Žygio „Vandenų keliais“ finišo tiesioji – Nemunu (nuotraukos, video) (0)

Žygio „Vandenų keliais“ finišo tiesioji - Nemunu

Žygio „Vandenų keliais“ finišo tiesioji – Nemunu

„Vandenų keliais“ – ilgiausio žygio baidarėmis Lietuvos teritorijoje dalyviai – Vytenis Pranculis, Viktorija Lencevičiūtė ir Vytis Kapočius dėkoja visiems, kurie birželio 15 dieną drauge pietavo Neries ir Nemuno santakoje Kaune. Toliau jų laukė kelionė plačiuoju Nemunu, todėl palaikymas buvo itin svarbus. Nuo žygio „Vandenų keliais“ pradžios jo dalyviai Lietuvos upėmis ir ežerais įveikė jau 620 kilometrų. Pasak vienintelės žygio merginos Viktorijos, didmiestyje nėra lengva taip gerai išsimiegoti kaip gamtoje, o fizinis krūvis kūnui – atgaiva sielai ir protui.

Laivyba Nemunu apmirusi

Nemunas – plačiausia ir ilgiausia Lietuvos upė. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Nemunu plaukiojo ir vikingų laivai. Taip pat žinoma, kad įvairiais laikotarpiais tai buvo svarbi prekybos arterija. Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai įsitikino, kad šiuo metu laivyba Nemunu yra visiškai apmirusi. Nepaisant to, kad Vidaus vandens kelių direkcija atlieka Nemuno farvaterio gilinimo ir platinimo darbus, upė yra beveik nelaivuojama. Toldami nuo Kauno žygeiviai sutiko kursuojančius kelis pramoginius laivus, o plaukdami tarp Kauno ir Jurbarko, pralenkė vos kelias nedideles prieplaukas.

Verta priminti, kad prieš plaukiant Nemunu, derėtų  peržiūrėti maršrutą ir pasirūpinti leidimais plaukti pasieniu. Žygio „Vandenų keliais“ plaukikai planuodami kelionę pasižymėjo, jog 98 kilometrus reikės irtis būtent pasienio teritorija, tad pasirūpino leidimu. Jį, visai netrukus, ir paprašė pateikti Lietuvos pasienio darbuotojai.

Panemunės pilys – atgimusi viduramžių dvasia

Nemunas – plati, lėtai tekanti, kiek banguojanti Lietuvos upė. Tai ne pati tinkamiausia ir įdomiausia upė plačiam baidarių turizmui. Turima omeny tiems, kurie mieliau renkasi ekstremalias, rėvomis ir gausiomis užvartomis pasižyminčias upes. Kita vertus, tai puiki vieta organizuoti plaukimą plaustu.

Panemunės regioninis parkas yra įsimintina vieta kelių dienų turistinei išvykai pėsčiomis, dviračiais ar automobiliu. Jame stūkso piliakalniai, viduramžius menančios pilys. Neaprėpiamas Nemuno plotis ir puikiai išvystyta infrastruktūra leidžia Panemunės ruožą tarp Kauno ir Jurbarko vadinti vienu įdomiausių Lietuvos turizmo maršrutu.

Viešint šiame krašte tiesiog privalu aplankyti Raudondvario parką ir dvaro rūmus, kuriuose įsikūręs Juozo Naujalio muziejus. Parke dažnai vyksta įvairūs festivaliai, koncertai, parodos. Verta stabtelti ir Vilkijos bei Seredžiaus miesteliuose. Čia nuo stūksančių piliakalnių atsiveria nepakartojama Nemuno panorama.

Atmintyje įsirėžiantis Panemunių regioninio parko apylinkių vaizdas atsiveria nuo Raudonės pilies mūrinio bokšto. Jo aukštis – net 33,5 metro. Šiuo metu pilyje įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla.

Veliuonoje kadaise stovėjusi medinė pilis nėra išlikusi. Ją mena tik nebylūs piliakalniai bei istoriniai šaltiniai. Juose minima, kad po pergalės Žalgirio mūšyje 1410 metais, būtent Veliuonos pilyje kunigaikštis Vytautas derėjęsis su Kryžiuočių ordinu dėl Žemaitijos. Miestelyje šiuo metu galima aplankyti didingą mūrinę Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, statytą dar XVII a.

Vytėnų, arba labiau žinoma kaip Panemunės pilis, pasitinka turistus įspūdingomis gynybinių tvenkinių kaskadomis ir parku. Šiuo metu vis dar tęsiami pilies rekonstrukcijos darbai, siekiama ją pilnai atstatyti. Pilyje įrengtas muziejus, galima užlipti į pilies vakarinėje dalyje esančius bokštus. Tiesa, reikia nepamiršti, kad pirmadieniais pilis lankytojų nepriima.

Žygis „Vandenų Keliais“. Vytis, Vytenis ir Viktorija dalinasi įspūdžiais, nuplaukus daugiau nei pusę maršruto. Startas – Kriaunos upelis, finišas – Ventės ragas. 700 km Lietuvos vandenimis (video: A.Dirsės, garsas: S.Kapčiaus):

***

Žygio “Vandenų keliais” dalyviai skatina aktyvų laisvalaikį gamtoje leisti atsakingai, sutvarkyti aplinką po savęs bei nešiukšlinti nuostabių Lietuvos gamtos kampelių. Maloniai kviečiame apie visus žygio iššūkius skaityti  www.vandenukeliais.lt

Žygio „Vandenų keliais“ rengėjai nuoširdžiai dėkoja pagrindiniam žygio rėmėjui Upių labirintas, rėmėjams – Rimi Lietuva, Montis magia, Armijai ir civiliams, Lietuvos draudimas, kavinėms „Klaipėdos senamiestis“, sodybai „Strykis“ bei visiems informaciniams rėmėjams.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *