinga nuomonė galėtų būti veiksminga tik tada, jeigu rinkimai būtų demokratiniai iš esmės, o ne tik – formaliai. Manau, kad principui – nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kas balsus skaičiuoja, reikštis dirvos pakankamai.
            Taigi dabar prasmingi būtų labai konkretūs veiksmai, nukreipti į tinkamų asmenų į valdžias paieškas ir minėtų įstatymų keitimus.

            • medus:

              kai bus pradėta statyti atominė (jei leisim), parduota Lietuvos žemė, be teismo iš šeimų atiminėjami vaikai, o lietuvių kalba ir natūrali (gamtos duota) seksualinė orientacija taps kitataučio diskriminavimo požymiais, nedaug skirtumo bus kas paskui bus valdžioje.. galime sėdėti rankas sudėję ir kurti šviesius ateities planus, tik kam? neabejoju, kad šis laikotarpis yra esminis – todėl jie ir skuba priimti visas konvencijas, direktyvas, įstatymus ir kitą flobalistinį šlamštą. paskui bus tiesiog vėlu – visa, ką darysi, bus neteisėta – vadinasi, pilietiškai nusiteikę žmonės bus “teisėtai” tildomi. ak ta mūsų nuostabioji “teisė”:)) panašia tema pamąstymai: http://www.propatria.lt/2013/06/liudvika-pociuniene-infantilizacija.html

              • Kažin:

                Manau, kad trukdymais, priešinimaisi, o ne pozityviais kuriančiais veiksmais, kada rinkimų durys “praviros”, bus einama į amžiną be perspektyvų murkdymasi, ko, kaip matosi, ir siekia mūsiškė ir kitų šalių šuolaikinės valdžios sėdėdamos postuose.
                Be to, turint tinkamų asmenų valdžią (ji gali būti pakeista vienu ypu, t.y. per vienus netgi artimiausius rinkimus) visų konvencijų, direktyvų, įstatymų galiojimai nebus amžini – juos valdžia gali denonsuoti, pakeisti. Svarbiausia turėti kas galėtų tai daryti, t.y. tinkamą žmonių palaikomą valdžią.
                Taigi nėra taip beviltiška, kaip dėstote. Manau, kad murkdymosi arba “vozinimosi” paskui valdžios kraipomą uodegą kelias yra ne tas – bergždžias kelias.

                • medus:

                  sutinku, jog pozityvūs veiksmai labai reikalingi – jie būtini, kad galėtume vietoj netikusios dabarties kurti kažką gero, savo. betgi jeigu visada savo veiksmus projektuosime tik į priekį, taip ir liksime amžinai svajojančia pavergta tauta. reikia be jokio blaškymosi atstovėti tautos balsą ir priminti poniai bei kitiems susireikšminusiems ponams, kad Konstitucija nėra koks šiaip sau surašytas „rekomendacinio pobūdžio“ (kaip dabar madinga sakyti:) juodraštukas. referendumas įvyko ir tegu aiškinasi tie, kurie vizgina uodegą bandydami bet kokiu keliu pasiekti savo – nežiūrint tautos ir teisės. šiuo atveju tauta pasiaiškinti neturi nieko.
                  o filosofiškai pažiūrėjus- kartais manau, kad sistema negali būti nugalėta jos pačios sukurtais ginklais (priemonėmis). manau, kad yra kitoks būdas. bet čia kol kas tik pamąstymai:)

                  • Kažin:

                    Taip būtina atstovėti, bet atstovėjimo principu jau veikiama 20 metų ir vežimas nė krust… Tai pagaliau reikia susimąstyti, ar kartais ne Sizifo darbo imtasi.
                    Rinkimų rezultatai rodo, kad tokiais veiksmais “tautos balsas” nėra atstovimas, jokios prišvaistės nematau, kad ir šiuo atveju jis būtų atstovėtas. Be to, AE yra tik mažas trupinėlis viso pyrago…
                    Noriu priminti, kad Sąjūdis nugalėjo būtent naudodamas sovietinę priemonę – Rinkimų įstatymus į abi AT.
                    Aš matau tik tokį patį teisinį kelią. Taigi reikia rasti tinkamus Tautos asmenis į Seimą, į Ministrus, Merus ir t.t., sutarti dėl valdžių pertvarkymo principų, konkretaus plano, jį parengti projektų lygyje ir judėti link rinkimų, žinoma, visų pirma -Prezidento rinkimų.

                    • medus:

                      aš noriu bent šio vieno mažiuko “atstovėjimo” dėl įvykusio referendumo vykdymo – paprasto ir konkretaus:) dideli dalykai susideda iš mažų, tik reikia sukurti precedentą, kad referendumai į šonus nepasistumia ir neišgaruoja. kitu atveju precedentas apie niekinę tautos valią bus jų. p.s. kitos jūsų idėjos geros, man patinka.

      • Nepolitikas:

        Tai tada reikia Seimą su įstatymais skaldyti į „privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji)“.

  11. Prusas:

    nu kolkas gerai pasisake, o vat del ae tai reik pagaliau deti tam taska ir vystyti tik atsinaujinanciu resursu energetika, vejo parkai juroje niekam nemaisytu, o butu dar ir pakeliui i svedija taigi ant to paties kabelio sujungti, Kruoni isnaudoti pilnai, dar ji ir paaukstinti praverstu, kad butu uztikrintas bent 1800MW momentinis galingumas bent pora paru, vystyti kogeneracija ir nudeveti Elektrenu jegaine kad nestovetu be darbo, o tada ismontuoti…siaip reikia decentralizuoti visa el uki ir pertvarkyti perdavimo visus tinklus kad butu ir patikimi ir ekonomiski

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: